Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-28 · Administracinė byla Nr. I-7730-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
I-7730-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7730-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01432-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas. R. K. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 71) nurodė, kad jis nuo 2018-07-03 iki 2019-05-09 buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, trūko oro, sienos padengtos pelėsiu, dažai apsilaupę, sanitariniai mazgai netvarkingi, pasivaikščiojimo kiemeliai avarinės būklės. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 8-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, jas valo patys nuteistieji. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė gera, sienos periodiškai dažomos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2018-07-03 iki 2019-05-09.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas nepateikia, todėl minimali ploto norma apskaičiuota padalijant patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas: kameroje Nr. 16, kurios plotas – 12,39 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,1 kv. m ploto; kameroje Nr. 31, kurios plotas – 11,50 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,8 kv. m ploto; kameroje Nr. 14, kurios plotas – 12,22 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, taigi, pareiškėjui teko 4 kv. m ploto; kameroje Nr. 18, kurios plotas – 12,21 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4 kv. m ploto (b. l. 9-10, 14-16, 69).

Nors pareiškėjas teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose su kiek asmenų gyveno, nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis, kad kameroje įrengtas sanitarinis mazgas užėmė nuo 1,47 kv. m iki 1,99 kv. m ploto. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, šiuo atveju – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrinta nacionalinių teisės aktų reglamentuojama minimalaus ploto norma (3,6 kv. m), teismas nevertina sanitarinių mazgų užimamo ploto.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jog pareiškėjui minimalaus ploto norma ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas teigė, jog patalpų būklė buvo avarinė, veisėsi pelėsis, vėdinimas buvo netinkamas, kiemelių būklė prasta.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-08-08 patikrinimo aktą Nr. (1-12 4.80) PA-5261, kuriame užfiksuota, jog kameroje Nr. 31, pareiškėjo kalinimo joje metu, prie lango ir ant lubų buvo vizualiai matomas pelėsis. Vis dėlto, byloje esančiame 2018-12-21 patikrinimo akte (b. l. 22-24) toks pažeidimas nebenustatytas. Pastarojo patikrinimo metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Šiame akte nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra, nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Byloje pateiktos kamerų Nr. 16, Nr. 31, Nr. 14 ir Nr. 18 nuotraukos patvirtina, kad kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, būklė yra gera, sanitarinių mazgų paviršiai lygūs ir lengvai valomi, vizualiai matomų pelėsių nėra, sienų būklė gera, kameros tvarkingos, langai pritaikyti vėdinimui.

Be to, Alytaus PN pateikė 2019-01-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą dėl kameros Nr. 31, kuriame buvo konstatuota, kad kamera vėdinama per atvirą langą, kaip ir nurodyta Higienos normoje HN 134:2015, tualete veikia mechaninė ventiliacija, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis atitiko higienos normos reikalavimus. Vienintelis šiame akte nustatytas trūkumas – nesandarus lango rėmas, tačiau šios aplinkybės pareiškėjas neskundžia. Priešingai, teigė, kad kameroje oro trūko (šis argumentas nepagrįstas, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad kameras galima vėdinti per atvirą langą).

Visų minėtų patikrinimų metu vienintelis užfiksuotas pažeidimas dėl skunde pareiškėjo dėstomų aplinkybių, buvo nustatyti pelėsiai ant kameros Nr. 31 lubų. Dėl kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl pelėsio veisimosi. Įvertinus bylos duomenis, tarp jų ir pareiškėjo sveikatos istoriją (b. l. 38-61), nėra pagrindo išvadai, kad šis Higienos normos 134:2015 pažeidimas turėjo realios neigiamos įtakos pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, emocinei būsenai, bendravimo galimybėms, reputacijai ar sukėlė kitokias neigiamas pasekmes jo asmenybei. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai konstatuoja, kad pelėsio veisimasis reiškia Higienos normos pažeidimą, tačiau nedetalizavo dėl to jam kilusių realių didelio masto neigiamų pasekmių, kurios būtų pagrindas konstatuoti pareiškėjui atsiradusią neturtinę žalą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl pelėsio veisimosi laiko nepakankamais, kad būtų galima pripažinti neturtinės žalos atsiradimą ir priežastinį ryšį tarp nustatyto pažeidimo bei kilusių pasekmių, o kitus jo argumentus dėl netinkamų kamerų buities ir higienos sąlygų atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia atsakovės atstovo pateikti įrodymai.

Atsakovės atstovas pateikė pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas (b. l. 27-33), iš kurių matyti, kad kiemelių būklė yra gera, sienos ir grindų danga lygios, todėl kiemelių įrengimas negalėjo sudaryti kliūčių pareiškėjui pasinaudoti savo teise į pasivaikščiojimą gryname ore.

Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais. Be to, pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą minėtų įrodymų neginčijo. Atsakovės atstovo pateikti duomenys laikytini paneigiančiais pareiškėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ir kiemelių būklės.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo. R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė