Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-349-972/2026

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-01-14
Bylos Nr.: 1-349-972/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44758-2025-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis: V. G.
Advokatai: Vaclovas Janušauskas

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-349-972/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44758-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam V. G. (V. G.), jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-12-26 apie 07.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-12-26 (šventinę dieną) buvo naktiniame klube su draugais. Nusprendęs vykti namo ir išėjęs iš naktinio klubo, susidūrė su tokia situacija, kad nebuvo įmanoma išsikviesti taksi ar pavežėjo, visi automobiliai buvo užimti, todėl nusprendė eiti namo pėsčiomis. Beeidamas pusiaukelėje sušalo, nesijautė labai neblaivus, todėl priėmė labai neatsakingą sprendimą pasinaudoti UAB „Citybee Solutions“ automobilių nuomos paslaugomis. Išsinuomojo automobilį ir važiavo namo, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis pareigūnų reikalavimams pakluso, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko, pareigūnai dirbo labai profesionaliai. Per pusvalandį būtų grįžęs namo pėsčiomis, tačiau kažkodėl sugalvojo išsinuomoti transporto priemonę. Nesupranta, kodėl taip pasielgė, nes galėjo pasinaudoti ir viešuoju transportu, jau tuo laiku važiavo miesto autobusai. Dėl savo poelgio labai gailisi. Niekada anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo beveik prieš 10 metų ir per tą laiką niekada nebuvo jos praradęs. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, jį vartoja tik retkarčiais, švenčių proga. Dirba komandiruočių principu: 2–4 savaites jis būna (duomenys neskelbtini) ir po to 2–3 savaites – Lietuvoje. Vairavo UAB „Citybee Solutions“ priklausantį automobilį, kuris jiems yra grąžintas. Jis (kaltinamasis) minėtai bendrovei sumokėjo 2 000 Eur baudą bei 123 Eur išlaidas už automobilio saugojimą aikštelėje. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos mamos M. G. atsakomybei. Jo ir mamos santykiai yra labai geri, artimi, jie kartu gyvena, jis klauso jos nuomonės ir patarimų. Sužinojusi apie šią situaciją, mama labai supyko, jo poelgį įvertino labai neigiamai.

Apklausta M. G. parodė, kad yra kaltinamojo V. G. mama, savo sūnų gali apibūdinti kaip labai gerą, atsakingą žmogų, o šis įvykis buvo visiškai atsitiktinis ir jam nebūdingas. Sūnus dėl įvykio labai išgyveno, jos atsiprašinėjo. Ji jam yra autoritetas, jų santykiai labai artimi, sūnus klauso jos nuomonės ir patarimų. Ji tokio sūnaus elgesio netoleravo ir tai jam išsakė. Sūnus neturi problemų su alkoholio vartojimu, jį vartoja tik per šventes, o ji pati alkoholio iš viso nevartoja. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei. Laidavimą prašo skirti be užstato, kadangi ji yra pensininkė, ir tai yra vienintelės jos asmeninės pajamos.

Kadangi kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-12-26 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos V. G. neblaivumo nustatymo aplinkybės (b. l. 1, 21);

2025-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–16);

2025-12-26 neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad patikrinus V. G. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0011, patikros sertifikato Nr. 2405509, 07.43 val. jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 08.10 val. – 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 19);

2025-12-26 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, iš kurio matyti, kad automobilis „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, o 2025-12-30 grąžintas UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 17, 58);

2025-12-30 AB „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „Luminor lizingas“, o valdytoja – UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 45);

2025-12-26 liudytojo A. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, duoti ikiteisminio tymo metu (b. l. 29–32);

2025-12-30 liudytojos M. G. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, duoti ikiteisminio tymo metu (b. l. 35–37);

2025-12-30 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įrašai (b. l. 60–62);

2026 m. sausio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, iš kurių matyti, kad vidutinė automobilio „MG ZS Hybrid+“, 2025 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 19 650 Eur su PVM (b. l. 46).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. G. 2025-12-26 apie 07.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. G. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jos atsakomybei. Ji nurodė, kad V. G. yra jos sūnus, jų tarpusavio santykiai yra geri, jie kartu gyvena. V. yra sąžiningas, atsakingas, pareigingas asmuo, kuriuo galima pasitikėti. Apie sūnaus padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš jo paties. Pokalbio metu V. nurodė, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė neapdairiai ir neapgalvotai, dėl to labai išgyvena ir gailisi. Šis įvykis padarė jam didelį poveikį – jis suvokė padarytos klaidos pasekmes ir siekia ateityje laikytis įstatymų bei nekartoti neteisėtų veiksmų. Ji, kaip V. G. mama, yra įsitikinusi, kad nusikalstama veika buvo padaryta neįvertinus savo veiksmų pasekmių ir neapgalvotai. Prašo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Mano, kad yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą poveikį sūnaus elgesiui (b. l. 38). Byloje pateikti duomenys, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka.

V. G. patvirtino, kad M. G. yra jo mama, jų santykiai artimi, jie kartu gyvena, mama jam daro teigiamą įtaką, jis paiso jos nuomonės, klauso patarimų.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja M. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. G.. Byloje nustatyta, kad V. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius 5 metus keletą kartų baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi dvi galiojančias nuobaudas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos M. G. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-12-30. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Kaip jau minėta, V. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – jo savininkė yra UAB „Luminor lizingas“, o valdytoja – UAB „Citybee Solutions“, nėra duomenų, kad įmonės atstovai būtų perdavę transporto priemonę kaltinamajam, žinodami, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2026 m. sausio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „MG ZS Hybrid+“, 2025 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 19 650 Eur su PVM, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 Eur – į valstybės biudžetą. Toks išieškotinos pinigų sumos dydis nustatytinas ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas; tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2026-01-07 pažymą Nr. APD-2026-00166 (b. l. 127), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. G. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 81,25 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į gynėjo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 81,25 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. G. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai M. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. G., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-12-30.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto (automobilio „MG ZS Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. G. valstybės naudai 81,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė