- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- TS-17-899/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nuteistasis
- E. B.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2023-11-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 1996-12-10 nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 204 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 1961 m. BK 201¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 10 punktus mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismo 2004-06-11 nutartimi E. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 294 straipsnio į 2000 m. BK 238 straipsnį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 201¹ straipsnio į 2000 m. BK 286 straipsnį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 9 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11 punktus ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės tarpusavyje ir su pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnį paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme bei pagal 1961 m. BK 206 straipsnį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Papildoma bausmė – turto konfiskavimas panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2021-02-18 nutartimi tenkintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. teikimas ir nutarta Kauno apygardos teismo 1996-12-10 nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2004-06-11 nutartimi E. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti septynerių metų laisvės atėmimo bausme, jos terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Bausmę E. B. atlieka nuo 2021-03-05, numatoma bausmės pabaiga – 2028-03-05.
Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus ½ bausmės) – 2024-09-05, o lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023-12-05.
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2023-11-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Nutarime nurodyta, kad vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė patirtis, visapusiško pasekmių suvokimo stoka. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, bendraujantis, paslaugus, atsakingai žvelgiantis į savo darbinę veiklą, bet tuo pačiu kaip pernelyg pasitikintis savimi, egocentriškas, linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis, sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Atsižvelgdama į visus išvardintus veiksnius, Komisija padarė išvadą, kad aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei, įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nesuteikia garantijų, kad nuteistasis pakartotinai nenusikals. Komisijos nutarimu rekomenduota nuteistajam E. B. tęsti darbinę veiklą, mokėti įsiskolinimus, dalyvauti elgesio keitimo programoje, nedaryti teisės pažeidimų, išnaudoti įmanomas ugdymo programas. Papildomai nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pakartotinai svarstyti nuteistojo E. B. lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. iki 2024 m. gegužės 19 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-11-29 gautas nuteistojo E. B. skundas dėl Komisijos 2023-11-21 nutarimo. Skunde nurodoma, jog socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, bendraujantis, paslaugus, atsakingai žvelgiantis į savo darbinę veiklą, bet tuo pačiu kaip pernelyg pasitikintis savimi, egocentriškas, linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis, sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Jam žinoma, jog vertintoja, kuri jį vertino dėl lygtinio paleidimo, socialinio tyrimo išvadą sudarė remiantis (duomenys neskelbtini) soc. darbuotojų rašyta charakteristika, tačiau pačiame nutarime, kuo remiantis sudaroma tokia charakteristika, nenurodoma. Kyla klausimas, ar socialinio tyrimo išvados gali būti sudaromos remiantis soc. darbuotojų rašyta charakteristika, kuri jam nebuvo pateikta, su ja susipažinęs nebuvo, todėl nutarimu priimtas sprendimas jį nustebino. Socialinė darbuotoja L. T., kuri yra priskirta dirbti su juo (duomenys neskelbtini), dirba nuo šių metų rugsėjo mėn. Su juo bendravo apie 4 valandas, minimų bendravimų metu jokių situacijų, kurios galėjo atspindėti nutarime aprašytą charakteristiką, nebuvo. Ne kartą pats savo iniciatyva ėjo pasikalbėti ir konsultuotis, kadangi yra suinteresuotas į naujo gyvenimo pradžią bei efektyvų integravimąsi į visuomenę, nors pati socialinė darbuotoja L. T. per visą minimą laikotarpį savo iniciatyva jo nepaklausė, kaip jam sekasi, ar turi problemų, ar reikia kokios konsultacijos. Todėl galimai jo noras bendradarbiauti ir konsultuotis galėjo lemti charakteristikos žymą - egocentriškas. Atsižvelgiant į tai, nori pabrėžti, kad visi jo ketinimai paremti tik noru bendradarbiauti, leisti socialiniams darbuotojams jį pažinti ir suvokti jo dabartinį požiūrį į visuomenę, integraciją joje bei galimybes įsidarbinti, kurti teisingu keliu remtą gyvenimą laisvėje. (duomenys neskelbtini) dirba ir kita socialinė darbuotoja G. G.. (duomenys neskelbtini) ji dirba nuo šių metų balandžio mėnesio. Su šia darbuotoja taip pat daug bendrauti neteko, kadangi nuteistajam grįžus iš darbo vakare, ji dažniausiai jau nedirbdavo. Su socialine darbuotoja G. G. per visą jos darbo laiką (duomenys neskelbtini) iš viso yra bendravęs apie 28 valandas. Remiantis mažai praleisto laiko kartu su socialinėmis darbuotojomis faktu, nėra užtikrintas jų galimybe pateikti išvadą dėl jo integracijos į visuomenę ar apie jo charakterio savybes. Nutarime naudojami psichologiniai terminai, kaip „egocentriškas“, „pernelyg pasitikintis savimi“. Jam neaišku, kada ir pagal ką šita pasitikėjimo savimi riba gali būti per didelė ar per maža, kaip ji matuojama, kokiais požymiais minimas pasitikėjimas savimi pasireiškia. Minimas apibendrinimas skamba per daug objektyviai, nenurodomos priežastys ar situacijos, sudarančios tokį įspūdį apie asmenybę. Sąvoka „egocentriškas“, nuteistojo nuomone, taip pat per bendra sąvoka, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmai ir tikslai yra suinteresuoti gyvenimui laisvėje, kurti naują gyvenimą, pradėti jį nuo nulio, todėl normalu, kad jam gali kilti ir kyla daug klausimų, prašo pagalbos ar patarimo, todėl keista, kad prašymai yra traktuojami kaip egocentriškumas. Nuteistojo nuomone, tokia išvada gali įbauginti jo kolegas, kurie šiuo metu gyvena toje pačioje įstaigoje, kreiptis pagalbos ar konsultuotis pas darbuotojas, kurios šiais klausimais turi jiems padėti, nes tai gali atsispindėti neigiamai jų charakteristikoje. Nutarime minima, jog yra „linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis, sunkiai prisitaikantis prie pokyčių“. Nepatikslinama, kokiose situacijose buvo tai pastebėta ar kokiais veiksmais ir kaip įtraukia kitus asmenis. Nuteistojo nuomone, teiginys apie sunkų prisitaikymą prie pokyčių yra nepagrįstas. Neaišku, kaip ir kuom remiantis buvo tai nustatyta. Laisvo laiko metu keliauja, mato daug pasikeitimų, kadangi buvo įkalinimo įstaigoje ilgą laiką, supranta, jog per tiek metų daug dalykų pasikeitė, jie jo negąsdina ir jokių neigiamų emocijų nekelia. Priešingai, kiekviena naujovė jam kelia įkvėpimą, skatina norą sugrįžti į šeimą, padėti jiems, prisidėti prie buities. Todėl kategoriškai nesutinka su pasisakymu, jog sunkiai prisitaiko prie pokyčių, nes tik minimų pokyčių siekdamas ir nori pradėti laisvą gyvenimą, o be jų tas neįmanoma. 2023-03-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo prašymu darbovietė taip pat parašė jam charakteristiką ir, lyginant su skundžiamu nutarimu, jo charakteristika yra aprašyta priešingai. Darbovietėje bendraudamas su kolegomis praleidžia daugiau laiko (prieduose darbo laiko grafikas) nei (duomenys neskelbtini) su socialinėmis darbuotojomis L. T. ir G. G.. Nuteistojo manymu, darbovietėje ilgiau praleistas laikas leidžia geriau jį charakterizuoti, kai vadovai ir kolegos jį mato įvairiose situacijose ir iškilusių problemų sprendimo būduose, kadangi dirba su komanda. Be to, 2023-11-10 dėl jo pastangų darbovietėje buvo paaukštintas pareigose - iš sandėlininko į vyr. pardavėjus. Nutarime komisija rekomenduoja: 1) tęsti darbinę veiklą; 2) mokėti įsiskolinimus; 3) dalyvauti elgesio keitimo programoje; 4) nedaryti teisės pažeidimų; 5) išnaudoti įmanomas ugdymo programas. Pabrėžia, kad tęsia ne tik darbinę veiklą, bet, kaip ir minėjo ankščiau, pastangų dėka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastebėtas vadovų ir paaukštintas pareigose. Nori pabrėžti, kad yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, kadangi nori kurti naują gyvenimą, kurį ketina pradėti nuo nulio. Taip pat pamini, kad įsiskolinimų neturi, o tai dar labiau motyvuoja darbui, nes visi uždirbti finansai yra skiriami naujo gyvenimo pradžiai bei įsitvirtinimui visuomenėje. Rekomendacijose nurodoma, jog motyvuojama dalyvauti elgesio keitimo programoje. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja visose siūlomose programose. Yra baigęs intervencinė programą smurtautojams šeimoje (nuo š. m. gegužės 15 d. iki š. m. spalio 12 d.). Šiuo metu baiginėja EPP programą ir yra užrašytas į programą „Tik tu ir aš“. Daugiau programų (duomenys neskelbtini) pasiūlyti negali, todėl apsiriboja visais kursais, kuriuos minima įstaiga gali suteikti. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. nurodo, jog probuotojas, atsižvelgdamas į probuojamojo kriminogeninius veiksnius ir riziką, nustato individualias socialinės pagalbos kryptis ir įgyvendina probacijos tarnybos direktoriaus ir (ar) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus aprobuotas elgesio pataisos programas. Įstatymo 19 str. numatytos probuojamojo resocializacijos priemonės, kurios skatina probuojamojo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir jo socialinę integraciją. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo normomis, (duomenys neskelbtini) prieštarauja patys sau nurodydami, kad rekomenduoja lankyti kursus, kuriuos jis ir lanko, tačiau implikuoja lyg minimų kursų nepakanka. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis nėra kaltas, kad įstaiga nesuteikia daugiau galimybių lankyti kursų, ypač jei pats nuteistasis aktyviai jais domisi, dalyvauja visuose, kiek tik jų yra. Deja, minimos aplinkybės nutarime taip pat neaprašomos, nors tai irgi svarbus charakterizuojantis požymis. Remdamasis nurodyta argumentacija, teismo prašo įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti jų nutarimą grindžiančius įrodymus arba nutarimą panaikinti ir persvarstyti vertinant įrodymų visumą, kuri pridedama kartu su šiuo skundu. Prie skundo pridedama: darbo grafiko kopija, skundžiamo nutarimo kopija, charakteristikos iš darbovietės kopija, aiškinamojo rašto dėl karjeros pokyčių kopija, programos baigimo pažymėjimo kopija.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra taikymui svarstytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo E. B. atžvilgiu nėra nustatyta.
Susipažinus su (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga, konstatuotina, kad nuteistasis E. B. šiai dienai tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūros iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje, – yra atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir su intensyvios priežiūros taikymu sutinka. Tačiau pabrėžtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, susipažinęs su pateikta asmens bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymas E. B. kol kas dar yra per ankstyvas ir pagrindo tam nėra.
Iš asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. B. nuo 2023-03-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose. Po bandomojo laikotarpio nuo 2023-10-10 E. B. pradėjo eiti vyr. pardavėjo pareigas. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad pagal 2020 m. (duomenys neskelbtini) pateiktą pažymą, nuteistojo vardu yra gauta net 14 vykdomųjų patvarkymų dėl išieškojimo, kurių suma 30 038,44 Eur, o savarankiškai nuteistasis pervedė 35 Eur ((duomenys neskelbtini) informacijos apie nuteistojo vykdomuosius raštus neturi). Išvadoje pažymėta, kad, nuteistojo teigimu, priteistiems ieškiniams yra suėję senaties terminai, tačiau teismo pastebėtina, jog savanoriškai padengta skolos dalis yra itin maža, kas rodo, jog per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nedėjo jokių pastangų atlyginti bent kiek žymesnę priteistos žalos dalį ir leidžia teigti, kad asmuo nėra pakankamai rūpestingas ir pilnai suvokiantis žalos atlyginimo svarbą. Dar daugiau, nuteistojo darbo stažas yra palyginti nedidelis (dirba tik nuo 2023-03-01), kas leidžia daryti išvadą, kad stabilių pajamų gavimas yra tik prasidėjęs, todėl deklaruoti apie tinkamus lėšų paskirstymo įgūdžius šiai dienai dar būtų per anksti, nežiūrint į tai, kad pradėjo dirbti nuolatinio pobūdžio darbą, o darbinė motyvacija yra auganti. Visgi, vertinant nuteistojo asmenybę, specialistų buvo pastebėta ir tai, kad vyrauja individualistiniai (egocentriški) poreikiai. Socialinėje išvadoje paaiškinta, kad nuteistasis pats įvardinęs, jog turi polinkį išbandyti savo ribas (pvz., teikiant įvairius prašymus), praeityje turėjęs suicidinių ir autoagresyvių minčių, tardymo metu yra save žalojęs tam, kad „pasidarytų pertrauką nuo kankinimo“, todėl, teismo vertinimu, nustatytas pasireiškiantis asmens polinkis į egocentriškumą negali būti ignoruojamas, nes nors ir ne tiesioginis, bet tai yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos nuteistojo sėkmingai reintegracijai. Dar daugiau, iš socialinės išvados matyti ir tai, kad dėl polinkio „išmėginti ribas“ kyla konfliktai su laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojais, ne visada linkęs nusileisti, be to, socialinės darbuotojos pastebėjimu, nuteistasis linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis bei sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Su nuteistojo nurodytais argumentais, kad socialinių darbuotojų padarytos išvados turėtų būti vertinamos abejotinai, kadangi trumpas bendravimo su jomis laikas nesuteikia pagrindo objektyvių išvadų apie nuteistojo asmenybę, charakterio bruožus pateikimui, be to, nėra konkrečiai įvardytų konfliktinių situacijų atvejų, teismas nesutinka, kadangi duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti socialinių darbuotojų kompetencija ir nešališkumu, byloje nėra, o nuteistojo nuomonė vertintina kaip subjektyvi ir gynybinė. Toks nuteistojo požiūris, teismo vertinimu, suponuoja neabejotiną išvadą, kad savo elgesio pasekmių suvokimas dar nėra pakankamai kritiškas, stebimas kritikos nepripažinimas, o aukštesnė nei vidutinė savivertė, savi poreikiai („savo ribų išbandymas“) iškeliami aukščiau bendruomeniškumo, nes konfliktinėse situacijose, kaip jau minėta, ne visada linkęs nusileisti, kas dažnai, gyvenant visuomenėje, yra būtina kompromisų sąlyga ir užkertanti kelią konflikto atsiradimui apskritai. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistasis elgesio strategijas ne visuomet pasirinkdavo tinkamas, pernelyg į galimas netinkamo elgesio pasekmes nesigilindavo, o nusikaltimuose dominuoja agresijos panaudojimas, brutalaus elgesio modelis. Todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nežiūrint į tai, kad daroma didelė pažanga gyvenimo stiliaus ir draugų pasirinkimo, elgesio valdymo, išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti bei lėšų tvarkymo ir pajamų srityse, 2023-10-30 pagal OASys vertinimo metodiką nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, darbdavio atsiliepimai vien tik teigiamo pobūdžio, visapusiškas elgesio pasekmių suvokimas dar yra nepakankamai stiprus, todėl reikalaujantis tolimesnio stiprinimo.
Pažymėtina bei akcentuotina ir tai, kad A. B. pirminiu nuteisimu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą buvo nuteistas mirties bausme, kuri dėl baudžiamąją atsakomybę švelninančių įstatymo nuostatų buvo pakeista į laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir galiausiai 2021-02-18 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista į 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2021-03-05, jos pabaiga numatyta 2028-03-08, kas rodo, jog nuteistasis dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą kreipiasi praėjus vos kiek daugiau nei pustrečių metų, o šis laikotarpis nagrinėtinu atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neabejotinai yra per trumpas nustatyto kriminogeninio veiksnio – visapusiško pasekmių suvokimo stokos – pašalinimui, įvertinant tai, kad tam įtakos turi ir nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė patirtis. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai buvo 4 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka ir ateityje jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų nusikaltimą ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytų veikų sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, kadangi nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių eilę teigiamų A. B. elgesio pokyčių, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, net ir taikant intensyvios priežiūros sąlygas, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aptartos aplinkybės teismui nesuponuoja pagrindo išvadai, kad A. B. jau geba visiškai kontroliuoti savo elgesį ir nepriekaištingai laikytis taisyklių. Teismas pripažįsta, kad nuteistasis A. B., nors ir yra itin motyvuotas darbinei veiklai, naujo gyvenimo kūrimui, tačiau vis dar pasitaikanti savikontrolės stoka konfliktinėse situacijose, kritikos nepripažinimas, socialinių darbuotojų kvalifikacijos kvestionavimas, kai byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, teismui suteikia pagrindo abejoti asmens gebėjimu savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje. Nepaisant nuteistojo išreiškiamo noro daugiau nebenusikalsti, vesti teisėtą ir visuotinai pripažintomis elgesio normomis grįstą gyvenimo būdą, dėl aptartų egzistuojančių kriminogeninių veiksnių visumos šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad E. B. yra visiškai pasiruošęs savarankiškam socialiniam gyvenimui, kuris būtų paremtas įstatymų ir moralės normų laikymųsi bei būtų atsparus išoriniams neigiamiems aplinkos poveikiams, galintiems daryti neigiamą įtaką jo elgesiui.
Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu dar nėra savalaikis priimtinas sprendimas ir neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija, priimdama 2023-11-21 nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. B. skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.