Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-04-07 · Administracinė byla Nr. I3-5132-595/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-07
Bylos Nr.
I3-5132-595/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06744-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
  • 22.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 53.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I3-5132-595/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06744-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.2; 53.1; (S) 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 7 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,

atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) Panaikinti Tarnybinio patikrinimo dėl įvykio 2025-09-25 išvadą (Tarnybinio patikrinimo išvada registruota 2025-10-31 Nr. TT-96), kuria konstatuota, kad pareigūnės susižalojimas nėra susijęs su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 60 straipsnio 3 dalies pagrindais ir kompensacija nemokėtina (toliau – Išvada); 2) Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo atlikti įvykio vertinimą ir priimti naują sprendimą, tinkamai taikant visas Statuto 60 straipsnio 3 dalies alternatyvas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Paaiškina, kad 2025-09-25 apie 11.00 val. pareiškėja dalyvavo privalomame fizinio pasirengimo ir atitikties reikalavimams tikrinime, vykdydama tarnybines pareigas. Prieš testą pareigūnai supažindinami su saugaus elgesio taisyklėmis, atlikta apšilimo pramankšta pagal teisės aktų reikalavimus. Lengvo bėgimo ratu metu pareiškėja staiga pajuto stiprų skausmą dešinėje blauzdoje ir buvo sužalota. 2025-09-26 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje nustatytas blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito raumens ir sausgyslės sužalojimas. Atsakovas pripažino, kad įvykis įvyko tarnybos metu ir atliekant tarnybines pareigas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad sužalojimas „nesusijęs su didesniu pavojumi“, todėl kompensacija nemokėtina.

Motyvuojamoji dalis

Akcentuoja, kad Statuto 60 straipsnio 3 dalis numato tris alternatyvius kompensacijos skyrimo pagrindus – 1) sužalojimas atsirado atliekant pareigas ir pareigos susijusios su padidinta rizika, 2) sužalojimas susijęs su pareigų atlikimu ir jos susijusios su padidinta rizika, 3) sužalojimas susijęs su pareigų atlikimu arba pareigūno statusu. Trečiajai alternatyvai taikyti nereikalaujamas didesnio pavojaus ar rizikos kriterijus.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nagrinėjo tik pirmas dvi alternatyvas, nevertindamas trečiosios, todėl Išvada yra neišsami ir neteisėta.

Teigia, kad pareiškėjos sužalojimas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Priežastinis ryšys nustatomas, kai pareigūnas veikė vykdydamas tarnybines funkcijas, nepriklausomai nuo to, ar sužalojimą lėmė išoriniai, ar vidiniai fiziologiniai veiksniai. Tai tiesiogiai paneigia atsakovo argumentą, kad pareiškėjos trauminiai pažeidimai „fiziologiniai“ ir todėl neva nekompensuotini. Fizinio pasirengimo tikrinimas - teisės aktais nustatyta privaloma tarnybinė pareiga. Todėl ryšys su tarnyba yra aiškus, tiesioginis ir teisiškai pakankamas. Fizinio pasirengimo tikrinimas pripažįstamas specifine tarnybine veikla. Fizinis pasirengimas, pratybos ir kiti privalomi renginiai laikomi neatskiriama tarnybos dalimi, todėl jų metu patirtas sužalojimas laikytinas susijusiu su tarnyba. Pareiškėja bėgiojo ne savo iniciatyva, o vykdė privalomą tarnybinę funkciją (fizinio pasirengimo testą). Todėl sužalojimas - ne atsitiktinis įvykis laisvalaikiu, o tarnybinis įvykis Statuto prasme.

Akcentuoja, kad Statuto 60 straipsnio 7 dalies draudžiančios aplinkybės aiškinamos siaurai ir jų pareiškėjai nenustatyta. Tai reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti kompensacijos skyrimo klausimą.

Nurodo, kad Išvada yra prieštaringa ir netinkamai motyvuota. Tarnybinio patikrinimo išvados turi būti logiškos, nuoseklios ir negali prieštarauti pačios nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovo išvada prieštaringa, nes pripažįstama, kad pareiškėja vykdė tarnybines pareigas, pripažįstama, kad sužalojimas įvyko tarnybos metu, tačiau teigiama, kad sužalojimas neva nesusijęs su tarnyba Statuto prasme. Tai prieštarauja logikai ir teismų praktikai.

Pažymi, kad pareigūnų kompensacijų tikslas - socialinė apsauga, todėl abejonės aiškinamos pareigūno naudai. Pareigūno socialinės apsaugos priemonės aiškintinos taip, kad pareigūnui būtų realiai garantuojama Statute įtvirtinta apsauga. Tai reiškia, kad kompensacijos institutas aiškintinas pareigūno naudai, o ne prieš jį.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertintos visos Statuto 60 straipsnio 3 dalyje nurodytos alternatyvos, tačiau pagrįstai konstatuota, kad nei viena jų nepasitvirtino. Pareiškėjos teisė į kompensaciją gali atsirasti tik nustačius bent vieną iš įstatyme imperatyviai įtvirtintų sąlygų, o ne vien konstatavus tarnybinį ryšį. Nagrinėjamas atvejis patenka į įprastos tarnybinės veiklos rizikos ribas, kuri, pagal Statuto nuostatas, nesuponuoja teisės į kompensaciją.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2025-09-25 susižalojimas tarnybos metu nebuvo įtakotas ar sąlygotas faktorių susijusių su tarnybiniu būtinumu reaguojant į įvykį ar kitokio pobūdžio susidariusią neatidėliotiną situaciją. Pareiškėjos susižalojimo metu nebuvo išorinių veiksnių galėjusių įtakoti susižalojimo faktą.

Atsakovo vertinimu, skundžiamas sprendimas buvo priimtas neperžengiant suteiktų įgaliojimų, laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, bei remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reguliavimu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos susižalojimas buvo patirtas tarnybos metu ir yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau susižalojimas nebuvo patirtas esant didesniam pavojui ar didesnei rizikai gyvybei ar sveikatai, kaip tai suprantama pagal Statuto 60 straipsnio 3 dalį. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ar įpareigoti LKT atlikti pakartotinį vertinimą.

Nurodo, kad pareiškėjos argumentai yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio pareiškėjos lūkesčių, o ne į proceso vertinimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ 10) straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus. Skundžiamame sprendime išsamiai išdėstytos aktualios faktinės aplinkybės, detaliai nurodyti motyvai bei teisiniai pagrindai, remiantis kuriais buvo priimtas skundžiamas sprendimas, taip užtikrinant reikiamą skundžiamo sprendimo skaidrumą ir pagrįstumą. VAĮ 10 straipsnio nuostatos reikalauja, kad administraciniai sprendimai būtų aiškūs ir pagrįsti faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, o šiuo atveju šie reikalavimai buvo tinkamai įgyvendinti.

Akcentuoja, kad administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad institucija nėra įpareigota pakartotinai atlikti vertinimo vien dėl pareiškėjo nesutikimo su padarytomis išvadomis, jeigu sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos skundas grindžiamas subjektyviu situacijos vertinimu, o ne teisės normų pažeidimais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, grindžiamas netinkamu materialiosios teisės normų aiškinimu.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025-10-31 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-96 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialistės R. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo atlikti įvykio vertinimą ir priimti naują sprendimą.

2025-10-13 Pravieniškių 2-ajame kalėjime atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašyta Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. NAD-21 ,,Dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės R. B.“, kurioje nuspręsta pripažinti 2025-09-25 įvykį draudžiamuoju įvykiu, kurio metu Pravieniškių 2-ojo skyriaus specialistė R. B. patyrė traumą tarnyboje. Vadovaujantis „Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos), taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu“ (toliau - Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024-05-08 įsakymu Nr. 1V-325 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 54.1 punktu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą siekiant nustatyti, ar pareiškėjos patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2025-10-14 rezoliucija Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2025-09-25 tarnybos metu, apie 11 val. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, pėsčiomis atėjo į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų fizinio pasirengimo ir atitikties šiems reikalavimams pakartoti tikrinimą, Didžiojoje sporto salėje, adresu (duomenys neskelbtini). LKT Kompetencijų ugdymo valdybos Specialiųjų kompetencijų ugdymo ir kinologijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. S. prieš pradedant laikyti testą pareigūnus supažindino su saugaus elgesio ir kitais reikalavimais. Pareigūnė R. B. pasirašė saugumo ir elgesio reikalavimų žurnale. Pagal nustatytą tvarką pareigūnė R. B. atliko apšilimą. Vilkėdama trumpą sportinę aprangą ir tinkamą sportinę avalinę neslidžiais padais ramiai neskubėdama bėgo apšilimo ratą sukdama rankas per sąnarius. Apibėgusi pusę rato be jokio pakrypimo, paslydimo ar griuvimo staiga pajuto stiprų skausmą dešinėje blauzdoje. R. B. susiėmusi už skaudančios blauzdos nušlubavo atsisėsti ant suoliuko. Skausmui nemažėjant pareigūnės R. B. dalyvavimas fizinio pasirengimo ir atitikties šiems reikalavimas įskaitoje buvo nutrauktas. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo SVS vyriausiasis specialistas T. R. automobiliu R. B. parvežė į darbo vietą (LKT Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą). Skausmui nepraėjus 2025-09-26 apie 12.00 val. sutuoktinis automobiliu pareigūnę R. B. nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos skyrių, kur po gydytojų apžiūros R. B. nustatytas blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito (-ų) ir sausgyslės (-ių) sužalojimas. Po medikų apžiūros R. B. paskirtas ambulatorinis gydymas. SVS specialistei R. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2025-09-26 iki 2025-09-29.

Ginčijamoje Išvadoje siūloma pripažinti, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistė R. B. 2025-09-25 susižalojo atlikdama tarnybines funkcijas ir pareigas, tačiau susižalojimas nesusijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika jos sveikatai ir gyvybei (Statuto 60 str. 3 d. prasme), todėl kompensacija nemokėtina.

Išvadoje konstatuota, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SVS specialistė R. B. 2025-09-25 apie 11.00 val. susižalojo tarnybos metu, atvykusi laikyti fizinio pasirengimo ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo testo bei atlikdama pramankštą, ramiai bėgdama aplink salę, pajuto stiprų skausmą dešinėje blauzdoje ir patyrė dešinės blauzdos traumą. Duomenų, kad pareigūnė R. B. sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, negauta. Nagrinėjamo įvykio metu aplinkybių, leidžiančių teigti, jog patirtos traumos priežastis buvo pareigūnės R. B. tarnybinių pareigų vykdymas (specifinė veikla), susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareigūnė patyrė traumą dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso (Statuto 60 straipsnio 3 dalis), nenustatyta. Tokio įvykio metu patirtos traumos vertinamos valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, o ne Statuto 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SVS specialistei R. B. už nedarbingumo laikotarpį skiriama ligos išmoka. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis, konstatuotina, kad pareigūnės R. B. 2025-09-25 susižalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Statuto 60 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. susižalojimas patirtas nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos sveikatai ar gyvybei, nes nebuvo iš šalies (aplinkos) jokio pavojaus jos pačios ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, taip pat nebuvo jokių faktorių susijusių su tarnybiniu būtinumu reaguojant į įvykį ar kitokio pobūdžio susidariusią neatidėliotiną situaciją, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas R. B. nespręstinas - kompensacija nemokėtina.

Išvadą 2025-10-31 rezoliucija patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius.

Vidaus tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės etikos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į vidaus tarnybą ir atleidimą iš jos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Statuto 1 straipsnis).

Statuto 60 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatomas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais (Statuto 60 straipsnio 6 dalis).

Statuto 60 straipsnio 7 dalis nustato atvejus, kada nemokamos šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos: 1) darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta; 2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu; 3) pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo; 4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta, kai eismo įvykio metu šis pareigūnas ar kursantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui; 5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu; 6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas; 7) pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar tarnauti specialiojoje misijoje ir pagal teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, yra apmokėtos jo sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidos arba kompensaciją šio pareigūno žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju (gyvybės draudimo išmoką ar išmoką dėl sveikatos sutrikdymo) turi išmokėti kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija, ar fondas, kuriame buvo apdrausta pareigūno sveikata ir (ar) gyvybė.

Kaip minėta, Statuto 60 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, be to, šioje normoje nustatyti kompensacijos dydžiai. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

LVAT analogiško pobūdžio administracinėse byloje (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–145/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010), pasisakydamas dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindamas šį skirtumą, LVAT nurodė, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas nebūtų buvę. Tuo tarpu pirmosios iš aukščiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Kalbėdamas apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), LVAT pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 60 straipsnio 6 dalis), o pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo mastą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu (Statuto 60 straipsnio 9 dalis).

Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024-05-08 įsakymu Nr. 1V-325 (toliau – ir Aprašas) 8 punktą statutinės įstaigos vadovas, gavęs Aprašo II skyriuje nustatytais atvejais informaciją apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos paveda pavaldžiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui (toliau – tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo), kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno ar kursanto mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis, (toliau – įvykis) aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą.

Aprašo 17 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiantys dėl Statuto 60 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytų kompensacijos skyrimo sąlygų: 17.1. privalo nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniais ryšiais susiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu: 17.1.1. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas žuvo (mirė), buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas; 17.1.2. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, būtina ištirti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti, nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau atliekant pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą; 17.1.3. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, jog pareigūnas nužudytas ar pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, vertinama, ar nužudytas arba sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas nebūtų patyręs tokių pasekmių kaip jo nužudymas ar sveikatos sutrikdymas, jeigu nebūtų turėjęs pareigūno statuso ar nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki jo nužudymo ar iki sutrinkant jo sveikatai); 17.1.4. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu, būtina ištirti, ar laikas, kai kursantas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo profesinio ar įvadinio mokymo laikas arba kursantui atliekant pareigas, kurias jis turi atlikti pagal kursanto statusą, nors kursanto mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti ir ne profesinio ar įvadinio mokymo metu;

17.2. nustačius Aprašo 17.1.1 ar 17.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes (išskyrus pareigūno mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą pareigūno tarnybą, o konkrečiai į tarnybinių pareigų atlikimo situaciją, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pagal pareigūno atliekamų pareigų (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su šių pareigų atlikimu, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

17.3. nustačius Aprašo 17.1.4 papunktyje nurodytas aplinkybes (išskyrus kursanto mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (kursanto sveikatai) atsirado tuo metu, kai profesinis ar įvadinis mokymas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai; tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą kursanto profesinį ar įvadinį mokymą, o konkrečiai į profesinio ar įvadinio mokymo vykdymo situaciją, kai kursantas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika kursanto gyvybei ar sveikatai pagal kursanto atliekamų (kai kursantas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) veiksmų pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su profesinio ar įvadinio mokymo procesu, ar, priešingai, tokių veiksmų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;

17.4. nustačius Aprašo 17.1.3 papunktyje nurodytas aplinkybes, padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai nenustatoma.

Ginčo atveju nustatyta, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjos patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pavedė LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą.

LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė byloje ginčijamą Išvadą, kurią patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos 2025-09-25 susižalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Statuto 60 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. susižalojimas patirtas nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos sveikatai ar gyvybei, nes nebuvo iš šalies (aplinkos) jokio pavojaus jos pačios ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, taip pat nebuvo jokių faktorių susijusių su tarnybiniu būtinumu reaguojant į įvykį ar kitokio pobūdžio susidariusią neatidėliotiną situaciją, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas R. B. nespręstinas - kompensacija nemokėtina.

Ginčo byloje dėl pareiškėjos susižalojimo faktinių aplinkybių nėra.

Pareiškėja nesutikdama su Išvada teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nagrinėjamos tik Statuto 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmos dvi alternatyvos, o nebuvo vertinama trečioji alternatyva, todėl Išvada yra neišsami, prieštaringa bei nemotyvuota, ko pasekoje ji turi būti panaikinta ir atsakovas įpareigotinas atlikti tarnybinį patikrinimą iš naujo.

Kaip nurodyta aukščiau, LVAT suformuotoje praktikoje yra nurodyta, kad trečiosios alternatyvos taikymas galimas tik tuo atveju, kai tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas nebūtų buvę.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Išvadoje nebuvo analizuojama Statuto 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta trečioji alternatyva.

Pareigūno sužalojimas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso neabejotinai reiškia, kad turi būti priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų (funkcijų) ir kūno sužalojimo.

Toks priežastinis ryšys tyrimo metu nustatytas nebuvo.

Pažymėtina, kad 2025-09-08 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. NAD-16, nustatyta, kad veiksniai, lėmę pareigūno kursanto sužalojimą: asmeninis (individualus) veiksnys - organizmo fiziologinė reakcija į fizinį krūvį, nepakankamas atsargumas ar neįvertinta individuali rizika fizinio krūvio metu. Įvykio priežastys bei jas pagrindžiantys faktai - įvykio priežastis - vidinė fiziologinė priežastis, galimas dešinės blauzdos užpakalinės raumenų grupės pažeidimas dėl fizinės apkrovos.

Tyrimo metu pagrįstai pripažinta, kad pareiškėja traumą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo laiku, tačiau įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog patirtos traumos priežastis buvo pareigūnės R. B. tarnybinių pareigų vykdymas (specifinė veikla), susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareigūnė patyrė traumą dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso (Statuto 60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas pagrįstai vertino, kad tokio įvykio metu patirtos traumos vertinamos valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, o ne Statuto 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SVS specialistei R. B. už nedarbingumo laikotarpį skiriama ligos išmoka.

Ginčo situacijoje nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jei pareiškėja neturėtų pareigūnės statuso ar nebūtų atlikusi savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jos sveikata), tokių sveikatos sutrikdymo ji nebūtų patyrusi.

Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Aprašo nuostatų, o ginčijama Išvada yra pakankamai motyvuota, argumentuota, atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Išvada yra tinkamai pagrįsta visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimta vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuota, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos reikalavimas ją panaikinti atmestinas. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė