- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 2YT-911-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07549-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- V. V., J. V.
- Kreditorius
- UAB „EDS Invest“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „EDS Invest“, antstoliui Mariui Alšauskui dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. V. ir J. V. skundžia antstolio M. A. veiksmus, prašo panaikinti antstolio M. A. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-1055 ir pavesti antstoliui iš naujo įvertinti pareiškėjų 2018 m. lapkričio 20 d. pateiktus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.
Pareiškėjai nurodo, kad 2018 m. lapkričio 27 d. gavo antstolio M. A. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-1055, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjų 2018 m. lapkričio 20 d. prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas antstolio patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia pareiškėjų, kaip skolininkų teises ir teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjų nuomone, antstolis neatsižvelgė į situacijos specifiškumą, t. y. į tai, jog šiuo atveju tarp kreditoriaus (išieškotojo šioje vykdomojoje byloje), skolininko ir įkaito davėjo (skolininkų šioje vykdomojoje byloje) buvo sudarytas rašytinis šalių susitarimas dėl paskolos užtikrinimo priemonių, kuriame yra nurodytos visiškai kitokios turto vertės; ši sutartis ir joje esančios sąlygos, taip pat ir šalių aptartos turto kainos, visoms šalims yra privalomos. Minėtas trišalis susitarimas buvo pateiktas antstoliui kartu su 2018 m. lapkričio 20 d. prieštaravimais dėl areštuoto turto įkainojimo, todėl antstolis privalėjo į jį atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė. Nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; rėmėsi sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais. Pareiškėjų teigimu, kadangi rašytinis šalių susitarimas nėra nuginčytas, jis galioja ir yra privalomas vykdyti, areštuoto turto kainos turi atitikti susitarime nurodytas turto kainas. Nurodo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Antstolis Marius Alšauskas nurodo, kad 2017 m. sausio 11 d., vykdant skolos išieškojimą iš įkeisto J. V. ir V. V. (įkaito davėjų) turto, buvo surašytas turto arešto aktas, kuriame nurodytos turto vertės, kurios nustatytos remiantis įkeitimo metu buvusiomis vertėmis; 2017 m. sausio 27 d. įkaito davėjai pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo; 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertu paskirtas Jonas Akelis. 2018 m. lapkričio 8 d. teismo ekspertas Jonas Akelis ekspertizės aktu Nr. 18/10-36 pateikė išvadą dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės ir vadovaujantis šia išvada 2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 240800 Eur, o kilnojamas turtas – 114900 Eur. 2018 m. lapkričio 20 d. antstolio kontoroje gautas J. V. ir V. V. prieštaravimas dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriame jie nurodo, kad nesutinka su turto įvertinimu, kadangi įkeitimo metu buvo kitokios vertės. 2018 m. lapkričio 26 d patvarkymu prieštaravimas netenkintas. 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti 2018 m. lapkričio 26 d. antstolio patvarkymą.
Antstolis šio skundo netenkino, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsniu, kuriame nurodyta, kad turtas vertinamas rinkos kainomis, o rinkos vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, bei CPK 682 straipsniu, kuriame nustatyta skolininko teisė pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, skolininko prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau pareiškėjų pateiktuose prieštaravimuose ir skunde dėl antstolio veiksmų nėra nurodomi motyvai, pagrindžiantys abejones dėl ekspertizės išvados, neprašoma skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, iš esmės prašoma turtą vertinti ne ekspertizės nustatyta verte, o įkeitimo metu buvusia verte, t.y. turtą įvertinti ne rinkos verte. Toks reikalavimas, antstolio nuomone, negali būti laikomas pagrįstu ir prieštarautų CPK 681 straipsnio imperatyviam reikalavimui turtą vertinti rinkos kaina. Antstolis nurodė, kad įkaito davėjų elgesys vykdomosiose bylose yra prieštaringas – 2017 m. sausio 27 d. turto arešto akte buvo nurodytos turto vertės, lygios įkeitimo metu buvusiai vertei, tačiau įkaito davėjai nesutiko su tokia verte, todėl buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Dėl nurodytų aplinkybių antstolis pareiškėjų skundo netenkino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „EDS Invest“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo skundą atmesti, paskirti pareiškėjams maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad areštuotas turtas įkainotas antstoliui tinkamai laikantis vykdymo proceso taisyklių bei bendradarbiaujant su pareiškėjais, laikantis CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, paskyrus byloje turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjai, nesutikdami su ekspertizės išvada, nepateikė objektyvių nesutikimo su ja įrodymų (kito eksperto vertinimo, Ekspertizės išvados trūkumų ar pan.) ir neprašė skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjų argumentai, kad įkeitimo metu turto vertė buvo visiškai kitokia, todėl turtas turėtų būti įvertinta būtent šalių įkeitimo metu sutarta kaina, nepagrįsti, prieštarauja elementariai logikai bei CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimui įkainoti turtą rinkos kaina. Turtas yra areštuojamas siekiant jį parduoti, todėl CPK kalba apie turto rinkos kainą, esančią turto arešto metu. Byloje turi būti vadovaujamasi CPK 681 straipsnio 4 dalies taisykle, kuri sako, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Be to, vykdymo procese turi būti užtikrinama ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus teisių ir turtinių interesų apsauga. Dėl to, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK aiškiai reglamentuotos asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pareiškėjų elgesys nesutinkant su antstolio atliktais areštuoto turto įkainojimo motyvais yra itin prieštaringas. Dar 2017 m. sausio 11 d. turto arešto akte (vykdomoji byla Nr. 0089/16/01969, 27 lapas) buvo nurodytos turto vertės, lygios įkeitimo metu buvusiai vertei. Tačiau, būtent pareiškėjai su tokia verte nesutiko, todėl atsižvelgiant į tai buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti.
Išieškojimo procesas vyksta jau dvejus metus, pareiškėjų elgesys yra nesuderinamas su vykdomojo proceso esme ir gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Skundas pareikštas nesąžiningu ir neteisėtu tikslu – siekiant vilkinti teisėtai vykstantį išieškojimo procesą, tai pažeidžia kreditoriaus, kaip išieškotojo, teises bei teisėtus interesus, todėl suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjams baudą vadovaujantis CPK 95 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Marius Alšauskas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0089/16/01969, Nr. 0089/16/01970, Nr. 0089/16/01974, Nr. 0089/16/01975 dėl skolų išieškojimo iš įkeisto turto iš skolininko BUAB „Alsisa“ ir subsidiarių skolininkų V. V. ir J. V. išieškotojos UAB „EDS Invest“ (pradinės išieškotojos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisės perėmėjos) naudai.
2017 m. sausio 11 d. antstolio M. A. turto arešto aktu Nr. S-66 buvo areštuotas turtas ir nustatyta jo vertė (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b.l. 28-29). 2017 m. sausio 27 d. pateikti pareiškėjų prieštaravimai dėl areštuoto turto įkainojimo (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b. l. 31).
2017 m. balandžio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17-89-5272, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui Jonui Akeliui (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b. l. 43).
2018 m. lapkričio 8 d. teismo ekspertas Jonas Akelis ekspertizės aktu Nr. 18/10-36 pateikė išvadą dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės. LR teismo eksperto Jono Akelio ekspertizės akto Nr. 18/10-36 išvadoje nustatyta, kad viso nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių – rinkos vertė yra 240 800 Eur, viso kilnojamojo turto rinkos vertė yra 114 900 Eur, bendra viso vertinamo objekto rinkos vertė 355 700 Eur (ekspertizės akto 26 l.)
2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. B-18-89-1647 antstolis Marius Alšauskas nekilnojamąjį turtą įvertino 240 800 Eur, o kilnojamąjį turtą – 114 900 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b. l. 88).
2018 m. lapkričio 20 d. J. V. ir V. V. pateikė antstoliui Mariui Alšauskui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b. l. 90). Kartu su prieštaravimais pateikė susitarimą dėl turto įkeitimo, sudarytą 2010 m. kovo 3 d. UAB „Aukštaitijos bravorai“, KU „Vilniaus taupomoji kasa“, J. V. ir V. V. (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, b. l. 91-92).
CPK 754 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto rinkos vertė tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.
Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, 2018 m. lapkričio 8 d. teismo ekspertas Jonas Akelis ekspertizės aktu Nr. 18/10-36 nustatė, kad viso nekilnojamojo turto – pastatų ir statinių – rinkos vertė yra 240 800 Eur, viso kilnojamojo turto rinkos vertė yra 114 900 Eur. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, antstolis Marius Alšauskas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto nustatyta turto verte ir pagrįstai 2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. B-18-89-1647 įvertino turtą pagal eksperto nustatytas turto rinkos vertes.
Vykdymo procese areštuoto turto kaina yra nustatoma antstolio, o antstoliui turto vertei nustatyti paskyrus ekspertizę, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, turto vertė, vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus, negali būti nustatoma šalių (išieškotojo ir skolininko) susitarimu. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad areštuotas turtas turi būti įvertinamas pagal šalių susitarimu nustatytas kainas, nes turto įvertinimas vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios nenumato, kad turtas galėtų būti įvertinamas šalių susitarimu ar priklausyti nuo turto savininko valios.
Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar kad būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėjai nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė 2010 m. kovo 3 d. susitarimą ir jo priedą – įkeičiamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo lenteles. Pažymėtina, kad šis įkeičiamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimas sudarytas kitu tikslu, t. y. dėl turto įkeitimo paskolos užtikrinimui. Nėra aišku, ar šio turto įvertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Be to, šios lentelės sudarytos 2010 metais, t.y. prieš daugiau nei aštuonis metus. Todėl nors LR teismo eksperto Jono Akelio atlikto turto įvertinimo nustatyta vertė skiriasi nuo pareiškėjų pateikto 2010 m. susitarimu nustatyto turto vertinimo įkeitimo tikslu, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktu nustatytos turto vertės bei atitinkamai antstolio patvarkymo dėl įkainojimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Pareiškėjai nenurodė jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumą ar nepagrįstumą, todėl vadovaujantis išdėstytais motyvais pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178-179 straipsniai).
Suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjams baudą šioje byloje netenkintinas. Pareiškėjų skundas išnagrinėtas įmanomai trumpiausiu laiku, todėl išieškotojo teisės bei interesai nėra pažeidžiami. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą, vykdymo procesas vyks toliau. Pažymėtina, kad skundo padavimas teismui nesustabdo vykdymo veiksmų (CPK 510 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjams išaiškintina, kad jų veiksmai skundžiant kiekvieną antstolio veiksmą ir nepagrindžiant skundo argumentų įrodymais tolimesnio vykdymo proceso metu, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sąmoningai veikiant prieš greitą vykdymo procesą ir jiems gali būti skiriama bauda, numatyta CPK 95 straipsnyje.
Skundas atmetamas, todėl iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos 5,70 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą dėl antstolio M. A. veiksmų atmesti.
Išaiškinti pareiškėjams V. V. ir J. V., kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jiems gali būti skiriama bauda, numatyta CPK 95 straipsnyje.
Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,85 Eur (du eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.