Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
1A-704-238-2010
Teisminio proceso Nr.
25-1-00127-10-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Arvydas Stankus
Nuteistasis
D. P., T.
Nukentėjusysis
T. K., M. L.
Advokatai
Algimantas Degulis
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-704-238/10;Teisėja D. Jankauskienė Proceso Nr. 25-1-00127-10-2;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. P., nuteistojo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su 2008-06-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. P., R. P. ir T. K. solidariai priteista 989 Lt (devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni litai) M. L., 310 Lt (trys šimtai dešimt litų ) T. K., 409,33 Lt (keturi šimtai devyni litai 33 centai) Valstybinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. K. ir R. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. P. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis su T. K., R. P. 2010-01-29 apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tikslu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą – suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kumščiais nukentėjusiajam T. K. į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių šiam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip po vieną kartą smūgiuodami kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir tuo padarydami poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame žande, kaktoje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, akių obuolių sumušimą, viršutinių pirmų bei viršutinio kairio trečio dantų vainikų nuskėlimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. P., apieškojęs nukentėjusiojo T. K. kišenes, ištraukė šio piniginę, iš kurios pagrobė 260 litų, 50 litų vertės raktų ryšulį, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. P. iš karto, ne mažiau tris kartus kumščiu, o D. P. ne mažiau kaip du kartus kumščiu suduodami smūgius į veidą nukentėjusiajam M. L., padarė poodines kraujosruvas kaktoje, pereinančias į kairės akies viršutinį voką, dešinės akies vokuose, kakle, odos nubrozdinimus kairiame žande, smakre, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, kairio viršutinio pirmo danties vainiko nuskėlimą, sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, jam laikant nukentėjusįjį M. L. už rankų ir neleidžiant priešintis, D. P., kiek vėliau ir R. P., apieškoję nukentėjusiojo kišenes, iš M. L. pagrobė 450 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300", 320 litų, nuo rankos nuplėšė 199 Lt vertės laikrodį RG 512, iš viso pagrobė nukentėjusiajam T. K. priklausančio turto už 310 Lt ir nukentėjusiajam M. L. priklausančio turto už 1059 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes teismas nesirėmė teismo posėdžio metu išnagrinėtais duomenimis ir tuo pažeidė LR BPK 301 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog M. L. paneigė nuteistojo dalyvavimą užpuolime, T. K. taip pat nepatvirtino apelianto dalyvavimo mušant ar užpuolant. R. P. nurodė, kad apeliantas - D. P. buvo likęs mašinoje, kai R. P. su T. K. išlipo. Šią aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtino ir liudytoja A. M.. Apelianto teigimu, šie duomenys sutampa su nuteistojo parodymais, kad konflikto metu tarp kitų asmenų jo nebuvo, jis buvo kitoje gatvės pusėje, jokių nukentėjusiųjų daiktų nei po įvykio, nei vėliau pas jį nerasta, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netikslumai susiję su teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį brolį R. P.. Apeliaciniame skunde D. P. nurodo, kad objektyvių, ir jo kaltę įrodančių duomenų teismo posėdyje negauta, o prieštaravimai ir abejonės turėjo būti aiškinami kaltinamojo naudai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir D. P. pripažino kaltu padarius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – plėšimą bendrininkų grupėje ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvada, kad D. P. padarė LR BK 180 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo D. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagarsintais parodymai, kurie atitinka liudytojų I. ir T. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, o taip pat ir kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus (asmens parodymo atpažinti protokole, o taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialistų išvadose, daiktų pateikimo protokoluose esančius duomenis) bei nustatytas aplinkybes. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje M. L. negalėjo pasakyti ar D. P. mušė, tačiau šiuos jo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nes ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas davė visai kitokius parodymus, o būtent, patvirtinančius, jog apeliantas dalyvavo plėšime. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl apelianto dalyvavimo plėšime, o parodymų pakeitimo teisme priežasčių teismui paaiškinti M. L. negalėjo. M. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, ne kartą jam buvo rodomi atpažinti asmenys, visų apklausų ir atpažinimų metu jis įvykio aplinkybes aiškino vienodai. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, jog pamatė iš priekio ateinančiu tris jaunuolius, jie visi trys puolė T. ir visi trys pradėjo mušti, T. parkritus, visi trys pradėjo T. spardyti, tada jis bandė vaikinus nuo T. atitraukti, tuo metu du vaikinai puolė mušti jį, matė, kad trečias, kuris liko prie T., kraustė T. kišenes. Stambesnis vaikinas sudavė jam kumščiu į veidą tris kartus, o liesas aukštas vaikinas sudavė ne mažiau dviejų smūgių jam į veidą, po suduotų smūgių jis suklupo. Stambesnis vaikinas (T. K.) jį laikė iš už nugaros, už rankų ties alkūnėmis, o kiti du kraustė jo kišenes, pagrobę iš jo ir T. daiktus, vaikinai pabėgo (t. 1, b. l. 42 - 44). Be to, parodymų atpažinti metu M. L. atpažino D. P., nurodydamas, jog jis sudavė smūgius, kraustė kišenes (t. 1, b. l. 80-82). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotus liudytojų I. ir T. K. parodymus, kurie analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis M. L. papasakojo, jog jį ir T. K. užpuolė trys vaikinai, mušė, pavogė daiktus, pinigines, o taip pat atitinka ir kitais įrodymais (asmenų parodymų atpažinti protokolais, specialisto išvadomis) nustatytas aplinkybes. Asmens parodymo atpažinti metu ir parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. L. atpažino T. K., kaip asmenį, kuris pirmas jam sudavė į veidą, o po to laikė jį, kol kiti kraustė kišenes (t. 1, b. l. 65-66, 69-70), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. L. atpažino D. P., kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l. 76-77), asmens parodymo atpažinti metu M. L. atpažino D. P., kuris dalyvavo užpuolime ir kraustė kišenes (t. 1, b. l. 80-81). Parodymų atpažinti iš nuotraukų metu T. K. atpažino D. P. kaip asmenį pravarde „V.“ arba „S.“, nurodė, kad su juo ir dar dviem asmenimis prasilenkė, o po to gavo smūgį (t. 1, b. l. 23-24). Be to, šiais įrodymais nustatytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja ir nukentėjusiojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad jį ir M. L. užpuolė tryse (t. 1, b. l. 11-12, 16-17). Specialisto išvadoje Nr.G-689/10(02) konstatuoti įvairūs sužalojimai M. L. veido srityje, konstatuojama, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir sukėlė nežymų sveikatos trukdymą (t. 1, b. l. 63), specialisto išvada Nr. G-702/10(02) konstatuoti T. K. sužalojimai veido srityje, galvoje, konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 34-35). Šiais išsamiai pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad D. P. kartu su kitais nuteistaisiais užpuolė M. L. bei T. K., prieš juos smurtavo, taip atimdami galimybę priešintis, ir pagrobė nukentėjusiųjų daiktus. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad D. P. veikė bendrininkų grupėje, nes visi bendrininkai veikė bendrai, smurtavo, vieni kraustė kišenes, kiti tuo metu laikė nukentėjusiuosius, vieni kitų veiksmams bendrininkai pritarė. Tai patvirtina, jog kaltinamieji vienas kito veiksmus matė, suprato ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė norą ir valią daryti nusikaltimą. Nuteistasis teigia, jog tą aplinkybę, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme patvirtina R. P. bei liudytoja A. M., tačiau šios aplinkybės neatitinka byloje išsamiai ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nes A. M. taip pat patvirtino, jog iš jos automobilio išlipo visi trys kaltinamieji, po kokios minutės pamatė atbėgančius visus tris vaikinus, o paskui juos du vaikinus. Kas įvyko nematė, nes nuteistieji išlipę iš mašinos nuėjo už kampo, vėliau susitiko su visais trimis, jie buvo jos mašinoje ir pasakojo, jog apsistumdė su vaikinais, kodėl jie bėgo neklausė. (t. 3, b. l. 52-53) Nuteistojo R. P. parodymais, kaip ir kitų nuteistųjų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, spręsdamas dėl D. P. dalyvavimo nusikalstamame įvykyje, nes jie nebuvo nuoseklūs. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie kito, jų nurodytos aplinkybės nesutapo, prieštaravo ne tik tarpusavyje, tačiau ir kitiems bylos duomenims (nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, parodymų atpažinti protokolams, specialistų išvadoms) bei nustatytoms aplinkybėms. Ta aplinkybė, kad pas D. P. pagrobtų daiktų nerasta, nepaneigia kitais įrodymais nustatytų aplinkybių, jog jis buvo nusikaltimo vietoje ir nusikaltimo padarymo metu, kartu su kitais nuteistaisiais naudojo fizinį smurtą ir bendrais veiksmais pagrobė įvairius nukentėjusiųjų daiktus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. P. kaltė bendrininkų grupėje su kitais dviem nuteistaisiais - T. K. ir R. P. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius M. L. ir T. K. ir pagrobus jų turtą, įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsamiai ištirtų įrodymų visuma. Teismo išvados nuoseklios ir motyvuotos, paremtos išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos aplinkybių vertinimu. Todėl jos yra teisėtos ir pagrįstos. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. LR BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinat įrodymus nepažeisti. Nuteistojo D. P. veika pagal LR BK 180 straipsnio 1dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmė D. P. skirta teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad D. P. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, naują tyčinį turtinį, smurtinį, apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu, pažeisdamas teismo skirtus įpareigojimus nustatytu metu būti namuose. Teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir nepažeisdamas LR BK 56 straipsnio nuostatų, skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį – panaudoto smurto mastą, pasekmes ir padarytus sužalojimus nukentėjusiesiems, o taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybę pagrįstai laikė tai, kad veika padaryta bendrininkų

grupėje ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę šiek tiek didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrino su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės dalimi ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad D. P. paskirtoji bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui, o taip pat nuteistojo pavojingumui, ir yra būtina bei pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Arvydas StankusGytis Večerskas