- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2-5544-772/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04635-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei E. N. ir jos atstovui adv. A. Zakrasui, atsakovui A. T. ir jo atstovei adv. A. Gaurelienei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2011-07-20 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. T. nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Taip pat ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus N. T. gyvenamąją vietą su vaiko motina E. N..
Ieškovė E. N. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. T. a.k. (duomenys neskelbtini). Tėvystę atsakovas pripažino. Tai patvirtina N. T. gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2011-03-15 Šiaulių m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, kurio grafoje „Tėvas“ įrašytas atsakovas A. T. a.k. (duomenys neskelbtini).
LR CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus.
LR CK 3. 193 str. 1 d. numatyta, kad tėvai gali susitarti, dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas A. T. nesutinka teikti išlaikymą vaikui.
LR CK 3. 192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai ir atitikti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius.
Ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymas kainuoja apie 800 litų. Šias išlaidas sudaro: maistas - 450Lt, higienos priemonės - 160 Lt, rūbai - 80 Lt, mokesčiai už komunalinius patarnavimus - 50 Lt, vaistai - 60 Lt. Teigė, kad įrodymus apie išlaidas pateiks teismui posėdžio metu.
Vaiko išlaikymui iš valstybės ieškovė gauna 97,50 Lt išmoką, iki jam sueis 2 metai.
Ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa 294,72 Lt. Ir iš mokyklos gaunama stipendija, kurios dydis 67 Lt. Nepilnametį sūnų N. T. išlaikyti ieškovei padeda jos motina M. N. gyv. (duomenys neskelbtini), kurią teismo prašys apklausti liudytoja.
Atsakovas A. T. ieškovės žiniomis dirba, tačiau gera valia sūnaus išlaikymui reikiamų lėšų neteikia.
LR CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį.
Todėl nepilnamečio sūnaus N. T. gim. (duomenys neskelbtini) motina, ieškovė E. N. gim. (duomenys neskelbtini), yra priversta kreiptis į teismą ieškinine teisena priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).
LR CK 3. 200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, bet ne daugiau, kaip už tris metus nuo iki ieškinio pateikimo dienos. Kadangi atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2011 m. vasario 24 d., todėl ieškovė teismo prašo išlaikymą priteisti nuo šio laikotarpio.
LR CPK 145 str. 1 d. 11 p. numatyta, kad teismas, iki bylos išnagrinėjimo, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikino materialinio išlaikymo priteisimą. Dėl ieškovės sunkios materialinės padėties, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki ieškinio išnagrinėjimo teisme, priteisti laikiną materialinį sūnaus N. T. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos.
Piniginių santaupų, ir nekilnojamo turto ieškovės žiniomis atsakovas neturi, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
LR CK 3.169 str. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, reikalinga nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Kadangi nepilnametį N. T. gim. (duomenys neskelbtini) prižiūri ir juo rūpinasi jo motina E. N. gim. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jo motina, E. N.
LR CK 3.190 str. numatyta, kad vaikų turtą uzufrukto teisėmis tvarko tas iš tėvų, su kuriuo daugiausiai gyvena vaikai. Nustačius sūnaus N. T. gyvenamąją vietą su motina, ieškovė teismo prašo, kad jai būtų pavesta uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečio sūnaus N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas.
LR CK 3. 178 str. numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra su motina Šiaulių m., todėl į šį procesą ieškovė E. N., įtraukia Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kaip institucija, teikiančią išvadą ir kuriai teikia vieną ieškinio kopiją su priedais.
LR CPK 30 str. 4 d. numato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti paduotas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Todėl ieškovė ieškinį teikia pagal jos gyvenamąją vietą - Šiaulių m. apylinkės teismui.
LR CPK 80 str. nurodyta, kad kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu. LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Todėl ieškovės ieškinio sumą sudaro 400 Lt x 12 mėnesių - 4 800 litų.
LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad ieškovai, dėl išlaikymo priteisimo, atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-05 sprendimu Nr. SP-2492-(7.1793), ieškovei E. N. gim. (duomenys neskelbtini), suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, parengiant dokumentus ir atstovaujant teisme, bei atleidžiant nuo žyminio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 30, 80 str., 83 str., 85 str., 135, 136, 144, 145 str. str. LR CK 3.169 str., 3. 178 str., 3.190 str. 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1d. 1p., 3. 200 str., 3.208 str. ieškovė teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo A. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į ieškovės E. N. sąskaitą.
2. Išlaikymą iš atsakovo priteisti nuo 2011 m. vasario 24 d. iki sūnus N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės.
3. Nustatyti nepilnamečio N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina - E. N. gim. (duomenys neskelbtini).
4. Pavesti E. N. gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisėmis naudoti nepilnamečio sūnaus N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lėšas ir turtą sūnaus poreikių tenkinimui.
5. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam N. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. T. nuo ieškinio teismui padavimo dienos, po 200 Lt ( du šimtus litų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo teisme.
6. Apklausti teisme liudytoją ieškovės motiną M. N. gyv. (duomenys neskelbtini), kurią į teismo posėdį iškvies pati.
7. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytoja M. N., parodė teismui, jog yra ieškovės motina, teigė, kad materialiai labai remia dukrą kuomet ji susilaukė sūnaus. Nurodė, kad dirba AB Gubernijoje ir gauna nedidelį darbo užmokestį, maždaug apie 1000 Lt. Vyras taip pat dirba ir jo gaunamas darbo užmokestis yra dar mažesnis. Be to dukros ir jos sūnaus su jais kartu gyvena ir ieškovės brolis, kuriam irgi reikalinga tėvų parama, nes jis tik neseniai pradėjo dirbti. Nurodė, kad tik jos šeima padeda dukrai, o vaiko tėvo šeima paramos jauniems tėvams neteikia. Šiuo metu jos ir vyro keturių kambarių bute gyvena penki asmenys, dėl to išaugo išlaidos komunalinėms paslaugoms ir kiti mokesčiai. Nurodė, kad vaiko tėvas yra nupirkęs sūnui vežimėlį ir maniežą, o daugiau kitos materialinės paramos neteikė, nors vaikaičiui ji labai reikalinga. Paaiškino, kad dėl vaikaičio sveikatos teko kreiptis į gydytojus, o pastarieji nurodė, kad kūdikiui yra geležies trūkumas, todėl reikalingi papildai ir geresnis maistas. Dėl to ji ir dukra patiria papildomų išlaidų. Patvirtino, kad vaiko tėvas su dukra gyveno trumpai, maždaug mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė E. N. ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą teismui dėl išlaikymo įsiskolinimo skirto ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui, ji mažina ta dalimi, ką atsakovas yra sumokėjęs pagal pinigų pervedimo kvitus. Teigė, kad jos prašymas dėl 400 Lt dydžio periodinių mėnesinių išmokų skirtų vaiko išlaikymui yra paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis, nes vaikas auga, serga, o be to ateityje šios išlaidos tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi nedidelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi pastovų darbą, norėtų, jog jis sūnaus išlaikymui mokėtų po 400 Lt, nes ji šiuo metu nedirba, uždarbio ir turto neturi, todėl mažinti jos ieškinio materialinį reikalavimą nėra pagrindo. Nurodė, jog dėl mažamečio vaiko sveikatos poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Be to iš valstybės ji gauna tik nedideles išmokas, o iš mokslo įstaigos stipendiją, todėl jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė, kad visas savo pajamas, kurias gaunama kaip valstybės teikiamą paramą, ji išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui. Teigė, kad ir ateityje atsižvelgiant į jos ir sūnaus poreikius buityje, jiems dar daug ką reikės įsigyti. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su sūnaus išlaikymu. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų sūnaus poreikių ir nesudarančių normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo gaunamas pajamas bei sūnaus sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus:
1. Sutikau ir sutinku, kad mūsų su ieškove nepilnamečio sūnaus N. T. gyvenamoji vieta būtų su jo motina - ieškove. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Tačiau dėl sūnaus N. T. gyvenamosios vietos ginčo tarp mūsų su ieškove nėra kilę, mūsų sutarimu sūnaus gyvenamoji vieta yra su ieškove. Todėl šis ieškovės reikalavimas, atsakovo nuomone, yra perteklinis, nes niekieno, tame tarpe ieškovės teisės, konkrečiu atveju nėra pažeistos, įstatymo saugomi interesai nepažeisti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas į šią aplinkybę, mano nuomone turėtų atsižvelgti.
2. Iš dalies nesutinku su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo sūnui N. T. priteisimo.
Su Ieškove artimi nuo 2009 m. lapkričio 03 d., santuokos nesame sudarę. Mums (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. T. Iki 2011 m. kovo 24 d. gyvenome su ieškove pas jos tėvus. 2011 m. kovo 24 d. išėjau iš ieškovės tėvų namų dėl to, kad kilo nesutarimai su ieškovės tėvais, bet su ieškove ir sūnumi bendravau pastoviai. Pradėjau ieškoti buto, kuriame gyventume kartu su ieškove ir mūsų sūneliu. Ji pasakė man „nustebink mane ir išnuomok butą“. Radau nuomojamą butą Gegužių g., padaviau rankpinigius, tačiau vien tik todėl, kad šis butas buvo be balkono ieškovė atsisakė jame gyventi. Po savaitės radau kitą butą Architektų g., tačiau jis ir vėl ieškovei nepatiko dėl to, kad jame nebuvo skalbimo mašinos. 2011 m. gegužės mėnesį ieškovei pasipiršau, pasiūliau tekėti, nupirkau sužadėtuvių žiedą. Su Ieškove planavome bendrą mūsų bei nepilnamečio sūnaus ateitį, kartu rūpinomės jo poreikių tenkinimu. Rūpintis sūnaus N. T. poreikiais bei interesais niekada nebuvau nustojęs. Sūnui N. T. išlaikymą teikiau duodamas pinigus ieškovei grynais (be to, tam tikrą laiką ji turėjo mano kreditinę kortelę) bei pervesdamas išlaikymą į ieškovės sąskaitą. 2011 m. liepos 1 d. pervedžiau į ieškovės sąskaitą mūsų sūnaus N. T. išlaikymui 150 Lt, o 2011 m. liepos 20 d. sūnaus N. T. išlaikymui pervedžiau dar 150 Lt. Šios faktinės aplinkybės liudija apie ieškovės reikalavimo priteisti iš manęs išlaikymą sūnui nuo 2011 m. vasario 24 d. iki ieškinio pateikimo, nepagrįstumą.
Nustatant vaikui teiktino išlaikymo dydį vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, kuris reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Aš vykdžiau savo kaip tėvo pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. T. ir tai darysiu ir toliau. Tačiau šiuo metu dėl savo turtinės padėties nesu pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą kokio prašo ieškovė. Neturiu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų, vertybinių popierių ir kt. Dirbu (duomenys neskelbtini), mano mėnesinės pajamos yra apie 900 Lt. Mokausi Šiaulių suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Kas mėnesį nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymui galėčiau skirti po 250 Lt.
3. Nuo 2011 m. gegužės pabaigos ieškovė pradėjo drausti man matytis su sūnumi. Manau, kad vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl jei vis tik ieškovė ir toliau man neleis bendrauti su sūnumi, teiksiu priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.
Remiantis išdėstytu, atsakovas teismo prašė ieškovės E. N. ieškinį atsakovui A. T. tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. T. nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymui po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. liepos 05 d. iki sūnaus N. T. pilnametystės. Nustatyti, kad sūnaus N. T. išlaikymui priteistas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. N..
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovas savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. ir jo atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi atsižvelgiant į teismų praktiką ir tokio amžiaus vaiko poreikius, didesnė parama jam nereikalinga, todėl su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl sūnaus išlaikymui reikalingo mėnesinės išmokos dydžio sutinka tik iš dalies.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas irgi nurodė, kad atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir vaiko motinos dabartinę padėtį, kuomet jį nedirba ir prižiūri jų sūnų, jis sutinka mokėti vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį iki 300 Lt. Be to atsakovas pripažino, jog yra visada pasiruošęs teikti vaikui didesnį išlaikymą ateityje pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu negali suvokti, kodėl sūnaus išlaikymui reikia tokio didelio išmokų dydžio, kurį ieškovė nurodo ieškinyje. Taip pat paaiškino, kad jo uždarbis šiuo metu yra sumažėjęs, o anksčiau jo pajamos irgi buvo nedidelės.
Šalies argumentai
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė ieškinyje teigia, kad patenkinti minimalius vaiko poreikius reikia skirti po 400 litų per mėnesį. E. N., savo ieškinyje nurodo, kad jos gaunamų lėšų vaiko išlaikymui neužtenka.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl Skyrius pritaria, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo A. T., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki N. T. pilnametystės.
Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.
Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas paaiškino teismui, kad dėl ieškovės reikalavimo atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palieka spręsti. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu skyriaus atstovas siūlė šalims atsižvelgiant į jų dabartinę padėtį ir į vaiko interesus, susitarti taikiai dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. T. yra ieškovės E. N. ir atsakovo A. T. sūnus (b.l. 4). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.9-10). Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau ateityje turėtų pradėti dirbti, o jos vaikui kol kas yra teikiama tik valstybės parama. Atsakovas dirba, gauna su darbo santykiais susijusiais pajamas, tačiau prasidėjus bylos nagrinėjimui jo paties prašymu pakeista darbo sutartis dėl ko galimai yra sumažėjęs ir jo gaunamas darbo užmokestis (b.l.8,17-19,29). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių. Atmestinas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas, bet tik tuomet jeigu gaus geriau apmokomą darbą, kadangi tai neatitinka jo vaiko interesų ir poreikių. Pirmiausia, ieškovei pradėjus dirbti, šalių sūnus turės būti prižiūrimas auklės ar kitų artimų žmonių. Antra, nors atsakovas kol kas tik geranoriškai žada teikti sūnui išlaikymą, tačiau tai tėra tik pažadai. Be to ir anksčiau jis nereguliariai teikė sūnaus išlaikymui reikalingas pinigines lėšas, todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstina kokio dydžio išmoka priteistina iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Trečia, abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu negyvena ir jo teikiamas išlaikymas sūnui neatitinka realių vaiko poreikių. Ketvirta, atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra daug geresnė nei ieškovės, todėl pripažintina, kad vaiko tėvas tokiu atveju privalo prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą. Penkta, ieškovės sūnui valstybės skiriama parama taip pat yra apibrėžta tam tikrais terminais arba motinos ir vaiko socialine padėtimi, todėl ši aplinkybė irgi turi įtakos nustatant nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, kurį privalo teikti vaiko tėvas. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės tėvams paprastai išnyksta teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Teismas pripažįsta, kad atsakovas šiuo metu neteikia sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį atitinkamo dydžio periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas nuolat vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo atsakovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar kūdikis, tačiau ateityje pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai jau yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Atsakovo nenoras pastoviai teikti vaikui reikalingą realią parama, įpareigoja teismą aiškiai apibrėžti jos dydį. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis šiandien yra tik iš dalies pakankamas ir ne visai atitinkantis sūnaus fiziologinius poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Tokio amžiaus vaikui neatidėliotinai ir gyvybiškai yra svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog šalims nesutarus dėl konkretaus išlaikymo dydžio reikalingo jų vaikui, šis klausimas spręstinas teisme. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo.
Tuo pačiu tenkintinas ir ieškovės prašymas dėl sūnaus N. T. išlaikymui reikalingų lėšų priteisimo, kuomet vaiko tėvas (atsakovas) gyveno su vaiko motina, tačiau neteikė viso jam reikalingo išlaikymo, kadangi tai siejasi tiek su vaiko, tiek ir su motinos interesais. Atsakovo paaiškinimai, kad tuo metu jis teikė vaikui reikalingą išlaikymą, nėra paremti jokiais įrodymais, nors ieškovė teismo posėdžio pripažino, jog minėtu laikotarpiu atsakovas teikė sūnui nedidelę materialinę paramą. Todėl ieškovei priteistinas iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimas skirtas šalių nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3. 200 str.).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, visuomet atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Tokia teismo nuostata susijusi su tuo, kad vaiko motinai po neilgo laiko vėl nereikėtų kreiptis į teismą dėl sūnui reikalingo išlaikymo padidinimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, jog kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui vaiko seneliams ar valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, ne tik esamu momentu, bet ir ateityje, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas jų sūnui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų kitiems. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leistų priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas sūnaus vystymuisi. Tačiau atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvo finansines galimybes, šiandien ieškovės ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteisiant jos sūnui iš tėvo 350 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį. Šis teismo vertinimu šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei išlaikymu susijusius poreikius, o taip pat ir tėvo turtinę padėtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, teismas atsižvelgia į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, tokio amžiaus vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 10 litų per dieną. Tokiu būdu vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 300 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir į besikeičiantį vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra nuolatinis poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą irgi užtikrinamas teisės aktuose, įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir svorį.
Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog būtina nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.
Atsakovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad ne tik sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu iš dalies, bet tuo pačiu pateikė teismui mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovei buvo pervestos atitinkamos pinigų sumos. Tačiau atmestini atsakovo argumentai, kad jis teikė paramą sūnui, kuomet nupirko vaikišką lovytę ir maniežą, kadangi šias jo išlaidas patvirtinantys dokumentai į bylą nėra pateikti. Taip pat pažymėtina, kad teismas neatlieka atsakovo jau sumokėtų išmokų vaiko išlaikymui iki bylos iškėlimo teisme (2011-07-20) apskaičiavimo, o tuo pačiu nemažina priteisiamų išmokų sumos už atitinkamą laikotarpį, kadangi šios įmokos turi būti įskaitytos šalių susitarimu arba vykdymo proceso metu, vykdant priverstinį jų išieškojimą. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo, remiantis ieškovės ieškinio reikalavimu papildomai atlikti atsakovo sumokėtų piniginių lėšų, skirtų vaiko išlaikymui apskaičiavimą iki ieškinio pareiškimo dienos, ar sprendimo priėmimo momentu.
Tuo pačiu ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. T. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus N. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina E. N., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Atskirai pažymėtina, kad N. T. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.
Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą iš dalies, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovė kreipdamasi į teismą buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto N. T. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovės atsakovui nepriteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, ne tik dėl to, kad E. N. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bet ir atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (CPK 93 str. 1d.).
Iki sprendimo įsiteisėjimo byloje paliktina galioti laikinoji apsaugos priemonė taikyta pagal 2011-07-20 nutartį, o jam įsiteisėjus panaikintina (CPK 150 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.169, 3.200 str., LR CPK 259- 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės E. N. ieškinį atsakovui A. T. tenkinti iš dalies.
1. Priteisti iš atsakovo A. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 350,00Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
2. Nustatyti N. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. N. (a/k (duomenys neskelbtini)
3. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę E. N. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus N. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo A. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) mokamas periodines mėnesines išmokas.
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš A. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) 280,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 167,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
6. Sprendimą dėl išlaikymo N. T. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
7. Iki sprendimo įsigaliojimo palikti galioti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę pagal 2011-07-20 nutartį, o jam įsiteisėjus panaikinti.
8. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.