Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-01-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-504-970/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
2YT-504-970/2022
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00725-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Pareiškėjas
J. Z.
Suinteresuotas asmuo
A. Z., R. Z.
Advokatai
Algis Prieskienis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-504-970/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00725-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant J. L.,dalyvaujant pareiškėjo J. Z. atstovui advokatui Algiui Prieskieniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z. ir R. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei A. A. Z., jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė A. A. Z., kuri iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties liko paveldėtino turto, kurį sudaro ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokoje ir viešame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jis turėjo teisę per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą šį turtą paveldėti pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Mirus sutuoktinei, per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir paveldėjimo procedūros nepradėjo, nes buvo įsitikinęs, kad po žmonos mirties priimdamas faktiškai valdyti jai priklausančią turto dalį, jis įgyvendino savo, kaip įstatyminio įpėdinio, teises. Jo valia priimti palikimą buvo išreikšta aktyviais veiksmais, nes jis toliau gyveno bendrai užgyventame būste, rūpinosi visos namų valdos priežiūra, mokėjo nustatytus mokesčius ir sprendė kitus su šio turto valdymu susijusius klausimus, tokiu būdu išreikšdamas savo valią priimti palikėjai priklausantį turtą savo nuosavybėn. Šiuo metu Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į mirusiajai priklausantį palikimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuo kurio priklauso jo bei suinteresuotų asmenų turtinių teisių atsiradimas (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėjo J. Z. atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. Z. ir R. Z. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 28-29). Pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei patvirtino, kad po motinos mirties likusį palikimą priėmė tėvas J. Z. faktiškai pradėdamas turtą valdyti (b. l. 21-22, 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo atstovo paaiškinimais, liudytojo J. M. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė, o suinteresuotų asmenų A. Z. ir R. Z. motina A. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9). A. A. Z. mirties dieną kartu su sutuoktiniu J. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, šiltnamiu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-12). Pareiškėjas yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turintis teisę paveldėti po A. A. Z. mirties likusį turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2021 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. S-177 ir liudijimas patvirtina, kad po A. A. Z. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties nepriimtas, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (b. l. 14, 15).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą iš karto pradėdama faktiškai jį valdyti. Jis toliau gyveno bendrai užgyventame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi namų valda, ją prižiūrėjo, mokėjo nustatytus mokesčius ir namų valdą tvarkė kaip savo nuosavybę. Pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos 2021 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. (2021-41212-PD)-126 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 5) bei 2021 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. PS(2.3.)-46 dėl fakto patvirtinimo (b. l. 13), iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 1968 m. liepos 10 d. iki šiol gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), po sutuoktinės mirties rūpinasi likusia nuosavybe, ją prižiūri ir tvarko, moka mokesčius, taip pat teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. M., kuris patvirtino, kad pareiškėjas po žmonos mirties ir toliau gyvena namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), ją prižiūri ir rūpinasi, moka mokesčius. Suinteresuoti asmenys A. Z. ir R. Z. su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b. l. 21-22, 23-24).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas po sutuoktinės A. A. Z. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistinos 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. Z. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė