Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič apeliacinį skundą dėl 2014 m. liepos 10 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., D. M. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir D. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

D. M. pagal BK 302 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu O. Z. pagal BK 300 str. 1 d., BK 302 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiu iš D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1235,70 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. 12.08 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tos pačios dienos telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), parengtos nukentėjusiosios J. K. vardu, antrajame lape, grafoje „Kliento parašas, vardas, pavardė“, savo ranka padarė rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip už nukentėjusiąją J. K. pasirašęs išgalvotu jos parašu suklastojo tikrą dokumentą ir jo pagrindu įgijęs teisę už 2 Lt įsigyti du mobiliojo ryšio telefonus bei jais naudotis pagal sutartyje sulygtą mokėjimo planą „(duomenys neskelbtini)“, jį pateikė minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone dirbusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai – konsultantei O. Z., kuri šios sutarties pagrindu už 2 Lt jam pardavė mobiliojo ryšio telefonus „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 328 Lt vertės, ir „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 528 Lt vertės, bei nevykdydamas minimos sutarties sąlygų, t.y. neatsikaitydamas už pirktus telefonus ir nemokėdamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-30, už kurias neapmokėta skola yra 379,70 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1235,70 Lt turtinę žalą.

D. M. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2011 m. rugsėjo 7 d., turėdamas vieningą tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo – slapta iš buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su J. K., pagrobė jos asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė bei vėliau panaudojo, t.y. 2011 m. rugsėjo 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, pateikė PC „(duomenys neskelbtini)“ esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, šio salono darbuotojai O. Z., turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti mobiliojo ryšio telefonus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o O. Z. turėjus tyčią įgyti minėtą turtą D. M., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu pasirašius terminuotą abonento sutartį mobiliojo ryšio telefonai parduodami už 1 litą bei iš anksto žinodamas, jog sutartyje sąlygos nebus vykdomos – kad jis nemokės privalomų įmokų už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir įsigytus mobilaus ryšio telefonus, veikdamas bendrai su O. Z. suklastojo tikrus dokumentus – O. Z. tą pačią dieną parengė bei atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo J. K. vardu įgyjant vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 328,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 528,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), po ko O. Z. minėtos sutarties pirmojo lapo apačioje įrašė rankraštinį įrašą „sutinku J. K.“, o antrojo lapo apačioje eilutėje „kliento parašas, vardas, pavardė“ įrašė rankraštinį įrašą „J. K.“, o jis (D. M.) antrojo lapo apačioje pasirašė J. K. vardu sutarties eilutėje „kliento parašas, vardas, pavardė“, išgalvotu parašu įrašydamas rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip patvirtindamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. jo pagrindu iš O. Z. gavo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 328,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 528,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 858 litų turtą.

O. Z. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) ” salone PC „(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, bendravykdytojui D. M. pateikus jai jo paties pagrobtą J. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo šį asmens dokumentą panaudojo padarydama jo kopiją ir panaudojus asmens dokumente esamus duomenis, suklastojo tikrus dokumentus – parengė bei atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-07 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl telekomunikacijų paslaugų tiekimo J. K. vardu įgyjant vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 328,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 528,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), po ko O. Z. minėtos sutarties pirmojo lapo apačioje įrašė rankraštinį įrašą „sutinku J. K.“, o antrojo lapo apačioje eilutėje „kliento parašas, vardas, pavardė“ įrašė rankraštinį įrašą „J. K.“, šią sutartį pateikė D. M. pasirašyti J. K. vardu; pastarajam pasirašius išgalvotu parašu ji pati pasirašė minėtą sutartį, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, t.y. jo pagrindu perdavė D. M. vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 328,00 litų vertės, pajungiant vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 528,00 litų vertės, pajungiant telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 858 litų turtą D. M..

Apeliaciniu skundu prokurorė L. Galič prašo skundžiamą apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl O. Z. ir D. M. išteisinimo pakeisti ir : 1) pripažinti O. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ji padarė veikdama bendrininkų grupe su D. M.; 2) O. Z. pripažinti kalta ir nubausti : pagal BK 302 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, O. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (5200 Lt) baudą; 3) pripažinti D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. Z.; 4) D. M. pripažinti kaltu ir nubausti : pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., D. M. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir skirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. M. skirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 6 mėnesius su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, ir D. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 5) į bausmės laiką D. M. įskaityti visą jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir laisvės atėmime, kurį jis atliko pagal 2013-06-28 ir 2013-07-05 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžius bei 2014-03-21 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį ir 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį; 6) iš D. M. ir O. Z. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1235,70 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei neteisingai paskirtos bausmės. Tvirtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų, teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino liudytojų A. Š. ir V. Š. parodymų kaip patikimų, kadangi byloje nėra duomenų jais abejoti. Juo labiau, kad šiuos liudytojus prašė apklausti ne tik nukentėjusioji J. K., tačiau ir prokurorė. Tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai laikė nepatikimais ir pačios nukentėjusiosios J. K. parodymus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji yra suinteresuotas asmuo, kadangi jai neva grėsė skola už prievolės nevykdymą. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu J. K. jau turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir buvo atsikračiusi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, dėl ko sunkiai tikėtina, kad ji ieškojo galimybių neteisėtais būdais gauti papildomų lėšų. Kartu pažymi, jog nukentėjusiosios J. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, ji visą laiką tvirtino, kad savo asmens paso ji niekada nedavė ir neleido juo pasinaudoti D. M., jo neprašė jos vardu sudaryti byloje esančią sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mobiliųjų ryšių telefonų įgijimo, šios sutarties sudarymo momentu nedalyvavo, jai apie tai tapo žinoma tik praėjus kuriam laikui po šios sutarties sudarymo, kuomet išsiskyrusi su D. M. ji pašto dėžutėje rado pranešimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad sutarties sudarymo dieną jos Visagine iš viso nebuvo – ji buvo Utenoje, kur studijavo ir dalyvavo įžanginėje sesijoje, bei nurodė mananti, jog pagrobti jos pasą ir juo pasinaudoti galėjo tik D. M..

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad D. M. parodymų pakeitimą teisme iš esmės galėjo sąlygoti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje jis buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą kitose baudžiamosiose bylose laisvės atėmimo bausme ir akivaizdu, jog jis numanė, kad už šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam gali būti skirta tik laisvės atėmimo bausmė, ko jis visai nesitikėjo ikiteisminio tyrimo pradžioje duodamas parodymus.

Apeliaciniame skunde kartu nurodoma, kad atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, D. M. turėtų būti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, kurios dydis būtų nustatytas didesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o O. Z. turėtų būti skirtos švelnesnės – baudos, bausmės, kurios būtų bendrinamos bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti esant idealiajai sutapčiai.

Prokurorė skunde pabrėžia, jog teismas D. M. netinkamai subendrino pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, nes šios veikos atliktos iš esmės vienu metu ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Todėl, remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Pripažinus D. M. kaltu ir pagal BK 302 str. 1 d. bausmės, paskirtos už visas pirmiau aptartas nusikalstamas veikas, turėtų būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundu prokurorė nesutinka su D. M. ir O. Z. išteisinimu bei tvirtina, kad D. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu. D. M. kaltė padarius BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas neginčijama, todėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl D. M. ir O. Z. nuteisimo

Iš bylos matyti, kad D. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pakeitė tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog įvykio dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną nuėjo ne vienas, o kartu su tuometine drauge J. K. (2 t., 137 – 138 b. l.). Kartu jis paneigė ir tai, kad slapta pagrobė savo buvusios draugės asmens pasą ir jį panaudojo sudarant sutartį „(duomenys neskelbtini)“ salone. Apylinkės teismas nuosprendyje rėmėsi būtent šiais D. M. parodymais ir pripažino, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių jo kaltę dėl šio nusikaltimo. Su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi šie nuteistojo parodymai atitinka kitą bylos medžiagą ir su ja sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jais netikėti ir nesiremti, priešingai nei tvirtina prokurorė, nėra pagrindo. Išteisintoji O. Z. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, jog būdama atsakinga darbuotoja, sutartis su klientais sudaro ypatingai atidžiai, todėl ir šiuo atveju, į saloną atėjusiam vienam vaikinui bei išreiškusiam norą sudaryti sutartį moters vardu, ji nebūtų sutikusi. Ji aiškino, kad įvykio dieną į saloną tikrai buvo atėjęs vaikinas ir mergina, kurie išreiškė norą sudaryti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį. Kartu O. Z. neneigė pati parašiusi moters vardą ir pavardę, kadangi tai įprasta procedūra aptarnaujant rusakalbius asmenis, bei pripažino, jog būdama pasilenkusi po stalu, kur yra spausdintuvas, galėjo nematyti, kad sutartį pasirašo atėjęs jaunuolis, o ne mergina, kurios asmens dokumentas buvo pateiktas (1 t., 157 – 158 b. l.; 2 t., 136 b. l.). Papildomai pažymėtina, jog O. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog įvykio dieną į saloną buvo atėjęs vyriškis ir mergina. Taigi tokius parodymus ji davė dar tuomet, kai D. M. neigė ten ėjęs kartu su J. K.. Tokiu būdu O. Z. parodymai visiškai atitinka D. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir yra logiški bei suprantami, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone dirbusi O. Z. atėjusiam vienam D. M. nebūtų leidusi sudaryti sutarties kito asmens vardu. Šie O. Z. parodymai paneigia D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o objektyvių duomenų, leidžiančių netikėti tokiais išteisintosios parodymais, byloje nėra. Priešingai, O. Z. neteista (1 t., 124 b. l.), administracine tvarka bausta tik už jos sūnaus atliktus neteisėtus veiksmus (1 t., 127 – 128 b. l.), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip kruopšti ir pareiginga darbuotoja, sudarydama sutartis nedaranti klaidų (2 t., 51 b. l.). Kartu pati O. Z. nuosekliai tvirtino, jog nėra tokios praktikos, kad sutartys būtų sudaromos kitų asmenų vardu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. M. paaiškinimas, kodėl jis apylinkės teisme pakeitė parodymus, yra suprantamas. Pastarasis tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nenorėjo į baudžiamąjį procesą painioti savo draugės J. K., su kuria tuo metu dar gyveno kartu, tačiau vėliau, jiems išsiskyrus ir jam pervedus J. K. pinigus susidariusios skolos grąžinimui, o jai neapmokėjus šios skolos, jis nusprendė visos kaltės vienas nebeprisiimti. Be to, pirmiau išdėstytas aplinkybes D. M. dėstė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą. Apeliacinio skundo argumentas, jog D. M. parodymus pakeitė siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi D. M. pakeitė savo parodymus tik dėl vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o dėl kitų ir toliau visiškai prisipažino kaltu. Taigi jis, būdamas eilę kartų teistas, puikiai suvokė, kad už kitas nusikalstamas veikas jam gresia ir reali laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu sprendžiama, jog D. M. įvykio dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną atėjo ne vienas, dėl ko O. Z. jokių įtarimų ar abejonių nekilo. Tokios išvados nepaneigia ir kiti prokurorės nurodomi įrodymai.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo ir nukentėjusiosios J. K. bei liudytojų A. Š. bei V. Š. parodymais. Matyti, jog nukentėjusiosios parodymai yra priešingi pirmiau aptartiems D. M. ir O. Z. parodymams. Ji tvirtino, kad įvykio dieną buvo išvykusi į Uteną, kur vyko įžanginė sesija. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nesugebėjo tiksliai nurodyti, kuriomis tiksliai dieniomis ji buvo išvykusi į Uteną (1 t., 46, 47 – 48 b. l.), o pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jau kategoriškai tvirtino, kad 2011-09-07 tikrai buvo Utenoje. Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. K. painiojosi, nurodydama kurį mėnesį ji pradėjo gauti sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisiamajame posėdyje ji negalėjo nurodyti net adreso, kuriuo gyveno Utenoje (1 t., 46, 47 – 48 b. l.; 2 t., 137 b. l.). Tokiu būdu nukentėjusiosios parodymai ne tik prieštarauja D. M. ir O. Z. parodymams, tačiau ir tarpusavyje, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šių parodymų tikrumo bei objektyvumo.

Kartu apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo ir liudytojų A. Š. bei V. Š. parodymais. Šie liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tvirtino puikiai atsimenantys, jog įvykio dieną, t. y. 2011-09-07 buvę kartu su J. K. Utenoje, įžanginėse Utenos kolegijos paskaitose. Tačiau jie, ką pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, išsamiai bei aiškiai dėstė tik įvykio dienos aplinkybes, visiškai nieko tikslaus bei konkretaus negalėdami pasakyti apie kitas to paties laikotarpio dienas ar įvykius. Jie net nesugebėjo nurodyti, kokiu adresu gyveno Utenoje bei kokiu metu vyko kita sesija (2 t., 141 – 142, 144 – 145 b. l..). Tai išties kelia pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu ir objektyvumu, juo labiau kad konkrečią datą, t. y. 2011-09-07, nukentėjusioji ir liudytojai ypatingai gerai prisimena net po 3 metų. Atsižvelgiant į tai, šiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais visiškai pagrįstai nebuvo vadovautasi. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kurio proceso dalyvio prašymu teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai A. Š. bei V. Š., atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus duomenis, nėra itin reikšminga ir lemianti šių liudytojų parodymų patikimumą.

Taigi visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad D. M. parodymai, jog įvykio dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną jis ėjo kartu su J. K., su kuria kartu buvo nutarę paimti naujus telefonus, ką ir padarė, nėra paneigti. Tai reiškia, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai išteisino jį iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d., nes nėra pakankamų ir neabejotinų įrodymų teigti priešingai, t.y. tvirtinti, jog jis pagrobė draugės pasą ir jį neteistai panaudojo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų O. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal jai pareikštus kaltinimus. Kaip jau aptarta pirmiau, O. Z. viso baudžiamojo proceso metu nepripažino kaltės, šiuos jos parodymus atitinka ir D. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurių nepaneigia nei nukentėjusiosios J. K., nei liudytojų A. Š. bei V. Š. parodymai. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ypatingai išsamiai ir detaliai aptarė byloje esančius įrodymus bei padarė išvadą, kad jie nėra pakankami O. Z. kaltei konstatuoti, juo labiau kad 2012-08-22 ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta nesilaikant BPK numatytų reikalavimų (BPK 82 str. 3 d.). Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

Matyti, jog O. Z. įvykio dieną vykdė savo tiesiogines darbines funkcijas ir pati pripažįsta, kad dėl nepakankamo apdairumo nesutikrino pateiktame asmens dokumente bei sutartyje parašytus parašus, o kitas asmuo sutartyje pasirašyti galėjo tuo metu, kada ji naudojosi spausdintuvu, esančiu po stalu. Tačiau ji kategoriškai neigė su D. M. tarusis daryti nusikalstamas veikas, kadangi puikiai žinojo, kokia atsakomybė jai gali būti taikoma. Matyti, kad jai ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai realiai buvo grindžiami tik kito įtariamojo (D. M.) parodymais, kuriuos šis teisme logiškai paneigė. Tai rodo, kad praktiškai jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įtarti ją bendrininkavus bei sąmoningai darius nusikalstamas veikas, nebuvo surinkta. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra jokios informacijos, kad O. Z. būtų pažinojusi D. M. ar dėl įvykio būtų gavusi kokios nors naudos – pagal jų parodymus, jiedu vienas kitą žinojo iš matymo tik kaip to paties miesto gyventojus. Todėl O. Z. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymas veikiant kartu su D. M. tampa ir nelogiškas, ir sunkiai paaiškinamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, dėl O. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir netinkamo įrodymų vertinimo yra atmetami kaip nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas visiškai teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad sutartyje savo ranka įrašydama J. K. vardą ir pavardę ji nepadarė šio dokumento teisiškai reikšmingu, nes tik pasirašyta sutartis suteikia galimybę jos pagrindu įgyti turtą – telefonus. O kad už J. K. pasirašė D. M. abejonių nekyla. O. Z. neatidumas neįsitikinant, kas tiksliai pasirašė sutartyje, kolegijos vertinimu, gali leisti kelti klausimą dėl jos drausminės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta prokurorės skundo argumentus dėl liudytojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą bei dėl neva teismo nepagrįstai nustatytos aplinkybės, kad J. K. įvykio metu galėjo vartoti narkotines medžiagas. Pažymėtina, jog šiuo atveju tai nėra apeliacinio proceso dalykas. Kita vertus, apylinkės teismas nuosprendyje ne konstatavo, kad J. K. vartojo narkotines medžiagas, o tik išsakė pagrįstą manymą, jog taip galėjo būti. Papildomai pažymėtina, jog prokurorė apeliaciniame skunde nurodydama, jog D. M. jau ikiteisminio tyrimo metu neturėjo pagrindo siekti apsaugoti nukentėjusiosios J. K. tėra tik prielaida, negalinti būti objektyviu įrodymu.

Dėl D. M. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausmėmis, savo dydžiu artimomis sankcijose numatytam šių bausmių vidurkiui. Su tuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kadangi skiriant bausmes D. M. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. M. tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų, kad anksčiau yra teistas ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kad yra nevedęs, nedirba ir nesimoko, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei kad jis nedaro tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio. Visi šie duomenys rodo, kad teismas tinkamai individualizavo bausmes, kurios yra proporcingos ir teisingos tiek D. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei.

Tačiau subendrindamas bausmes teismas nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą. Išties, bylos duomenys patvirtina, kad šios veikos yra susietos tarpusavyje ir nuteistasis BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nebūtų padaręs, jei nebūtų suklastojęs tikro dokumento, t. y. pasirašęs J. K. vardu telekomunikacijų bendrovės paslaugų teikimo sutartyje. Tokiu būdu dokumento suklastojimas buvo tik priemonė pagrindiniam tikslui pasiekti, t. y. gauti mobiliojo ryšio telefonus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

Kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir D. M. už BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne iš dalies jas sudedant, o apimant, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 p. numatytomis nuostatomis. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 str. 1 d. 5 p.), dėl ko skundžiamas nuosprendis šiuo pagrindu yra keičiamas (BK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

2014 m. liepos 10 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. M. (D. M.) paskirtų bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., D. M. šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti jam 2014-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirti D. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.