- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-17349-587/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13159-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., J. G.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjai J. L., jos atstovei adv. pad. Jolantai Ramoškienei, suinteresuotam asmeniui E. L., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo suinteresuotiems asmenims E. L., J. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo patvirtinti L. L., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninį (duomenys neskelbtini) testamentą bei paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L. po velionio L. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti.
Pareiškėja J. L. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu (b.l. 39), atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pareiškimą tenkinti (b.l. 23) Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui J. G. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Dėl testamento patvirtinimo
LR CK 5.30 str. 1 d. apibrėžia asmeninį testamentą – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. LR 5.31 str. 4 d. - jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti šio straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
2009-12-15 palikėjo L. L. testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, kadangi yra surašytas testatoriaus ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas ir pavardė, testamento sudarymo data, aiškiai išreikšta testatoriaus valia ir yra jo pasirašytas. Nors testamente ir nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau iš byloje esančių duomenų, proceso dalyvių paaiškinimų bei aplinkybių – testatorius buvo neįgalus, darytina išvada, kad testamentas buvo sudarytas testatoriaus gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Testamentui atitinkant įstatymo reikalavimus, testatoriaus L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas tvirtintinas (LR CK 5.30 str. 1 d., 5.31 str. 4 d.).
Dėl juridinio fakto nustatymo
Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė ir posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos dėdė (pareiškėjos mamos E. L. brolis) L. L., kuris mirties dieną gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos santykiai su dėde buvo artimi, jie vedė bendrą ūkį, pareiškėja velionį slaugė, nes jis buvo neįgalus, tvarkė įvairius dokumentus, o po jo mirties naudojosi jo turtu – palaidojo dėdę, mokėjo mokesčius, naudojosi jo asmeniniais daiktais. Po dėdės mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo paaiškinta, kad velionio vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas ir buvo atsisakyta priimti jos pareiškimą palikimui priimti. Pareiškėja paaiškino, kad jos dėdė turėjo būti jau sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjęs pinigus, tačiau pareiškėja buvo nusiųsta gauti šiam faktui patvirtinti rašytinius įrodymus iš atsakingų institucijų. Ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Turto tvarkymo skyriaus Lengvatinio privatizavimo ir kreditavimo poskyrį, pradėjo rinkti dokumentus, dalį dokumentų rado tik 2012 m. rugpjūčio pabaigoje. Jai buvo šiose įstaigose paaiškinta, kad daugelio dokumentų prie gautų dokumentų nėra.
Vadovaujantis LR CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) (b.l. 15) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. L., kuris buvo pareiškėjos mamos E. L. brolis (b.l. 7,8,10,11,13,14). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog kiti įpėdiniai, galintys pretenduoti priimti palikimą po L. L. mirties, yra jo seserys – suinteresuoti asmenys E. L. ir J. G., tačiau jos į po brolio L. L. mirties likusį turtą nepretenduoja. Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaro M. S. 2012-10-16 raštas Nr. 3.8-16/2012 patvirtina, jog po L. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 30).
Pareiškėjos paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja iš karto po dėdės L. L. mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., CPK 442 str. 14 p., 579 str., 582 str., 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas
nutarė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Patvirtinti testatoriaus L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.