Panevėžio apylinkės teismo nutartis

civilinės ieškovės Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotam atstovui N. Ž.,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančiai, turinčiai neįgalumą, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), neteistai,

dėl visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.36 val., iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pro virtuvės langą mėtydama įvairius namų apyvokos daiktus, išdaužė viešoje vietoje – kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjusio Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2017 metais, vasarą, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, apie 6 valandą ryto, pas kaimynę L. D. bute girdėjo didelį triukšmą – girdėjosi kažkoks trankymas, daiktų mėtymas. Viskas truko maždaug valandą, o tada viskas nurimo. Tokie dalykai su kaimyne vyksta tikrai dažnai. Patys į butą atsikraustė prieš dvejus metus, o prieš tai tame bute gyveno žmonos sesuo, kuri daug kartų rašė pareiškimus, kreipėsi ir į policiją dėl kaimynės elgesio. Daug kartų policijos kaimynė net neįsileisdavo, tik bardavosi su jais per duris. Būdavo tokių atvejų, kad kaimynė atidarydavo buto duris ir tiesiog išmesdavo į laiptinę kokį nors daiktą, kėdę ar dar ką nors, arba mėtydavo pro langą kokias šiukšles. Tiriamo įvykio dieną, apie 10 val., vėl prasidėjo trankymasis, išgirdo, kad pro langą mėtomi daiktai. Pasižiūrėjęs mačiau, kad kaimynė pro langą išmetė kažkokį krepšį, stiklainį. Abu su žmona pagalvojo, kad kaimynei šįkart tikrai blogai ir, kad ji pati gali iššokti pro langą. todėl paskambino greitajai bei policijai. Atvykę policijos pareigūnai bandė pas L. D. į butą pakliūti gražiuoju, bet kai neįkalbėjo, iškvietė priešgaisrinės pareigūnus ir šie nutarė į butą patekti iš lauko kopėčiomis. Pamačiusi pro langą link jos kylančias kopėčias, L. D. dar labiau susinervino ir pradėjo pro langą mėtyti stiklainius. Mėtydama pataikė ir išdaužė apačioje stovėjusio gaisrinės automobilio langą. Mano, kad L. D. yra tikrai pavojinga visuomenei, nes elgiasi neprognozuojamai, mėto kėdes, kitus daiktus. Žmona sako, kad tiesiog bijo su kūdikiu išeiti į laiptinę, nes gali būti apmėtyta ar nustumta nuo laiptų. Vien girdint kaimynės šūksnius galima pagalvoti, kad ji bute ne viena, o su kažkuo barasi. Kai po įvykio L. D. paleido iš ligoninės, jos bute būna tylu, ramu, atrodo, kad kaimynės nėra namuose.

Civilinės ieškovės Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotas atstovas N. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad gavome pranešimą, jog policijai reikia pagalbos atidarant duris. Nuvykę į vietą iš pradžių policininkams pasiūlė penktame aukšte esančio buto duris išpjauti diskiniu pjūklu, tačiau policijos pareigūnai pasiūlė į butą patekti iš lauko kopėčiomis, kad nereikėtų gadinti durų. Bestatant automobilines kopėčias, moteris iš to buto pradėjo mėtyti visokius daiktus, stiklainius su uogiene ar daržovėmis ir gal tris kartus pataikė į priekinį automobilio stiklą bei jį išdaužė. Padaryta 230 eurų žala. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate registruotas tarnybinis pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), jog 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.36 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynė namuose mėto daiktus, yra agresyvi, sutrikusi jos psichika. Pabendravus su pranešėju J. B. pastarasis nurodė, kad kaimynė L. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), visą naktį savo bute daužosi, rėkauja, trukdo ilsėtis aplinkiniams, pranešėjas ir kaimynai bijo dėl vaikų saugumo, kadangi moteris mėto pro langą įvairius daiktus. Atvykus policijos pareigūnams, L. D. policijos teisėtų reikalavimų atidaryti buto duris nevykdė, jas spardė, trankė, šaukė, kad visus užmuš ir pati nusižudys. L. D. pro langą ant žmonių mėtė įvairius daiktus, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, kai tuo metu kieme buvo žmonių ir mažamečių vaikų, kuriems moteris savo elgesiu kėlė pavojų, pažeidinėjo viešąją tvarką. Atvyko Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos pajėgos, kurios talkino policijos pareigūnams dėl patekimo į butą. Ruošiant autokopėčias darbui, L. D. pro minėto buto langą mėtydama įvairius namų apyvokos daiktus į automobilį jį apgadino, t. y. sugadino Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai priklausantį turtą – išdaužė autokopėčių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą. Padarytas nuostolis 250 eurų. Tokiais įžūliais veiksmais, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai L. D. sutrikdė visuomenės rimtį ir aplinką bei sugadino Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai priklausantį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6).

Iš 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant žalios vejos prie gyvenamojo daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priekiu šiaurės kryptimi. Apžiūrint minėtą transporto priemonę, priekiniame stikle matomi pažeidimai, kurie nufotografuoti. Automobilio priekis, stogas, gaisrinės automobilinės kopėčios su lopšiu pasidengę rausvos spalvos skysčiu ir stiklo šukėmis. Nuo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio 48 m atstumu pietų kryptimi, ant žolės matomi įsispaudę automobilio ridos pėdsakų fragmentai, prie kurių sustojimo vietos matomos stiklo šukės, 1 l talpos stiklainiai. Šalia jų ant žemės primėtyta įvairių buitinės paskirties daiktų (lėkščių, peilių, šakučių, paveikslas, kėdė, krepšių ir kt.) Visi šie daiktai ir teritorija apjuosta juosta „STOP POLICIJA“. Daiktai ir teritorija nufotografuota (b. l. 14-18).

Iš 2017 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos apie patirtą nuostolį matyti, kad išdaužus Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą buvo padaryta 230 Eur turinė žala (b. l. 34).

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D. tikslinga atlikti kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59).

Iš 2017 m. lapkričio 29 – 2017 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 10:36 val.) sirgo paranoidine šizofrenija.

2. L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl šio sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

3. L. D. šiuo metu serga paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

4. Šiuo metu su L. D. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali dalyvauti teisiamajame posėdyje.

5. L. D. reikalinga taikyti priverčiamas medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 80-83).

Ekspertas psichiatras V. D. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai paaiškino, kad L. D. pirmą kartą susirgo 2003 metais, kai dėl kliedesių darbe jai buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. Gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, po to pakartotinai vėl gydyta 2004 m. dėl tų pačių priežasčių. Ambulatoriškai L. D. vaistus vartoti vengia, save laiko sveika. 2011 m. eilinio psichozės priepuolio metu buvo stacionarizuota Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje ir ten jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Tačiau moteris ir toliau vengė vartoti vaistus, elgėsi neadekvačiai ir buvo užfiksuotas L. D. neadekvatus poelgis. Po to ji buvo vėl gydyta Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje, skirtas ambulatorinis gydymas, tačiau L. D. vis tiek neigė savo ligą, todėl jai buvo įvesti ilgo veikimo injekciniai preparatai, tačiau kritika nepakankamai išnyko. Esant tokiai L. D. būklei ir buvo atlikta ekspertizė. Remdamasis pateiktu ekspertizės aktu siūlo L. D. priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes asmuo nors sau ir nėra pavojingas, bet aplinkiniams psichozės metu pavojų gali sukelti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kiti bylos klausimai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad L. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.36 val., iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pro virtuvės langą mėtydama įvairius namų apyvokos daiktus, išdaužė Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir savo veiksmais padarė 230 Eur dydžio turtinę žalą. Tai, kad L. D. padarė šią veiką yra įrodyta liudytojo J. B., civilinio ieškovo atstovo N. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, kitais bylos įrodymais.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad L. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, t. y., dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. padarė visuomenei pavojingą veiką būdama nepakaltinama, jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ekspertizės aktą, eksperto V. D. paaiškinimus, L. D. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 ir 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

L. D. ankščiau neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba (b. l. 42-44, 46), turi neįgalumą (b. l. 49-50), gydyta dėl psichinių sutrikimų (b. l. 55).

L. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nutarties priėmimo dienos.

Civilinė ieškovė Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 230 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl jai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (b. l. 32). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)115 straipsnis nenumato kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys byloje, kurioje nusprendžiama taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemonės; pagal teismų praktiką (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 1A-251-2010) nutartis taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju teismas taiko artimiausią teisės normą, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, pagal kurią civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kas nekliudo civilinei ieškovei ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu, 405 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais,

nutaria:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiai nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

L. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties priėmimo dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 230 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, prokuroro, apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.