Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Zenonui Griciui, Vladai Buivydienei,Laimai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val., (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame A. P., tyčia, ne mažiau penkiolikos kartų kumščiu sudavė į veido srities kairę pusę I. G., padarydamas veido sumušimą, besikomplikavusį nosies srities abscesu, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip nesunkiai sutrikdė I. G. sveikatą.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;

kadangi turtinė žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, padaryta teisiamojo nusikalstamais veiksmais, pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, naudai iš J. G. 640,86 Lt padarytai žalai atlyginti;

kadangi turtinė žala nukentėjusiajam I. G. padaryta teisiamojo nusikalstamais veiksmais, jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti I. G. naudai iš J. G. 835,76 Lt padarytai turtinei žalai ir 10000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo ne loginiu ir faktiniu nustatytų duomenų konstatavimu, o subjektyvia nuomone. Nors teismas tinkamai nustatė visus duomenis ir įrodymus, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatyti faktai, kuriuos patvirtina ne tik nukentėjusiosios I. G. parodymai, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, teismo medicinos specialisto išvada bei liudytojos A. P. parodymai, „verčia teismą abejoti nukentėjusiosios I. G. parodymų nuoširdumu ir vertintini kritiškai, kaip noras apkaltinti J. G. jos sužalojimu“. Mano, kad teismas be pagrindo abejojo nukentėjusiosios I. G. duotais parodymais, kurie visą laiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, buvo nuoseklūs, atitinkantys kitus nustatytus duomenis, tarp jų - liudytojos A. P. parodymus. Tačiau neaišku kodėl teismui nekėlė jokių abejonių kaltinamojo J. G. duoti parodymai, kurie visą laiką keitėsi, buvo nenuoseklūs, neatitiko nei nukentėjusiosios, nei liudytojos parodymams. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo metu nagrinėjant nukentėjusiosios I. G. civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį, kaltinamasis J. G. parodė, kad sutinka apmokėti gydymo išlaidas ir išlaidas, susijusias su vaistų pirkimu, kas, prokuroro manymu, vėlgi leidžia daryti išvadą, kad J. G. iš dalies pripažįsta savo kaltę ir padarytus nusikalstamus veiksmus.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nemotyvuotą, nepagrįstą ir klaidingą išvadą, jog „byloje nėra abejotinų objektyvių įrodymų, kad I. G. nesunkų kūno sužalojimą savo veiksmais padarė J. G.“.

Teigia, kad nuosprendyje teismas apsiribojo medicininėse istorijose nurodytų I. G. gydymo istorijos aprašymu, tačiau nenurodė, kodėl ir kuo remdamasis teismas laiko nepatikimais nukentėjusiosios I. G. duotus parodymus, kuriuos patvirtina liudytoja A. P., taip pat teismo medicinos specialisto išvada.

Mano, kad apylinkės teismas neišnaudojo visų galimybių panaikinti jam kylančias abejones, nes netyrė priežastinio ryšio buvimą, ir taip neobjektyviai šias abejones panaudojo kaltinamojo naudai, nors kilusias abejones galėjo panaikinti apklausdamas teismo medicinos specialistą, davusį išvadą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros skundą patenkinti. Išteisintojo gynėjas prašė prokuratūros skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl J. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką

Nors J. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kolegijos nuomone, jo kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jos sumušimo aplinkybes. Apklausiama liudytoja 2010 m. birželio 29 d. I. G. parodė (parodymai ištirti apygardos teisme), kad 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val. pas ją į butą, kurį ji nuomojosi iš A. P., atėjo jos buvęs sugyventinis J. G.. Ji nenorėjo pastarojo įsileisti į butą, tačiau jai atidarius duris, J. G. jai nebeleido uždaryti durų ir įėjo į vidų. J. G. buvo girtas. Jai nubėgus į kambarį, J. G. atbėgęs iš paskos, sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į kairiąją veido pusę. Ji nubėgo į virtuvę ir paėmusi telefoną norėjo pasikviesti pagalbą, tačiau J. G. atėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, jį numetė ant žemės ir vėl jai sudavė į tą pačią kairiąją veido pusę ne mažiau kaip 5 smūgius. Jai paklausus, už ką J. G. ją muša, pastarasis atsakė, kad jei būtų už ką, tai ir užmuštų, ir vėl sudavė jai kumščiu apie penkis smūgius. Kiek tiksliai smūgių J. G. jai sudavė, pasakyti negali, nes buvo labai išsigandusi. Tuo metu atėjo buto šeimininkė A. P., ji klausė, kas vyksta. Ji kartu su A. P. išstūmė J. G. iš buto. Nors po sumušimo ant veido atsirado kraujosruvos, ji dėl to niekur nesikreipė. Po trijų dienų jai sutino veidas, tačiau ji dar dvi savaites ėjo į darbą, manė, kad tai savaime praeis. 2010 m. gegužės 5 d. ji vis dėlto kreipėsi į šeimos gydytoją, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo atlikta operacija. Nedarbingumo pažymėjimą ji turėjo nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. birželio 23 d. Po įvykio ji lankėsi ir pas psichiatrę, tapo baukšti įsitempusi, nuolat jaučia baimę (16 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. G. nurodė ir teisiamajame posėdyje (132 b. l.) bei apygardos teismo posėdyje (205-206 b. l.), patvirtindama, kad 2010 m. balandžio 22 d. pas ją atėjęs neblaivus J. G. jai sudavė smūgius į kairės pusės veido sritį, smūgiai buvo stiprūs, jai skaudėjo, iš skausmo bėgo ašaros, po sumušimo veidas pamėlynavo, sutino. J. G. kambaryje jai galėjo suduoti 5-6 smūgius, o virtuvėje sudavė daugiau nei 5 smūgius. Dėl neteisėtų J. G. veiksmų ji patyrė stresą, labai pergyveno, jai buvo sukeltas didelis skausmas.

Iš visų nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad ji niekada neabejojo, jog fizinį skausmą jai sukėlė J. G.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Tai, kad ją sumušė J. G. ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, I. G. nurodė ir savo protokole – pareiškime (6 b. l.). Parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydama vietas bute adresu (duomenys neskelbtini), kur ją J. G. mušė 2010 m. balandžio 22 d. (18-22 b. l.). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. G. nurodė ir akistatos su J. G. metu, patvirtindama, kad 2010 m. balandžio 22 d. apie 13.30 val. pas ją į nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs J. G. kambaryje jai sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į kairiąją veido pusę, o virtuvėje į veido kairės pusės sritį sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Iš buto J. G. ji išstūmė kartu su tuo metu atėjusia buto šeimininke A. P. (95-96 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. P. parodė (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos ir apygardos teismuose), kad 2010 m. balandžio mėnesį ji atvažiavo į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu nuomojo I. G.. Atidariusi namo laiptinės duris, ji išgirdo triukšmą, o priėjusi prie savo buto durų, suprato, kad triukšmas sklinda būtent iš šio buto. Jai pradėjus belsti į buto duris, jas atidarė I. G., jos veidas buvo sumuštas. Virtuvėje ji pamatė sėdintį girtą vyriškį, kuris, jai paklausus, kas jis toks esąs ir kodėl bute keliamas triukšmas, pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad ji gaus į „mordą“, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Ji kartu su I. G. vyriškį išstūmė iš buto. I. G. jai pasakė, kad jis ją primušė, tačiau už ką ji buvo sumušta, nesakė. Po kurio laiko sutikusi I. G. ji pamatė, kad pastarosios veidas sutinęs ir patarė kreiptis į medikus (23 b. l.). Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu A. P. iš bendrų veido bruožų atpažino J. G. kaip asmenį 2010 m. balandžio 22 d. buvusį pas I. G. (24-27). Savo parodymus liudytoja A. P. patvirtino ir akistatos su J. G. metu (99 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. nurodė 2010 m. balandžio 22 d. atėjusi į savo butą virtuvėje pamačiusi sėdintį vyriškį. Kai ji pastebėjo I. G. ausies dešinėje pusėje „dryžiuką“ ir paklausė, kas taip padarė, I. G. jai smakru parodė į kaltinamąjį, t. y. J. G.. Atsakydama į jai pateiktą klausimą, liudytoja patikslino, kad „dryžiukas“ buvo I. G. ant veido, po akimis. Tai buvo apie 0,5 cm sukrešėjęs kraujas (133-134 b. l.). Apygardos teismo posėdyje liudytoja A. P. paaiškino ant I. G. dešiniojo skruosto prie nosies mačiusi įbrėžimą kaip sukrešėjusį kraujo lašelį. Patvirtino, kad jai I. G. paklausus, iš kur tas įbrėžimas, pastaroji jai parodė į „tą“ žmogų, t. y. virtuvėje sėdėjusį vyriškį (197-198 b. l.).

Byloje esantis įspėjimas liudija, kad J. G. policijos pareigūno buvo įspėtas ir jam išaiškinta atsakomybė dėl antivisuomeninio elgesio buityje ir viešoje vietoje (33 b. l.).

Iš gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. G. 2010 m. gegužės 5 d. medikams nurodė, kad jai prieš dvi savaites buvo sumušta nosis (31 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto 2010 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. G. sumuštas veidas, sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad trauma komplikavosi nosies abscesu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą (32 b. l.).

Apygardos teisme siekiant objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta papildoma teismo medicinos ekspertizė (209-210 b. l.). Atlikus ekspertizę ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad dėl to, jog medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių I. G. nosies sužalojimo požymių neužfiksuota, nėra galimybės patvirtinti buvusią nosies traumą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad nosies abscesas buvo trauminės kilmės. Nosies abscesas (furunkulas) galėjo atsirasti nuo pūlingo nosies landos plauko maišelio ir riebalų liaukos uždegimo. Nesant medicininių duomenų, leidžiančių patvirtinti nosies ar kitų kūno dalių traumą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (215-219 b. l.).

Taigi, nors J. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino prieš I. G. nesmurtavęs, tik ją pastūmęs, po ko pastaroji nukrito į fotelį (130-131, 206-207 b. l.), šiuos jo parodymus paneigia teismo ištirti įrodymai.

Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniu skundu prašė apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti J. G. naują nuosprendį: J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, sužalojusiam ar susargdinusiam žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalę profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 straipsnio pirmą dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad J. G. 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. P., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. G. ne mažiau kaip vieną smūgį į kairiąją veido pusę ir sukėlė I. G. fizinį skausmą. J. G. veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., sudėtį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. J. G. priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir J. G. priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. G. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdama J. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 55 ir 61 straipsnių nuostatomis, taip pat BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad J. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis nebuvo teistas (48 b. l.), nebuvo baustas administracine tvarka (47, 48 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., bausmę – laisvės apribojimą, savo dydžiu mažesnį negu šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji I. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 835,76 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (119-120 b. l.).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš J. G. 640,86 Lt už nukentėjusiosios I. G. gydymą (36-37 b. l.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis privalo atlyginti žalą tuo atveju, kai byloje įrodyta, jog ši žala padaryta jo neteisėtais veiksmais. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji I. G. gydėsi ligoninės stacionare ir ambulatoriškai būtent dėl nosies srities absceso. Tačiau šiuo atveju byloje neįrodyta, kad nosies abscesas (pūlinys), sukėlęs I. G. sveikatos sutrikdymą daugiau nei 10 dienų, buvo trauminės kilmės, t. y. atsirado dėl neteisėtų J. G. veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti nukentėjusiosios ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant I. G., nėra teisinio pagrindo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kolegijai nekyla abejonių, kad J. G. tyčiniais nusikalstamais veiksmais I. G. buvo padaryta neturtinė žala. Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl atsiradusios baimės, streso, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat atsižvelgia ir į J. G. turtinę padėtį (49, 55-59 b. l.), į tai, kad iš jo nepriteisiama turtinė žala ir dėl I. G. gydymo patirtos išlaidos, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgusi į minėtus kriterijus, kolegija nukentėjusios I. G. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia pastarajai iš J. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendž i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš J. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį atmesti.