- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-15857-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10668-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- O. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei O. J. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 2 027,34 EUR negrąžintą kreditą, 167,58 EUR palūkanas, 15,08 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei lygiomis dalimis – bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka suteikė 7 000 LTL dydžio kredito limitą vartojimo reikmės, atitinkamai atsakovė pradiniam kreditoriui įsipareigojo jį grąžinti sutartyje sutarta tvarka. Tačiau šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėja nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolinga pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2 027,34 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 167,58 EUR mokėjimo palūkanų. 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių esant CPK nurodytoms aplinkybėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ir pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 7 000 LTL dydžio kredito limitas. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal susitarimą, todėl liko skolinga pradiniam kreditoriui 2 027,34 EUR kredito ir 167,58 EUR palūkanų.
Ieškovas nurodo, jog 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2 027,34 EUR negrąžintas kreditas ir 167,58 EUR palūkanos.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 4.3 punkte nustatyta atsakovės pareiga už kiekvieną dieną sumokėti banko nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų taikant 0,05 procento dydžio delspinigių normą sudaro 15,08 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 15,08 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovės laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 210 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos ir yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei O. J. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 027,34 EUR (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų 34 ct) negrąžintą kreditą, 167,58 EUR (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 58 ct) palūkanas, 15,08 EUR (penkiolikos eurų 8 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 210 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 EUR (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.