- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1670-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11864-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Neringa Grublius
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. M., atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei L. K. dėl paskolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 35 000 Lt paskolą, 12670 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22).Nurodė, kad 2007 10 11 pas atsakovę namuose buvo sudaryta 35 000 Lt paskolos sutartis. Paskolos sutarties blanką turėjo ieškovas, sutartį savo ranka užpildė atsakovė. Tą pačią dieną pinigai buvo perduoti atsakovei ir atsakovė tai raštu patvirtino paskolos sutartyje. Kadangi ieškovas neturėjo jokio garanto dėl paskolos grąžinimo, tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kuri 2007 10 16 buvo įregistruota nekilnojamo turto registre. Atsakovė nenorėjo išlaidauti sudarinėjant buto įkeitimo sandorį, todėl šalys sudarė preliminarią sutartį, kurią įregistravus, atsakovė negalėtų be ieškovo žinios parduoti minėto buto. Paskolos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2008 01 11, negrąžinimo atveju atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius. Sudarant paskolos sutartį dalyvavo atsakovės vyras ir kažkokios firmos tarpininkas P. B.. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovė paskolos negrąžino, sakė, kad neturi pinigų, statosi namą, negauna iš banko paskolos, todėl ieškovas sutiko palaukti. 2008 04 02 su atsakove buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas jai paskolino dar 20 000 Lt. Kaip garantas vėl buvo sudaryta kita preliminarioji sutartis, kuri taip pat buvo įregistruota nekilnojamo turto registre. Suėjus paskolų grąžinimo terminams, atsakovė jų negrąžino, tačiau vis žadėjo tai padaryti, kai gaus iš banko paskolą. 2008 09 01 ieškovas atsakovės prašymu sutiko nutraukti preliminarias sutartis, nes atsakovė sakė, kol yra įregistruotos preliminarios sutartys, bankas nesutinka jiems suteikti paskolą, nes negalima įkeisti buto. Tačiau ir išregistravus preliminarias sutartis, atsakovė paskolų negrąžino, todėl ieškovas šioje byloje kreipiasi į teismą dėl 35 000 Lt paskolos ir delspinigių priteisimo. Dėl 20 000 Lt paskolos dar į teismą nesikreipė, tačiau jau yra padavęs ieškinį dėl kitos – 55 000 Lt paskolos iš atsakovės vyro H. K. priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. K. ieškovui S. M. 35 000 Lt skolos, 6335 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 335 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo 2010 07 09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1001 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. M. 3,75 Lt, iš atsakovės L. K. 8,75 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė L. K. iš atsakovo S. M. pasiskolino 35 000 Lt ir įsipareigojo grąžinti iki 2008 01 11, atsakovė patvirtino, kad pinigus gavo ir šį faktą savo parašu patvirtino paskolos sutartyje (b. l. 5). Tačiau atsakovė teigė, kad ši paskolos sutartis atgaline data buvo sudaryta 2008 pavasarį ar vasarą, kaip garantas ieškovui, jog jam nusprendus pagal preliminarią sutartį nepirkti buto, atsakovė grąžins jo sumokėtą 35 000 Lt avansą, t. y. tai buvo ne paskoliniai santykiai, o nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ikisutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė pripažino, jog minėtus pinigus ji buvo gavusi, tačiau ne kaip paskolą, o kaip avansą pagal preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį. Teismas laikė mažai tikėtinu ir nepatvirtintu jokiais įrodymais atsakovės paaiškinimą, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai, o ikisutartiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė neneigė, jog paskolos sutartį ji užpildė savo ranka, sutartyje įrašė, jog negrąžinus paskolos, mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius. Atsakovės argumentas, kad pasirašydama paskolos sutartį, taip užtikrino ieškovui savo įsipareigojimą grąžinti iš jo gautą avansą pagal neįvykdytą preliminarią sutartį, teismas atmetė ir vertino kaip bandymą išvengti skolos grąžinimo. Labiau tikėtina, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas ieškovui, nes, jei atsakovė negrąžintų paskolos, ji negalėtų be ieškovo žinios parduoti savo buto. Mažai tikėtina, kad atsakovė, įsipareigodama grąžinti avansą, o ne paskolą, būtų sutikusi mokėti ieškovui dar ir 0,2 proc. dydžio delspinigius. Taigi, pasirašydama sutartį atsakovė turėjo suprasti, kad ją pasirašo kaip paskolos gavėja, kas nurodyta ir sutarties tekste. Akivaizdu, kad tokiomis pat aplinkybėmis, analogiškas atsakovei protingas asmuo, neketinęs sudaryti paskolos sutarties, nebūtų pasirašęs tokio dokumento ir dar įsipareigojęs mokėti didelius delspinigius, tačiau atsakovė tai padarė. Nurodyta aplinkybė verčia labiau tikėti ieškinio pagrįstumu negu atsakovės atsikirtimais į jį, nes pasirašant sutartį atsakovė turėjo suvokti pasirašytos paskolos sutarties pasekmes. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė neįrodė, kad 2007 m. pardavinėjo savo butą. Ji teigė, jog jokių skelbimų dėl buto pardavimo niekur nedavė, į jokius tarpininkus nesikreipė, butas iki šiol neparduotas. Tiek atsakovė, tiek ir liudytojas H. K. tvirtina, jog jie ieškovui yra grąžinę šią skolą, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Atsakovė teigė, jog 2008 m. rugsėjo mėn. 40 000 Lt jos sutuoktinis grąžino ieškovui, tačiau ieškovas nei paskolos sutarties, nei jokio pakvitavimo jos sutuoktiniui nedavė, kol nebus grąžinta visa 55 000 Lt suma. Be to, atsakovė teismo posėdyje teigė, jog pasirašydama visas sutartis pasitikėjo ieškovu ir negalvojo, kad ieškovas juos gali apgauti. Kaip pati atsakovė nurodė, ieškovo ji anksčiau nepažinojo, jis kreipėsi, kaip eilinis pirkėjas, norintis pirkti jos butą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad byloje jokių duomenų bei įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovės tikrai buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai ir kad atsakovė (jos sutuoktinis) turėjo pagrindo tiek pasitikėti ieškovu, kad pasirašė visur, kur ieškovas siūlė ir grąžino jam nemažą pinigų sumą net negavę prievolės įvykdymo patvirtinimo, nėra. Iš sudarytos paskolos sutarties matėsi, kad atsakovė pinigus gavo sutarties pasirašymo metu, t. y. 2007 m. spalio 11 d. Vadinasi, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutartis pagrindžia, kad pinigų gavėja L. K. įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2008 01 11 ir tai ji patvirtino parašu (b.l. 5). Vadinasi, atsakovė sutartyje nurodytu terminu negrąžinus paskolos ieškovui, laikoma pažeidusia sutartinę prievolę, nes vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad ieškovas nors ir fizinis asmuo, tačiau verčiasi paskolų suteikimu (b.l. 63) ir yra stipresnė sutarties šalis, atsižvelgiant į principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, sprendė, kad prašomos priteisti netesybos yra per didelės, prieštarauja CK nuostatoms, Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai. Todėl jas sumažino iki 0,1 procento, t.y. priteisė ieškovui iš atsakovės 6335 Lt delspinigių. Atsakovė nereiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties dalies, kuria nustatyta jos atsakomybė už prievolės nevykdymą. Taip pat ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 41 335 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai vertino įrodymus, o apie atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus iš viso nepasisakė. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja viešame registre esančiai informacijai, tačiau tai teismui nesutrukdė klaidingomis išvadomis grįsti sprendimo. 2007-10-11 preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis nebūtų sukėlusi jokių pasekmių nei atsakovei, nei ieškovui, jeigu atsakovė neva nebūtų grąžinusi tariamos skolos, nes ši sutartis niekada nebuvo registruota viešame registre, todėl norint parduoti butą trečiajam asmeniui, tikslu išvengti prievolės įvykdymo, nebūtų buvę jokių kliūčių. 2008-04-02 preliminarioji sutartis viešame registre buvo įregistruota tik daugiau negu po pusantro mėnesio, t.y. 2008-05-28, po jos sudarymo ir papildomai 20.000 Lt avanso sumokėjimo. Teismas savo nepagrįstos išvados net nemanė pagrįsti VĮ Registrų centro duomenimis, nes tokie duomenys akivaizdžiai paneigtų teismo padarytą išvadą. Kaip byloje nurodė šalys, ieškovas teisme yra iškėlęs dar vieną civilinę bylą Nr. 2-S705-528/2010 dėl 48.000 Lt priteisimo iš atsakoves sutuoktinio. Iš šios bylos atsakovė pateikė į šią bylą 2010-09-08 civilinės bylos Nr. 2-8705-528/2010 parengiamojo teismo posėdžio protokolą, tačiau teismas dėl šio rašytinio įrodymo ne tik kad nepasisakė, tačiau jo iš viso nevertino. Civilinės bylos Nr. 2-8705-528/2010 2010-09-08 parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė planavo parduoti butą, todėl jis sumokėjo jai 35.000 Lt ir 20.000 Lt, tačiau nurodo, kad atsakovė buto parduoti nenorėjo. Jis taip pat šio posėdžio metu nurodė, kad jį su atsakove supažindino asmuo iš nekilnojamojo turto agentūros, kadangi atsakovė ir jos sutuoktinis ketino parduoti butą. Jis taip pat nurodė, kad pagal antrąją preliminariąją sutartį 2008-04-02 buvo duota avansas už buto pirkimą trečiajam asmeniui 20.000 Lt, o iki to laiko buvo duota 35.000 Lt. Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2008-09-01 nutraukiant preliminariąsias sutartis. 2008-09-01 buvo sudaryta skolos sutartis dėl 35.000 Lt, 20.0000 Lt su L. K., bet datas rašė tas, kurios buvo ant preliminarių sutarčių. Ieškovas toje byloje nurodė, kad 2008-09-01 surašant paskolos sutartis, jose nurodė atbulines datas, nes tokiomis datomis buvo sudarytos preliminarios sutartys bei nurodė, kad nežino, kodėl buvo grąžinimo terminai nurodyti atbuline data. Šio posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sudarant pirmąją preliminarią sutartį buvo Paulius, sudarant antrąją pastarojo nebuvo. Tai yra skirtingai nei šioje byloje, ieškovas nurodė, kad jam atsakovę prirodė jo pažįstamas asmuo Paulius, kadangi ieškovas norėjo pirkti butą, o atsakovė - jį parduoti, dėl ko buvo sudaryta preliminari sutartis ir sumokėtas 35.000 Lt avansas. Teismas šios ieškovo prieštaringos pozicijos skirtingose civilinėse bylose ne tik kad nevertino, tačiau dėl šių atsakovės pateikto įrodymo iš viso nepasisakė teismo sprendime. Teismas nagrinėdamas bylą nevertino ir nepasisakė ir dėl kitų skirtingai ieškovo nurodytų aplinkybių, o būtent : 2010-12-14 posėdžio metu ieškovas nurodė, kad firmos tarpininkas P. B., kuris dalyvavo sumokant 35.000 Lt, yra ne jo žmogus, jis nežino iš kur tas Paulius atsirado, tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, 2010-09-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodo, kad jis pats susirado tarpininko Pauliaus telefono numerį, šis turėjo ieškovo telefono numerį, kažkur jie buvo susitikę ir kad būtent šis tarpininkas surado atsakovą (toje byloje H. K.). Su ieškovu buvo sutarta dėl buto pirkimo ir pardavimo, tačiau pagal sutartį iki 2008-02-11 sandoris nebuvo sudarytas, nes ieškovas sandorio įforminimą vilkino, teisindamasis, kad neatgavo pinigų. Po to, jis vėl nusprendė pirkti butą ir jo pasiūlymu buvo sudaryta antroji preliminarioji sutartis - 2008-04-02 pagal kurią ieškovas turėjo iš jų nupirkti butą už tą pačią sutartą kainą 110.000 Lt. Tos sutarties nudarymo metu ieškovas sumokėjo dar 20.000 Lt. Jeigu tarp atsakovo ir ieškovo būtų susiklostę paskoliniai, o ne ikisutartiniai santykiai, tuomet sunkiai suvokiama, kad ieškovas, kuris verčiasi paskolomis, turi daug civilinių ginčų teismuose, elgtųsi taip neapdairiai ir asmeniui, kuris jau beveik tris mėnesius negrąžins 35.000 Lt skolos, vėl skolintų pinigus. Pagal 2007-10-11 preliminarią sutartį ieškovas įsipareigojo butą iš atsakovės nupirkti iki 2008-02-11, todėl sunkiai suvokiama, kad atsakovė neva tą pačią dieną pasirašydama paskolos sutartį, įsipareigotų ją grąžinti anksčiau, t.y. 2008-01-11, nei turi įvykti pirkimo-pardavimo sandoris. Ieškovas po 2010-09-08 parengiamojo teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-8705-528/2010 pakeitė poziciją dėl paskolos sutarčių ir preliminariųjų paskolų sudarymo aplinkybių, kadangi iš toje byloje atsakovę atstovaujančios atstovės pasisakymo suprato, kad jo paaiškinimai, kad paskolų sutartys buvo surašytos atbuline data ir jų pasirašymo metu nemokėjus jiems pinigų, yra jam akivaizdžiai nenaudingos. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina atsakovės ir jos sutuoktinio nurodytas bei paties ieškovo kitoje byloje nurodytas aplinkybes, kad 2008-10-11 buvo sudaryta ne paskolos, o preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovei buvo sumokėtas 35.000 Lt avansas. Atsakovė ir jos sutuoktinis nekilnojamąjį turtą pardavinėjo pirmą kartą, todėl pasirašydami preliminarią sutartį, kurios turinį diktavo ieškovas, nematė nieko neteisėto. Tai, kad šioje sutartyje nėra prierašo apie pinigų gavimą, atsakovei nekėlė įtarimo, kadangi kaip nurodė, ji niekada iki tol nebuvo analogiškų sutarčių pasirašinėjusi. Tuo tarpu, ieškovas šioje srityje yra patyręs, jis yra sudaręs ne vieną nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorį, todėl akivaizdu, kad jis apgaule pasinaudojo savo pranašumu, ko pasėkoje išsireikalavo, kad jie pasirašytų ne tik preliminariąsias sutartis bei ir paskolos sutartis, nors pagal paskolos sutartis jokių pinigų negavo, o paskolos sutartys, tame tarpe ir dėl 35.000 Lt, yra pasirašytos atbuline data, nurodant ir atgalinę prievolės įvykdymo datą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2007 10 11 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė L. K. iš ieškovo S. M. pasiskolino 35000 Lt ir įsipareigojo grąžinti iki 2008 01 11. Atsakovė patvirtino, kad pinigus gavo ir šį faktą savo parašu patvirtino paskolos sutartyje (b.l.5). Atsakovė taip pat patvirtino, kad ji pati užpildė 2007 10 11 paskolos sutartį ir ją pasirašė. Tačiau atsakovė teigia, kad ši paskolos sutartis atgaline data buvo sudaryta 2008 m. pavasarį ar vasarą, kaip garantas ieškovui, jog jam nusprendus pagal preliminarią sutartį nepirkti buto, atsakovė grąžins jo sumokėtą 35000 Lt avansą, t.y. tai buvo ne paskoliniai santykiai, o nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ikisutartiniai teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikymo šioje byloje apie tai, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 11 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
Atsakovei pripažinus, kad ji pagal paskolos sutartį pinigus gavo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skola ieškovui yra grąžinta. Civilinio kodekso 6.65 str. 1-2 dalys įpareigoja kreditorių, skolininkui įvykužius prievolę išduoti pastarajam prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą, pakvitavimą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Nors atsakovė teigia, kad jos sutuoktinis ieškovui pinigus grąžino 2008 m. rugsėjo mėn., tačiau ieškovas nei paskolos sutarties nei jokio pakvitavimo jos sutuoktiniui nedavė. Ieškovas pinigų grąžinimo aplinkybės nepripažįsta. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skolinti pinigai būtų grąžinti, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolos pinigai ieškovui nebuvo grąžinti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis pagrįstomis išvadomis apie tai, kad atsakovė pinigus gavo sutarties pasirašymo metu, t.y. 2007 m. spalio 11 d. ir dėl to tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai (LR CK 6.189 str. 1 dalis, 6.200, 6.873 straipsniai). Pagal paskolos sutartį atsakovė L. K. įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2008 01 11 ir tai ji patvirtino parašu (b.l. 5). Kadangi atsakovė iki nurodyto termino negrąžino paskolos ieškovui, laikytina, kad ji pažeidė prievolę, nes vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.59 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė ,kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės, todėl pagrįstai iš jos priteisė ieškovo reikalaujamą skolą.
Byloje yra duomenys apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2007 10 11 buvo sudaryta preliminari buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas jai sumokėjo 35000 litų avansą. 2008 04 02 buvo surašytos dar dvi analogiškos paskolos ir preliminarioji sutartys dėl 20000 Lt. 2007 10 11 ir 2008 04 02 preliminarios sutartys šalių susitarimu buvo nutrauktos (b.l. 37 ). Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ją ir ieškovą siejo ne paskoliniai, o nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ikisutartiniai santykiai, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teisme paskolos sutarties neginčijo, o byloje pateiktos preliminarios sutartys, kurios šalių susitarimu buvo nutrauktos, nenuginčija skolos buvimo ieškovui, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai nustatė visas aplinkybes, todėl naikinti priimtą teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o teismo sprendimas nekeistinas. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 10,05 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.