Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-22/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-22/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
Airwave OU
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“, "Vilpra" „Airwave OU" ( Estija)
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-22/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Airwave OU atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos civilinėje byloje Nr. 2-4312-661/2012 pagal ieškovo Airwave OU ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Airwave OU kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilpra“ 74 981,08 eurų skolos, 8,06 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos atsakovo UAB „Vilpra“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (1-7 b. l.).

2012 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas buvo patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, areštuodamas ieškinio sumos atsakovo turtą ir pinigines lėšas (10-11 b. l.).

Šalies argumentai

Dėl 2012 m. balandžio 6 d. nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, o ieškinio suma atsakovui nėra didelė (15-21 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (24-25 b. l.).

Teismas nustatė, jog pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo UAB „Vilpra“ turtas įvertintas 25 160 108 Lt (iš jų - 9 869 477 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 15 290 631 Lt vertės trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 200 857 Lt. Teismo teigimu, įmonė 2011 m. dirbo pelningai. Teismas sprendė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turto vertė viršija ieškovo reikalavimo dydį, ir bendrovės turto visiškai užtenka galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Airwave OU prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį. (26-27 b.l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas CPK nustatyta tvarka pagrindė savo ieškinio reikalavimą, nes teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovo ieškinį.

2) Lietuvos apeliacinis teismas nusistovėjusioje praktikoje yra pabrėžęs, jog vien faktas, kad gera atsakovo finansinė padėtis, negali pašalinti sprendimo neįvykdymo grėsmės. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-809/2007 nutartyje yra nurodyta, jog ,,atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra patikima, gerą vardą turinti sėkmingai ir seniai veikianti įmonė, jos padėtis yra gera, nepašalina sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybę ne tik laisvai perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuodamas disponuojamu turtu, kitaip apsunkinti disponavimo turtu galimybes, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę tuo atveju, jeigu būtų patenkinti byloje pareikšti reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo“.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (34-40 b. l.). Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai remiasi 2007 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-809/2007, kurios ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos ir ieškovo nurodyta pavienė byla negali būti traktuojama kaip nusistovėjusi teismo praktika. Nurodo, kad gera atsakovo turtinė padėtis panaikina grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, ir prašo skirti atsakovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tokie kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2012, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2124/2011).

Skundžiama nutartimi apygardos teismas, panaikindamas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka, pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktas balansas už 2011 metus patvirtina gerą atsakovo finansinę padėtį bei paneigia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenis, atsakovo turto vertė sudarė 25 160 108 Lt (iš jų - 9 869 477 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 15 290 631 Lt vertės trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 6 200 857 Lt. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo finansinės padėties, nepagrįsdamas atskirojo skundo argumento, jog gera atsakovo finansinė padėtis nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju atsakovas paneigė didelės ieškinio sumos prezumpciją, pateikdamas gerą finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas jam priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Bylos duomenimis, atsakovo turto, įrašyto balanse, vertė žymiai viršija atsakovui pareikštų reikalavimų sumą, jo turtinė padėtis yra gera, jam pareikštų reikalavimų suma, lyginant su jo turtu, nėra didelė ir paneigia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apygardos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neturėtų galimybės įvykdyti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Pažymėtina, kad netenkintinas ir atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB "VARTA" v. UAB "Natūralios sultys", byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas, apskųsdamas teismo nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, įgyvendino teisę, numatytą CPK 151 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo teigti, kad jis piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 334 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Nijolė PiškinaitėDonatas Šernas