Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-1642-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
e2-1642-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00080-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Staipa“
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1642-196/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00080-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Staipa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3592-560/2016 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staipa“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, pastato atlaisvinimo, skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl investuotų į nekilnojamąjį turtą lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovės UAB ,,Staipa“ 60 042,39 Eur nuomos mokesčio, 4 382,90 Eur palūkanų, 1413,75 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti 2015 m. gegužės 13 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-41/15-(2.14.1.42-AD4) bei iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB ,,Staipa“ nuosavybės teise priklausantį 64 425,29 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tokio turto nesant, ar esant nepakankamai teismas nurodė areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, ir turtines teises, taip pat uždraudė atsakovei perleisti ar kitu būdu sudaryti galimybę naudotis tretiesiems asmenims atsakovės nuomojamomis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimo sumą ir prašė priteisti iš atsakovės 225 079,90 Eur skolos. Taip pat prašė pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir areštuoti atsakovės turtą 225 079,90 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį pakeitė ir areštavo atsakovei UAB ,,Staipa“ nuosavybės teise priklausantį 225 079,90 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės lėšas 225 079,90 Eur sumai, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą.Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė savo gerą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, ir neteigė, kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti. Teismo teigimu, nesant duomenų apie atsakovės gerą turtinę padėtį, pelningai vykdomą ūkinę-komercinę veiką, nėra pagrindo teigti, kad didesnė nei 225 000 Eur ieškinio suma šiuo atveju atsakovei nėra didelė, ir dėl to negali kilti grėsmė teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieškovei, įvykdymui. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir padidinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB ,,Staipa“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje yra pateiktas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, kuriuo atsakovė prašo priteisti iš ieškovės investuotas lėšas į ieškovei priklausantį turtą, bei į tai, kad į ieškovei priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė investavo 225 027,70 Eur.Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Teismų praktikoje, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti skolininko turimas lėšas, konstatuojama, kad ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas. Šios bylos nagrinėjimo laikui areštavus atsakovei nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai ji neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei nesuteikus jai teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, bus sutrikdyta juridinio asmens veikla, suvaržytos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui šioje byloje pakaktų areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas ieškovę – lėšas atsakovės investuotas į ieškovei priklausantį turtą.Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus: Investuotos lėšos, kurias atsakovė nurodo areštuotinas, šiuo metu tiek pagal teisės aktų nuostatas, tiek pagal šalių nuomos santykius reglamentavusias nuomos sutartis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi pagal esamą teisinį reglamentavimą nuomininkui nėra atlyginamos lėšos, už kurias yra atliekami nuomojamo pastato paprasto, kapitalinio arba rekonstravimo darbai. Ši aplinkybė nėra nuginčyta, nes atsakovės byloje pateiktas priešieškinis dar nėra išnagrinėtas.Atsakovė skunde nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pakeistos atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 straipsnio 1 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB ,,Staipa“ nuosavybės teise priklausantį 64 425,29 Eur vertės turtą. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei dėl 225 079,90 Eur skolos priteisimo bei prašė padidinti atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki patikslinto ieškinio sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino.Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės remiasi argumentu, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė yra investavusi į ieškovės priklausantį turtą 225 027,70 Eur ir šioje byloje pareiškusi priešieškinį dėl šios sumos priteisimo iš ieškovės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtą argumentą apeliantė buvo nurodžiusi ir atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą, kurį tenkindamas Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad argumentas dėl atsakovės investuotų lėšų į ieškovei priklausantį turtą gali būti reikšmingas nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad ieškinio reikalavimo užtikrinimui šioje byloje pakaktų areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas ieškovę, t. y. lėšas atsakovės investuotas į ieškovei priklausantį turtą. Sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad atsakovės investuotos lėšos, kurias atsakovė nurodo areštuotinas, šiuo metu tiek pagal teisės aktų nuostatas, tiek pagal šalių sudarytas nuomos sutarčių nuostatas, nesant išspręstam atsakovės byloje pateiktam priešieškiniui, priklauso ieškovei. Todėl toks atsakovės nurodomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužtikrintų ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo.Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo bei nepateikė jokių duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nurodo, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs neigiamas pasekmes.Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais suvaržymais, bet įstatymo numatytais atvejais jie yra leidžiami. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pareikšto ieškinio ribose, pirmiausia nutarta areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Dėl to keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas