Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės I. S. priešieškinį atsakovui A. S. dėl kompensacijos už bendrą turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su I. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais atsakovė pagimdė mergytę, kurios tėvas jis nėra, tačiau vaiką pripažino kaip savo, ją įsivaikino ir augino. Taip pat jiems gimė sūnus. Abu vaikai šiuo metu yra pilnamečiai. 1990 metais dar kai nebuvo vedęs atsakovės, jam už gerą darbą buvo paskirtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs žemės sklypą jis pradėjo jame namo statybas, kadangi dar 1988-1989 metais jau buvo pradėjęs pirkti namo statybai reikalingas medžiagas, armatūrą ir pan. 1991-1992 metais kai buvo pastatyti namo pamatai, atsirado rūsys, jis rūsyje gyveno ir toliau statė namą. Pastatas buvo statomas kaip ūkinis pastatas, tačiau jis tapo gyvenamuoju namu. Iki santuokos sudarymo su I. S. namo statybos buvo baigtos ir atsakovė jokiomis piniginėmis lėšomis prie namo statybos neprisidėjo, jis pats dirbo per kelis darbus ir namą pasistatė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė per visą laiką nupirko tik skalbimo mašiną. Santuokos metu atsakovė dirbo trumpai, didžiąją dalį nedirbo, jis pats mokėjo visus mokesčius, išlaikė šeimą. Kadangi jų mergaitė gimė su negalia, jis daug lėšų bei laiko skyrė mergaitės gydymui, jos vežiojimui pas daktarus ir jokių pajamų namo statybai po santuokos sudarymo jis nebūtų turėjęs, visi pastatai buvo pastatyti dar iki santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė nuosavybė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Angelija Morkvėnienė palaikė priešieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad automobilis atitektų ieškovui. Atsakovė į ieškovo turtą įgytą iki santuokos nepretenduoja, tą ji patvirtino dar 2001 metais rašytame rašte, kurį ieškovas pateikė teismui, pripažįsta, kad visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos ir priklauso ieškovui. Tačiau nesutinka, kad jai niekas nepriklauso, kadangi ji 20 metų išgyveno su ieškovu santuokoje, gamino valgį, skalbė rūbus, dirbo šeimoje smulkius ūkio darbus, laikė vištas, prižiūrėjo daržus, turėjo savas lėšas, pirko valgį, kai kuriuos daiktus, todėl už visą tai ji prašo 10 000 Eur už jai priklausančią bendro turto, įgyto jų bendromis pastangomis santuokos metu, dalį

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 57. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi mano, kad jie abu yra kalti dėl santuokos iširimo, abu nesilaikė sutuoktinių pareigų, nesugebėjo išsaugoti santuokos. Atsakovės atstovė advokatė Angelija Morkvėnienė taip pat, mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys kartu negyvena jau nuo 2013 m., bendro ūkio nebeveda, 2012 m. ieškovui išvykus dirbti į užsienį, atsakovė išsikraustė gyventi atskirai ir 2013 m. šeimą paliko ir šalys daugiau kartu nebegyveno. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovei – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas. Kreditorių nėra.

Dėl turto padalinimo

Abi šalys pripažįsta, kad santuokos metu sutuoktiniai įsigijo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės. Automobilis registruotas ieškovo A. S. vardu. Ieškovas ir jo atstovas prašo padalinti šį santuokoje įgytą turtą ir automobilį priteisti ieškovui A. S.. Atsakovės atstovė prieštaravimų dėl automobilio nepareiškė, automobiliu naudojasi pats ieškovas, atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienį, automobiliu nesinaudoja, todėl automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės, priteistinas ieškovui A. S.. Kadangi atsakovė priteisti kompensacijos neprašo, šis klausimas nesprendžiamas.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš A. S. 10 000 eurų už jai priklausančią bendro turto, įgyto jų bendromis pastangomis santuokos metu, dalį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad į ieškovo turtą įgytą iki santuokos adresu Vėjo g. 5, Plungė, nepretenduoja, tačiau nesutinka, kad jai niekas nepriklauso, kadangi ji 20 metų išgyveno su ieškovu santuokoje, gamino valgį, skalbė rūbus, dirbo šeimoje smulkius ūkio darbus, laikė vištas, prižiūrėjo daržus, turėjo savas lėšas, pirko valgį, kai kuriuos daiktus, todėl už visą tai ji prašo 10 000 Eur už jai priklausančią bendro turto, įgyto jų bendromis pastangomis santuokos metu, dalį.

CK 3.89 str. 1 d. 1 p. nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.90 str. 1 d. nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė reikšdama priešieškinį, nereiškė reikalavimo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o prašė priteisti jai iš A. S. 10 000 eurų už jai priklausančią bendro turto, įgyto jų bendromis pastangomis santuokos metu, dalį. Priešieškinyje nurodė, kad kai 1993 m., kuomet jie susipažino, ūkinis pastatas, kurį jie paskui pakeitė į gyvenamąjį namą, buvo tik užmūrytas ir uždėtas stogas. Jokie vidaus darbai net nebuvo pradėti, nebuvo atvestas vanduo, šulinys iškastas tik 1993 m. vasarą. Šildymo sistema taip pat nebuvo įvesta. Kai ji atėjo pas jį gyventi, jie gyveno dabartinėse rūsio patalpose, šildėsi su laikina, malkomis kūrenama krosnimi. Kartu gyvendami jie įsirengė namą, pasistatė garažą su malkine, ūkinį priestatą, lauko pavėsinę, šuns voljerą.

Pažymėtina, kad byloje dėl santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad santuokoje įgyto turto nėra, o atsakovė teigdama priešingai ir reikšdama priešieškinį, nepateikė teismui nei vieno rašytinio įrodymo, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė, nors atsakovę atstovavo advokatė, tačiau pati atsakovė nebuvo rūpestinga, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, nepateikė teismui įrodymų ir argumentų, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4096. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra registruotas žemės sklypas su statiniais – gyvenamuoju namu, lauko virtuve, garažu, kitais inžineriniais statiniai – kiemo statiniais. Nuosavybės teise A. S. vardu registruota tik į žemės sklypą, statinių nuosavybė neregistruota. Daikto registravimo ir kadastro žymos: nurodyta, kad suformuotas naujas daiktas – pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.2., pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.3, pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.4, kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.5; įregistravimo pagrindas 1990-12-10 leidimas statyti naują statinį, 2010-12-13 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 2412 matyti, kad 1990-12-12 buvo sudaryta sodybinio sklypo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartis, kuria Plungės miesto LDT Vykdomojo Komiteto 1990-05-23 sprendimu A. S. suteikė (duomenys neskelbtini) neterminuotam naudojimui 1500 kv.m. sklypą gyvenamojo namo statybai. Šia sutartimi statytas įsipareigojo pradėti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą per metus ir baigti jį per dvejus metus – nuo leidimo statybai gavimo dienos. Šioje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje taip pat pateikti Plungės rajono architekto namo brėžiniai, kuriais vadovaujantis buvo statomas ieškovo namas, šioje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovas, jam suteikus žemės sklypą, mokėjo žemės mokestį.

Bylos aplinkybės patvirtina, jog nekilnojamas turtas – žemės sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas ieškovo sprendimu, žemės sklypas ieškovui suteiktas dar iki santuokos sudarymo, namo statybos vyko išimtinai tik ieškovo sprendimu, jo darbu bei jo lėšomis, atsakovė I. S. neįrodinėjo, jog ji dalyvavo įsigyjant nekilnojamąjį turtą, jo ieškojo, priėmė sprendimus dėl gyvenamojo namo įrengimo, panaudojo savo asmenines lėšas, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalys aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo bendrai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. J., E. M., patvirtino, kad dirbo kartu su atsakovu, jiems 1990 metais buvo suteikti žemės sklypai namo statybai ir atsakovas pats savo lėšomis per du tris metus pasistatė ūkinį pastatą, kuriame vėliau ieškovas gyveno ir yra gyvenamasis namas. Liudytojai E. P., V. S., K. G. taip pat nurodė, kad žemės sklypas ieškovui A. S. buvo suteiktas 1990 metais, V. S. nurodė, kad tais pačiais metais buvo gautas ir projektas namo statybai, patvirtino, kad namas buvo baigtas statyti iki ieškovui sudarant santuoką su atsakove I. S., ieškovas pats dirbo per kelis darbus, uždirbo pinigų, rūpinosi statybomis, gyveno statomo namo rūsyje, o statybų metu jokia moteris nesilankė. Liudytojai R. R., B. G., A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovui vykdant namo statybas 1991-1993 ar 1994 metais jie padėjo ieškovui atliekant statybos darbus, pylė pamatus, nešiojo plytas, klojo armatūras ir iki santuokos sudarymo visas namas buvo baigtas statyti. Liudytojas B. G. patvirtino, kad šiuo metu namas iš išorės yra toks kokį jie ir pastatė, gal būt buvo tik atliekamas vidaus remontas. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jų paaiškinimai atitinka bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovas į bylą taip pat pateikė kvitus apie pirktas statybines medžiagas, sąmatas, iš kurių matyti, kad statybinės medžiagos (pamatiniai blokai, medienos rąstai, lentos) buvo pirktos 1990, 1991-1993 metais. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kvitus rinko sau, norėjo sudaryti sąmata, kiek kainuoja pastatyti namą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo statybos vyko iki santuokos su atsakove sudarymo, atsakovė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą, nepateikė. Ieškovas į bylą pateikė 2001-03-18 I. S. ranka rašytą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji surinka, kad juos išskirtų, dėl vyro turto pretenzijų neturi, tik prašo priteisti alimentus vaikams. Ieškovas paaiškino, kad šalių santuoka nebuvo sėkminga ir jau 2001 metais jie galvojo apie skyrybas, todėl atsakovė ir surašė šį raštą, kuris buvo skirtas advokatei ir jau tuomet jokių pretenzijų į jo turtą nereiškė. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė jokių pretenzijų į ieškovo iki santuokos įgytą turtą nereiškia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas po santuokos sudarymo ar pagerintas iš esmės atsakovės lėšomis, kad buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija ir yra nustatytos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl teismas konstatuoja, kad šis turtas yra asmeninė ieškovo A. S. nuosavybė ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 str.).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškovu santuokoje išgyveno 20 metų, gamino valgį, skalbė rūbus, dirbo šeimoje smulkius ūkio darbus, laikė vištas, prižiūrėjo daržus, turėjo savas lėšas, pirko valgį, kai kuriuos daiktus, todėl už visą tai ji prašo 10 000 Eur už jai priklausančią bendro turto, įgyto jų bendromis pastangomis santuokos metu, dalį.

Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą, byloje nėra jokių įrodymų kokie darbai buvo atlikti atsakovės, kaip ji prisidėjo prie turto įgijimo, jo sukūrimo ar jo pagerinimo, atsakovės atstovė taip pat jokių paaiškinimų dėl nurodytų aplinkybių nedavė, nors byloje buvo ne kartą siūlytą įrodymus pateikti, atsakovės atstovė teikė priešieškinį, tačiau įrodymų nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinys dėl 10 000 Eur priteisimo iš A. S. už jai priklausančią bendro turto dalį, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 57), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. ir atsakovei I. S. palikti santuokos metu turėtas pavardes - „S.”, „S.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.