Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1081-737/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e1-1081-737/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34018-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1081-737/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34018-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.8; 2.12.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34018-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga,

kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, bedarbis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. V. laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukterį G. V., gim. (duomenys neskelbtini), užtikrinti saugią ir sveiką aplinką, sudaryti palankias sąlygas jai visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdamas rūpintis vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, tai yra sistemingai naudojo psichologinį smurtą, šaukdamas, žemindamas ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją G. V. bei, jos akivaizdoje, kitus šeimos narius; daugybę kartų baugino savo dukterį, jai sakydamas „nužudysiu tave“, „tu negyvensi“; vaikui matant, naudojo fizinį smurtą prieš jo motiną Č. V.; smurtavo prieš dukterį, tyčia suduodamas jai ranka ir kilimų mušikliu į kojas, mėtė į ją daiktus ir maisto produktus, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų T. V., gimusį (duomenys neskelbtini), užtikrinti saugią ir sveiką aplinką, sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdamas rūpintis vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, tai yra sistemingai naudojo psichologinį smurtą, šaukdamas, žemindamas ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį T. V. bei, jo akivaizdoje, kitus šeimos narius; vaikui matant, naudojo fizinį smurtą prieš jo motiną Č. V.; taikydamas fizines bausmes, smurtavo prieš sūnų, tyčia suduodamas jam kumščiu į šoną, ranka – į skaudančią koją, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su Č. V. santuokoje pragyveno 18 metų, 2021 m. sausio 12 d. santuoką nutraukė. Č. V. su vaikais liko gyventi šeimai skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), o jis gyvena pas seserį V. G., (duomenys neskelbtini). Su buvusia sutuoktine turi tris vaikus: 17 metų amžiaus T. V., 11 metų amžiaus G. V. ir G. V., kuri yra 5 metų amžiaus. Jis nėra G. V. biologinis tėvas, bet augina ją nuo gimimo kaip savo vaiką. Bendro su Č. V. gyvenimo metu tarp jų dažnai kildavo konfliktų. Ne kartą į namus vyko policijos pareigūnai, jis buvo nuteistas už tai, kad apstumdė Č. V., tampė už plaukų ir tai matė jų vaikai. Keletą metų iš eilės piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, ko ne kasdien vartojo alų, o apsvaigęs tapdavo nervingas, nepakantus ir tik po Jonavos teisme įvykusių jo vaikų apklausų, kuriose dalyvavo, suprato, kaip nederamai su jais elgėsi. Susivokė, jog dėl dažno apsvaigimo prisimena ne visus savo atliktus veiksmus prieš vaikus. Tikrai smurtavo prieš sūnų, bet įvykio datos nurodyti negali, tai vyko prieš keletą metų. Vakaro metu sūnus, kuris tuo metu tikrai buvo mažametis, gal 12 metų amžiaus, ilgai negrįžo į namus. Ar jis negrįžo po pamokų, ar vėliau išėjęs į kiemą užsibuvo, neprisimena. Lyg ir buvo kalba, jog Č. V. jis buvo užsiminęs, kad susitiks su draugais, bet sutartu laiku į namus negrįžo ir telefonu buvo nepasiekiamas. Labai dėl jo išgyveno, nervinosi. Jaudinosi ir Č. V. Kai sūnus vėlaus vakaro metu vis tik parėjo į namus, jau buvo tiek įsinervinęs, kad priėjęs prie jo buto koridoriuje dešiniu kumščiu smogė į kairį šoną. Po suduoto smūgio vaikas pritūpė, todėl mano, jog jam suskaudo. Tai, kad sudavė sūnui, turėjo matyti žmona. Mano, kad dukra G. V. nematė, nes turėjo būti savo kambaryje. Ant sūnaus kūno jokių sumušimo žymių neišryškėjo, medikų pagalbos jam nereikėjo. Dėl santykių su G. V. jam atrodė, jog jie geri. Mergaitei sakė, kad ji - ne jo dukra. Gali būti, kad apie tai jai kalbėjo ir pavartojęs alkoholio. Kokius žodžius jai sakė pokalbių apie tai metu, nebeprisimena. Gal ir keikėsi išgėręs, nežino. Būdavo, kad ją apšaukdavo, jei atsikalbinėdavo, būdavo, jog pagrasindavo „priploti“, bet tikrai neketino jos žaloti, tiesiog įpykęs negalvodavo, ką sako ir tiek. Girdėjo, kad teisme sūnus pasakojo, jog jis (V. V.) jam trenkė ne tik į šoną, bet ir į kojas, o G. V. pasakojo, kad ją mušė ranka, kilimų mušikliu, be to, vaikai minėjo, kad juos apšaukdavo, žemindavo, keikė, į juos ir žmoną mėtė daiktus, kiaušinius. Manė, kad jis vaikus auklėjo, kad jie laikytųsi tvarkos ir drausmės, ir jei palikdavo daiktus ne vietoje ir jį tai nervindavo, tai tuos daiktus ir mesdavo. Mėgsta alų su žaliu kiaušiniu. Gali būti, jog kilus kokiam nors konfliktui, metė kiaušinį. Neprisimena visų bendro gyvenimo detalių, nes dažnai svaiginosi, ir nieko konkrečiau papasakoti negali, bet pripažįsta visas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes ir labai gailisi dėl šių nusikalstamų veikų padarymo ir dėl tokio savo elgesio su vaikais. Vaikų atsiprašė ir ne kartą. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo T. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su dviem seserimis ir tėvais V. ir Č. V. gyvena socialiniame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Su seserimi G. V. dažnai pykstasi, bet susitaiko. Su mama sutaria gerai. Kai tėtis būna blaivus, ir su juo gerai sutaria, kartu žaidžia, bet išgėręs alaus, jis ima šaukti. Paskutinį kartą ant jo šaukė prieš savaitę, kadangi jam (kaltinamajam) pasirodė, jog jis (sūnus) neklausė mamos. Tą kartą nemušė ir neįžeidinėjo. Maždaug prieš keturis metus, vasarą, kuomet kieme su draugais užsižaidė krepšinį ir į namus grįžo apie 23.00 val., tėtis jam sudavė smūgį kumščiu į šoną. Tėtis buvo išgėręs. Kai būna išgėręs, būna prisimerkęs. Dažniausiai jis geria, kai būna namuose vienas. Tėtis šaukia ant mamos ir seserų, bet jų nemuša, tik, būdamas girtas, keikiasi, garsiai rėkia. Jam labai nepatinka, kai tėtis būna girtas, nes bijo, kad gali suduoti (1 t., b. l. 37-40). Ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiojo T. V. duotais parodymais nustatyta, kad nenori kalbėti apie jam artimus žmones, nenori visko sakyti. Dabar gyvena su mama ir seserimis, tėtis gyvena atskirai. Kai susipykdavo su seserimis, tėtis „duodavo velnių“. Tik išgėręs tėtis visus šeimos narius vadindavo negražiais žodžiais, bet kokiais, neprisimena. Išgėręs jis „staugdavo“, „burbuliuodavo“, kalbėdavo nešvankybes. Dažniausiai „staugdavo“ ant sesės G. V., bet ką jai sakydavo, kaip vadindavo, neprisimena. Jei kažką blogo padarydavo, tėtis bausdavo. Tėtis jį nubaudė, kai išėjo žaisti krepšinio ir grįžo apie 11 val. vakaro – vėliau, nei jis liepė. Tada kumščiu trenkė į šoną. Skaudėjo, po smūgio susilenkė, verkė. Po kiekvienos treniruotės jam skauda kojas. Neprisimena, ar tėtis jam į kojas įspyrė, ar tik trinktelėjo ranka. Tėtis yra matęs kiaušinį į sieną kambaryje, kuriame buvo mama, taip pat metęs batus, nes grįžę iš lauko juos ne vietoje palieka. Tėčio bijo, nes išgėręs vėl gali trinktelėti (1 t., b. l. 57-59).

Nukentėjusiosios G. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. su mama, patėviu, broliu ir sesute gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena pas mamos tėvus, jaučiasi rami, pas juos – geriau. Patėvio V. V. bijo. Jis dažnai jai grasina, gąsdina, sakydamas, jog ją nužudys, kad ji neturės gyvenimo, vadina negražiu žodžiu. Kai jis pradeda girtas rėkti, jo labai bijo. Nieko jam nesako, eina į savo kambarį. Šią žiemą, datos neatsimena, su sese ir mama buvo kambaryje, kai įėjo girtas patėvis ir ėmė šaukti, į jas metė šlepetę. Spėjo pasitraukti. Kitą kartą, joms būnant kambaryje, jis nešėsi alų ir kiaušinį, su kuriuo mėgsta gerti alų. Rėkdamas metė kiaušinį į mamą, tačiau mama pasitraukė ir kiaušinis tėškėsi į sieną, nukrito ant lovos. Maždaug prieš mėnesį mama maudėsi vonioje ir paprašė nutrinti jai nugarą. Jai atėjus į vonią, atėjo ir patėvis. Ėmė šaukti, varė ją iš vonios. Ir nors mama sakė, jog ji pati pasikvietė, patėvis pastūmė ją (nukentėjusiąją) į kriauklę. Neužsigavo. Paėmęs už rankos, patėvis ją ištempė, nutempė į kambarį ir paliko. Dėl to verkė. Yra mačiusi, kaip tėtis kambaryje mamą viena ranka sugriebė už plaukų, kita - už kaklo. Labai išsigando, pakvietė kitame kambaryje buvusį brolį, kuris patėvio rankas nuo mamos patraukė. Mama verkė, bet nieko nesakė. Neprisimena, kada tai buvo, bet mažoji sesė dar nebuvo gimusi, tėtis vienąkart sudavė broliui kumščiu į pilvą, kadangi jis vėlai grįžo namo, nes užsižaidė su vaikais krepšinį. Po smūgio brolis atsisėdo. Mano, kad atsisėdo nuo skausmo. Taip pat ji matė, kad tėtis į brolį metė raktus. Patėvio bijo. Kai mamos nebūna namuose, tik patėvis, ji sėdi savo kambaryje, nes bijo išeiti. Jei patėvis ateina į jos kambarį, ji išsigąsta, stengiasi į jį nežiūrėti. Ji prašė mamos skirtis su patėviu, tačiau ši sakė, jog reikia dar palaukti, todėl apie patėvio elgesį papasakojo psichologei ir socialinei darbuotojai (1 t., b. l. 70-73). Ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad dabar gyvena su mama, broliu ir sese. Iki tol kartu gyveno ir patėvis, kurio ji bijo, nes jis ją mušdavo, sakydavo, kad ją užmuš, kad ji neturės gyvenimo. Dėl to jausdavosi blogai. Būdavo, kad patėvis jai trenkdavo ranka, kilimų mušikliu suduodavo per šlaunis, sakydavo, jog ji – ne jo dukra. Skaudėdavo. Jai yra sudavęs ne kartą. Mama tai matydavo, tada šaukdavo ant patėvio, bet jis nekreipdavo dėmesio. Į ją ir mamą yra metęs žalią kiaušinį, batą. Nepataikydavo, nes jos spėdavo pasitraukti. Išgėręs patėvis visada rėkdavo, vadino ją negražiu žodžiu. Matė, kad patėvis buvo užpuolęs mamą, ją mušė. Jautėsi blogai, nes mamą myli. Kartą, kai mama maudėsi vonioje ir paprašė jai patrinti nugarą, į vonią atėjęs patėvis ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į kriauklę. Tada už rankos ją ištempė į kambarį, neleido eiti pas mamą. Verkė, nes bijojo, bet jai nieko neskaudėjo. Patėvis ir broliui suduodavo. Kai brolis kieme su draugais užsižaidė ir į namus grįžo ne 09.00 val., kaip liepė mama, o vėliau, supykęs patėvis jam trenkė kumščiu į šoną. Nuo smūgio brolis suklupo, verkė. Kitą kartą, kai brolis sėdėjo kambaryje, patėvis jam trenkė kumščiu į skaudančią koją. Brolis verkė, nes jam labai skaudėjo (1 t., b. l. 77-79).

Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą Č. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su vaikais gyvena šeimai skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Su V. V. ketina santuoką nutraukti, jis laikinai apsigyveno pas seserį (duomenys neskelbtini). Išsituokti su V. V. nori todėl, kad jų bendras gyvenimas nesusiklostė, jis daug metų piktnaudžiavo alkoholiu ir juo tebepiktnaudžiauja, skriaudė ją ir vaikus. Taip gyventi toliau nebenori. Su juo kartu pragyveno 17 metų. Per šį laikotarpį ją jis skriaudė ir žodžiais, ir veiksmais. Daugiausia tokių atvejų buvo prieš jauniausios dukters G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą ir dėl to kreipėsi į policiją. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, sutuoktinis nuteistas už fizinio skausmo jai sukėlimą, nes ją stumdė, tampė už plaukų. Nors buvo nuteistas, atlikęs arešto bausmę, prieš ją smurtauti nesiliovė, dar ne kartą ją stumdė, tampė už plaukų. Paskutinis toks atvejis buvo 2020 m., galimai birželio-liepos mėnesiais, kai vaikai atostogavo. Dukros G. V. akivaizdoje kaltinamasis ją tempė už plaukų, tuo fizinio skausmo nesukėlė. Analogiškų situacijų buvo daug. Gal buvo ir toks atvejis, kad sutuoktinis jai ne tik tempė už plaukų, bet ir spaudė kaklą, ir tai galėjo matyti dukra, bet tuo skausmas jai taip pat nebuvo sukeltas. Galėjo verkti dėl sutuoktinio prieš ją atliktų veiksmų, bet ne nuo skausmo, o dėl patirtų nuoskaudų. Prieš kelis metus, datos net apytiksliai pasakyti negali, bet mano, kad dukra G. V. jau buvo gimusi ir tai buvo spalio mėnuo, vakaro metu telefonu sūnus pasakė, kad po krepšinio treniruotės pažais su draugais kieme. Jo prašė į namus sugrįžti ne vėliau kaip 22.00 val., bet jis užsivėlino, parėjo apie 23.00 val. Visi tuo metu buvo namuose, kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio. Sūnui tik įėjus pro duris, sutuoktinis atėjo prie jo į buto koridorių, išbarė ir dešiniu kumščiu jam smogė į šoną, bet kairį ar dešinį, nepastebėjo. Pati matė smūgio sudavimą, nes tuo metu taip pat atėjo į koridorių. Nemano, kad dukra galėjo tai matyti, nes, kiek pamena, tuo metu buvo savo kambaryje. Nuo smūgio sūnus negriuvo, neatsisėdo, bet susilenkė ir dar kurį laiką stovėjo palinkęs, rankomis apsiglėbęs juosmenį. Matė, kad vos neverkė. Vyrui priekaištavo dėl panaudoto smurto, o šis tiesiog nuėjo į savo kambarį. Apžiūrėjusi sūnų, jokių sumušimo žymių ant jo kūno nepastebėjo, bet ji įsitikinusi, kad vaikui skaudėjo. Į medikus nesikreipė. Daugiau panašių atvejų, tai yra kad sutuoktinis suduotų sūnui, jį pastumtų ar panašiai, nėra buvę arba apie juos ji nieko nežino. G. V. - ne V. V. dukra ir apie tai jis žinojo nuo pat pradžių, bet mergaitei davė savo pavardę. Daug metų buvo viskas gerai, tačiau paskutiniu metu sutuoktinis mergaitei ėmė jausti kažkokius neigiamus jausmus, jai aiškina, kad jis nėra jos tikras tėvas, kad eitų gyventi pas tikrą, kad jos nemylės ir panašiai. Nepastebėjo, kad sutuoktinis mergaitei demonstruotų kokį nors nederamą susidomėjimą ja, o ir mergaitė neužsiminė apie kokią nors patirtą seksualinę prievartą. Dukra sakydavo, jog jai nepatinka, kad tėtis geria, kad skriaudžia ją (Č. V.). Mergaitė yra uždaro būdo, nelinkusi pasakotis ir kalbėtis. Dukra jai pasakojo, kad tėvas, būdamas apsvaigęs, jai ne kartą kalbėjo, jog ji negyvens, kad jis ją užmuš arba išveš į vaikų namus ir ji nebematys nei motinos, nei močiutės. Mergaitė į tai reaguodavo labai jautriai, imdavo verkti. 2020 metais ji apie tai pasakojo ne mažiau kaip du kartus, bet kada, datų nepamena. Jai siūlydavo nekreipti į tai dėmesio, pasitraukti, nueiti šalin ir tokių nesąmonių neklausyti. Bet su sutuoktiniu apie tai nesikalbėjo, kodėl, nežino. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. (tą dieną persikėlė su vaikais laikinai pagyventi pas jos tėvus Chemikų gatvėje, Jonavoje) pati girdėjo, kaip sutuoktinis dukrai kalbėjo tokius žodžius "nužudysiu tave", "tu negyvensi" ne mažiau kaip keturis kartus. Kalbėdamas, prisėsdavo šalia ir visais atvejais jis būdavo girtas. Nemano, kad kaltinamasis dukrai yra sukėlęs fizinį skausmą. Incidento vonioje metu, kuomet sutuoktinis mergaitę išstūmė per duris, dukra fizinio skausmo nepatyrė, bent iš pažiūros taip atrodė, o ir pati nesiskundė, kad jai kažką skaudėtų. Yra mačiusi, jog sutuoktinis pliaukšteldavo delnu per sėdmenis sūnui ir dukrai, kai jie jau buvo ūgtelėję ir neklausydavo. Bet tai buvo labai seniai, nieko tiksliau papasakoti apie tai negali, be to, mano, jog pliaukštelėdavo nestipriai, nes jokių žymių ant vaikų kūno nelikdavo, ir, jos nuomone, vaikai tai suvokdavo kaip sudrausminimo būdą ir apsiramindavo. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 150-153, 154-156, 157-161, 162-164).

Liudytojos M. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji dirba Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Jos žinioje yra patirianti riziką V., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeima, kurioje auga trys vaikai: T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), G. V., gimusi(duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusi (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. Socialinių paslaugų centro psichologė F. C. jai pranešė, kad tikslinės konsultacijos metu G. V. jai pasakojo, jog jos tėvas V. V. prieš ją ir kitos šeimos narius psichologiškai smurtauja. Tai sužinojus, kalbėjo su mergaite. Mergaitė papasakojo, kad tėvas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šūkauja, triukšmauja, grasina susidorojimu. Minėjo, kad prieš kelias dienas, tėvas, būdamas girtas, namuose triukšmavo, už rankos ją ištempė iš vonios kambario į koridorių. Po pokalbio su mergaite, pasikalbėjo su jos motina Č. V. Ji patvirtino dukters žodžius, taip pat paaiškindama, jog girtas sutuoktinis namuose naudoja psichologinį smurtą prieš visus šeimos narius, keikiasi, rėkia, grasina susidorojimu bei prieš ją ir sūnų yra naudojęs fizinį smurtą. Konsultacijų metu apie situaciją pasiteiravus kaltinamojo, šis neigė smurtavęs prieš šeimos narius (2 t., b. l. 31-34).

Liudytojos F. C. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji dirba psichologe Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre. Jai yra žinoma V. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga trys vaikai: T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), G. V., gimusi (duomenys neskelbtini) ir G. V., gimusi (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. tikslinės konsultacijos metu G. V. jai papasakojo, kad tėvas V. V. prieš ją ir kitus šeimos narius psichologiškai bei fiziškai smurtauja: šūkauja, triukšmauja, grasina susidorojimu, ne kartą mergaitę pastūmęs, mušęs kilimų mušikliu ją ir jos mamą Č. V. Taip jis elgiasi būdamas girtas. Mergaitė nurodė, jog prieš kelias dienas tėvas taip pat triukšmavo, už rankos ją ištempė iš vonios kambario, kuriame tuo metu buvo mama ir sesutė. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tikslinės konsultacijos metu Č. V. patvirtino dukros pasakojimą, o konsultuojamas neigė naudojantis smurtą (2 t., b. l. 37-40).

Gimimo liudijimu AA Nr. 607298, išduotu 2009 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono administracijos CMS, 2020 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktu nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą Č. V. nustatyta, kad G. V. gimusi (duomenys neskelbtini). Dokumente jos tėvu įrašytas V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5-6).

Gimimo liudijimu AA Nr. 179742, išduotu 2003 m. birželio 11 d. Jonavos rajono CMS, 2020 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktu nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą Č. V. nustatyta, kad T. V. gimęs (duomenys neskelbtini). Dokumente jo tėvu įrašytas V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7-8).

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Psichologinis smurtas – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių; psichologinis smurtas prieš vaikus šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo tėvo teisėmis ir pareigomis, viešo žeminimo, grasinimo sužaloti ar sugadinti turtą pavojingu būdu; o fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias; fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš dukrą ir sūnų vartojo ir fizinę ir psichinę prievartą, t. y. šaukdamas, žemindamas ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją G. V. bei, jos akivaizdoje, kitus šeimos narius; daugybę kartų baugino savo dukterį, jai sakydamas „nužudysiu tave“, „tu negyvensi“; vaikui matant, naudojo fizinį smurtą prieš jo motiną Č. V.; smurtavo prieš dukterį, tyčia suduodamas jai ranka ir kilimų mušikliu į kojas, mėtė į ją daiktus ir maisto produktus, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką ir sukėlė jam fizinį skausmą. Be to jis, sistemingai naudojo psichologinį smurtą, šaukdamas, žemindamas ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį T. V. bei, jo akivaizdoje, kitus šeimos narius; vaikui matant, naudojo fizinį smurtą prieš jo motiną Č. V.; taikydamas fizines bausmes, smurtavo prieš sūnų, tyčia suduodamas jam kumščiu į šoną, ranka – į skaudančią koją, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką ir sukėlė jam fizinį skausmą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. V. kaltė yra įrodyta pilnai aukščiau išvardintais įrodymais

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis V. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (2 t., b. l. 93-94, 96-99).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formas ir rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 163 straipsnio sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 71-74), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą byloje negauta (2 t., b. l. 83-84), nedirba (2 t., b. l. 85-88), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 89).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos bausmė – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei vidutinis jos dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme įpareigoti V. V. tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis), neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Bausmės, paskirtos už BK 163 straipsnyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirtina subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinta.

Daiktai, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Pakuotė Nr. 1, kurioje: kompaktinė plokštelė su nepilnamečių nukentėjusiųjų T. V. ir G. V. apklausų Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vaiko apklausos kambaryje vaizdo įrašais, kompaktinė plokštelė su nepilnamečio nukentėjusiojo T. V. 2020 m. spalio 13 d. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinė plokštelė su nepilnametės nukentėjusiosios G. V. 2020 m. spalio 13 d. apklausos vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie bylos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje (dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš T. V.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje (dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš G. V.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę nustatant įpareigojimus tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus: tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti V. V., jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Pakuotę Nr. 1, kurioje: kompaktinė plokštelė su nepilnamečių nukentėjusiųjų T. V. ir G. V. apklausų Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vaiko apklausos kambaryje vaizdo įrašais, kompaktinė plokštelė su nepilnamečio nukentėjusiojo T. V. 2020 m. spalio 13 d. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinė plokštelė su nepilnametės nukentėjusiosios G. V. 2020 m. spalio 13 d. apklausos vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. V., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė