- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2-461-860/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03042-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl palikimo priėmino fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. I. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir jo tėvas V. I., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos ir sutuoktinės M. I. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti (b.l. 2-3).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina M. I. mirė (duomenys neskelbtini). Jai mirties dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 0,1646 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85,34 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tvartas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Mirus M. I. nei pareiškėjas, nei jo tėvas nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, t.y. tvarkė, rūpinosi turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. Kitų pretendentų į palikimą nėra. V. I. yra vienintelis M. I. ir V. I. sūnus. Juridinis fakto nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas (b.l. 31).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pateiktam reikalavimui neprieštaraus, jei pareiškėjo pateiktus įrodymus teismas laikys pagrįstais (b.l. 34).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. (b.l. 43-44).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad po mamos mirties praktiškai palikimą priėmė ir visą turtą valdė tėvas, jis namuose buvo šeimininkas. Pareiškėjas tik padėjo tėvui ir negali pateikti jokių raštiškų įrodymų, kad per tris mėnesius nuo mamos mirties atliko kokius nors veiksmus. Paaiškino, kad 2007 m. gegužės mėnesį su tėvu darė remontą, bet statybinių medžiagų pirkimą patvirtinančių kvitų pateikti negali, be to, jis buvo kaip pagalbinis darbininkas. V. I. suvokė, kad po tėvo mirties viskas atiteks jam, todėl kol tėvas buvo gyvas į nieką nepretendavo. Po tėvo mirties į notarų biurą kreipėsi 2012 m. lapkričio 7 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra M. I. mirimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.
Byloje nustatyta, kad V. I., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), yra M. I. sutuoktinis, santuoka įregistruota 1954-05-18 (b.l. 7). Pareiškėjas yra V. I. ir M. I. sūnus (b.l. 4 - 5). Registrų centro išrašai patvirtina, kad V. I. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 23 - 29). Nors šis turtas įregistruotas pareiškėjo tėvo vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, todėl šis turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2012-11-07 rašto matyti, kad duomenų apie įregistruotus palikėjos M. I. sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus Testamentų registre nėra (b.l. 13). Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro liudijimas (b.l.53) tvirtina, kad po pareiškėjo tėvo V. I. mirties, mirusio 2012-10-17, yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipės pareiškėjas.
Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad palikėja M. I. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu gyveno ir pareiškėjas, ir jo tėvas V. I. (b.l. 8 - 9, 14, 53 ir kt.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad po motinos mirties tėvas valdė turtą, viskuo rūpinosi, mokėjo mokesčius, atliko namo remontą, tuo tarpu jis tik padėjo tėvui tvarkytis. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiskaitymo knygelė pavirtina, kad V. I. iš karto po sutuoktinės mirties mokėjo už namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektrą (b.l. 52).
Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo tėvas V. I. per tris mėnesius po sutuoktinės M. I. mirties (duomenys neskelbtini)pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu (name gyveno, mokėjo mokesčius, palaikė jį tinkamos būklės ir pan.), t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Tuo tarpu įrodymų, kad pats pareiškėjas V. I. būtų aktyviais, valiniais veiksmais per tris mėnesius pradėjęs faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė pareiškėjui papildomai pagrįsti savo pareiškimo reikalavimus (b.l. 16), tačiau pareiškėjas to nepadarė, t.y. nepateikė jokių duomenų, kurie tvirtintų, kad jis per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą po savo motinos mirties. Priešingai, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis po mamos mirties nepretendavo į jokį palikimą, jis tik padėjo savo tėvui valdyti turtą. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo po motinos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog byloje nenustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą po savo motinos mirties, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nustatytas juridinis faktas, kad jo tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl pavaldėjimo po savo tėvo mirties (b.l. 53), todėl pareiškėjas iš esmės nepraranda teisės paveldėti anksčiau minėto turto.
Kadangi nėra galimybės kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjo tėvas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas V. I. priėmė M. I. palikimą po jos mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pareiškimą kitoje dalyje atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.