Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2026-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-1079/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
1-23-1079/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18444-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Remigijus Žiubikas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-23-1079/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18444-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 22 d.

MažeikiaiTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rugilei Sinkevičiūtei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam A. M. (nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Remigijui Žiubikui (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs 1971 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių r., išsiskyręs, nedirbantis, laikomas neteistas, 2020 m. vasario 19 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. M. 2025 m. gegužės 27 d. apie 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, išgertuvių metu, žodinio konflikto metu, sudavė apie dešimt smūgių rankų kumščiais A. B. į galvos sritį, po to sugriebęs nukentėjusiajam už kaklo grandinėlės, ją du kartus patraukė, o pastarajam nugriuvus ant grindų, laikydamas už grandinėlės, tempė nukentėjusįjį grindimis į koridorių, tada A. B. gulint ant grindų koja spyrė jam ne mažiau 5 kartus į kairįjį šoną, taip padarydamas jam kairės krūtinės ląstos pusės X ir XI šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies voko srityje, kairiame skruoste, nubrozdinimus kaktoje, kas sukėlė A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

3. A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Nurodė, kad sugalvojo užeiti pas buvusį kaimyną. Užėjo, ten baliavojo trise, sėdėjo už stalo, buvo užgėrę. Nukentėjusysis pradėjo jį vyti lauk. Pasakė nukentėjusiajam „Kas toks būsi?“, jis atsistojo ir puolė ant jo su kumščiu. Tada sudavė nukentėjusiajam. Nurodė, kad nukentėjusiojo nespardė, sudavė jam į šoną, iš rankos, ir numetė ant kedės. Sudavė iš kairės rankos į dešinį šoną, porą smūgių. Sudavė kumščiais į galvos sritį, porą kartų, į veidą. Galvą nukentėjusysis prasiskėlė, kai krito ant kėdės virtuvėje, kai pastūmė. Kakta buvo praskelta ne nuo jo smūgio. Tada nukentėjusįjį pasodino, pasiūlė jam nusiprausti, ir jis vėl puolė. Tada vėl sudavė kelis smūgius. Sudavė į šoną ir vėl numetė nukentėjusįjį į tą patį kampą. Po to, padėjo pakabuką nuo grandinėlės ir išėjo lauk. Kai atėjo, nukentėjusysis sėdėjo dešinėje pusėje, už dujinės, virtuvėje. Virtuvėje, tuo metu, buvo K. ir jo sugyventinė. K. sėdėjo kitoje stalo pusėje, prieš nukentėjusįjį, o sugyventinė – iš stalo galo. Į butą jį įleido K. sugyventinė. Nurodė, kad bute buvo visi girti, nesuprato ir pradėjo pulti ant jo. Nukentėjusysis jam smūgių kumščiu nesudavė, negalėjo tokiame stovyje pataikyti ir nepataikė. Pakabuką pakėlė nuo kilimo, turbūt grandinėlė nutrūko. Nutrūko kai susikabino antrą kartą, buvo įsikibę vienas į kitą. Matė ant nukentėjusiojo kaklo grandinėlę. Nurodė, kad konfliktas kilo ne dėl grandinėlės. Patikslino, kad į galvą sudavė kokius 3 smūgius. Turbūt į žandikaulį pataikė, į veidą. Ant nukentėjusiojo galvos, dešinėje pakaušio pusėje, kraujosruvos galėjo atsirasti, kai krito ant kedės. Krito ant kėdės jam pastūmus, nes nukentėjusysis puolė. Pripažįsta, kad galėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo nepažįsta, nėra jo matęs. Nepripažįsta spyręs iš kojos nukentėjusiajam. Nurodė, kad gal nukentėjusysis ne visai atsimena įvykio aplinkybes, nes buvo labai girtas, kaip ir kiti bute buvę asmenys. Gailisi, kad taip padarė.

4. Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam paskambino A., jis pasiėmė butelį, nuvažiavo ir jie pradėjo gerti. Atvažiavo jau girtas, A. irgi buvo girtas, kaip ir bute buvusi moteris. Kažkas paskambino į duris. Jas atidarė moteris, ir įėjo tas žmogus, jo vardo nežino. Vyras stovėjo, o jis sėdėjo šalia lango. Atėjusysis pažiūrėjęs jam pasakė „Auksais apsikarstęs ir reiškiasi turi „babkių“.“ Jis atsakė: „Koks tavo reikalas?“, gal kokį dar blogesnį žodį. Tada vyras iš karto ant jo puolė. Jis liko sėdėti, kai ant jo puolė. Nežino kiek smūgių kliuvo, gal penki ar daugiau, neskaičiavo jų. Kliuvo į akį ir kažkur dar į galvą. Pradžioje buvo praskeltas antakis, vėliau daugiau į pakaušį kliuvo. Buvo užsidengęs galvą rankomis ir pasilenkęs ant stalo kai daužė iš visų pusių, kliuvo visur. Galvą nuleidęs saugojo, ir grandinėlė buvo matyti ir vyras ją tempė, norėjo nutraukti. Iš karto nepavyko, antrą kartą jis suėmė už tos grandinėlės, nuvertė nuo kėdės, jis griuvo ant kilimo. Kai vyras antrą kartą nenutraukė grandinėlės, jis už grandinėlės patempė kokį pusantro metro grindimis, į virtuvės vidurį. Gulėjo ant grindų išsitiesęs. Tada suspardė jam šoną, nežino kiek kartų spyrė, neskaičiavo. Spardė su batais. Jei du šonkauliai lūžo, tai kokius tris kartus turėjo spirti, negali pasakyti. Iš trečio karto nutraukė grandinėlę, pirmiausia nukrito avinas (medalionas). Vyras nešėsi jo grandinėlę rankoje virtuvėje (iki kampo). Jis dar norėjo jam griebti už kojos, bet nespėjo. Tada jis grandinėlę numetė ant grindų ir išėjo. Kai vyras išėjo, jis atsiklaupė ant kelių, pasiėmė aviną (medalioną), ir grandinėlę. Įsikišo į kišenę ir išėjo iš buto. Išėjęs paskambino savo dukrai, kuri jį nuvežė į ligoninę iš karto po įvykio. Ligoninėje iškvietė policiją. Be tų, dviejų lūžusių šonkaulių, sakė, kad buvo akis iššokusi, bet tiksliai nežino, buvo visas kruvinas, skaudėjo žandikaulis. Buvo mėlynė apie kairę akį. Tuo metu, kai gulėjo ant grindų, juto, kad šonas toks užtirpęs, pradžioje nesuprato, kad gali būti lūžę kaulai. Kai kėlėsi nuo grindų, ta pusė labai skaudėjo. Skausmą šone pajuto po smūgių. Ligoninėje kai peršvietė, pasakė, kad lūžę šonkauliai. Tą dieną buvo daug išgėręs, pas A. gėrė brendį. Nuo kėdės nevirto, net nebuvo atsistojęs. Byloje civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamasis nebuvo susisiekęs su juo, dėl padarytos žalos. Policijos įstaigoje jam buvo parodytos kelių asmenų fotonuotraukos, iš karto atpažino kaltinamąjį. Anksčiau su juo pažįstamas nebuvo.

5. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį į namus atvažiavo B., susėdo prie stalo pradėjo gerti. Šnekėjo ir tuo metu atsirado M. Kaip jis atsirado nežino. Neatsimena, kaip jie pradėjo muštis. Kai atsipeikėjo buvo naktis. Kartu dar gėrė L., visi sėdėjo virtuvėje. Jis su B. sėdėjo priešais vienas kitą. L. sėdėjo prie stalo galo. Neatsimena ar matė atėjusį kaltinamąjį. Nematė kas įvyko tarp jų.

6. Liudytoja V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavo pas K. B.. Vėliau atėjo M., ji įleido jį į butą. M. pradėjo šaukti, pradėjo pulti ant B. su kumščiais. Viskas vyko virtuvėje. Nežino kodėl M. pradėjo pulti. Sakė B.: „Eik lauk.“ Ji pasakė: „Jis juk ne pas tave atėjo. Jis atėjo pas K. Jie yra seni draugai.“ B. tuo metu sėdėjo. M., kai atėjo, atsistojo prie spintelės, kažką pasakė ir su kumščiais sudavė B. į veidą. Negali pasakyti kiek kartų kumščiais galėjo suduoti. Kokius tris smūgius, tai tikrai galėjo gauti B. B. buvo užsidengęs rankomis veidą, kad nedaužytų veido. Ji pasakė M., kad jos kambaryje muštynių nebūtų, bet jis neklausė. Ji išėjo į balkoną parūkyti, palaukti kol pasibaigs barniai. Tuo metu, kai ji išėjo, B, dar buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Kas vyko toliau nematė. Kai parėjo iš balkono bute nebebuvo nei B., nei M. Ar jie atskirai išėjo, ar kartu, to nematė. A. jau buvo girtas, tuo metu snaudė prie stalo.

Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

7. Kaltinamojo A. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 290 straipsniu):

8. 2025 m. gegužės 27 d. informaciniu pranešimu Roik 0125000297760, iš VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės, kad apie 17.20 val. dėl 10-11 šonkaulių lūžimo, galvos sumušimo, kairiojo antakio nubrozdinimo, girtumo (2,82 prom.), kreipėsi A. B., sumušė nepažįstamas (t. 1, b. l. 17);

9. 2025 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Atvykus matomas 5 aukštų blokinis pastatas, kurį sudaro 3 laiptinės. Priėjus prie pirmos laiptinės matomos, metalines rudos spalvos duris, kurias pravėrus patenkama į bendro naudojimo laiptinę. Betoniniais laiptais patenkama į pirmą aukštą. Dešinėje pusėje matomos rudos, medines duris. Pravėrus medinis duris patenkama į 3 buto koridorių. Kurį sudaro trys kambariai. Tiesiai einant galima patekti į svetainės kambarį arba miegamąjį. Koridoriaus dešinėje pusėje matome virtuvės kambario patalpas, kuriose matome įvairius virtuvės baldus bei buitinę techniką. Ant stalo matomas alkoholinio gėrimo butelį (t. 1, b. l. 18-20, 21-27);

10. 2025 m. gegužės 27 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti A. B. kūno sužalojimai. Nurodoma, kad asmuo yra apie 180 centimetrų ūgio, trumpų plaukų, dėvintis juodos spalvos „Puma“ treningą, juodos spalvos „Puma“ kelnes, baltos spalvos kojines bei juodos spalvos batus. Apžiūrint kūno sužalojimus matoma, kad kairysis antakis yra užklijuotas pleistru, kairės akies vokas pamėlęs su patinimu. Apžiūrint šonkaulių dalį ant kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėta (t. 1, b. l. 60-62, 63-65);

11. 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota geltono metalo grandinėlės apžiūra. Apžiūrima galimai auksinė grandinėlė ant kaklo. Matoma, kad grandinėlės fiksatoriaus laikiklis yra sugadintas, nulaužtas (t. 1, b. l. 28-29, 30-32);

12. 2025 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G702/2025(04), kurioje nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės X ir XI šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies voko srityje, kairiame skruoste, nubrozdinimas kaktoje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 56-57);

13. 2025 m. birželio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam A. B. pateikta atpažinti asmenį iš nuotraukų. Atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 2, kuris jį sumušė. Atpažįsta iš to, kad kakta ir skrostai buvo raukšlėti, skruostai buvo įdubę, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Fotolentelėje fiksuota, kad nukentėjusysis nurodo į A. M. fotonuotrauką (t. 1, b. l. 66-70, 71-73).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

15. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

16. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis A. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Teisme nurodė, kad sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam į galvą kai šis buvo prieš jį atsistojęs ir konfliktavo, stūmė nukentėjusįjį ant kėdės virtuvėje. Neigė, jog spyrė nukentėjusiajam į šoną, jam gulint ant grindų. Tai, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, patvirtina tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojos V. L. teisme duoti parodymai. Liudytoja V. L. patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jis nebuvo atsikėlęs nuo kėdės, kai kaltinamasis jam sudavė smūgius į veidą ir galvos sritį, liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis dengėsi galvą rankomis saugodamasis nuo kaltinamojo A. M. smūgių. Nors kaltinamasis A. M. neigė, jog su koja sudavė smūgius nukentėjusiajam į šoną, tačiau teismas tai vertina tik kaip gynybinę kaltinamojo poziciją, siekiant sumenkinti savo nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis, kokius smūgius ir su kuo jam sudavė. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai užfiksuoti iš karto po konflikto su kaltinamuoju, nukentėjusysis iš karto buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Ten nukentėjusiajam buvo nustatyti daugybiniai veido nubrozdinimai ir sumušimai, kairės krūtinės ląstos X ir XI šonkaulių lūžiai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės X ir XI šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies voko srityje, kairiame skruoste, nubrozdinimas kaktoje (nuosprendžio 12 punktas), kas patvirtina, kad į veido ir galvos sritis buvo suduotas ne vienas smūgis, nes nustatyti sužalojimai tiek ant veido, tiek ir pakaušio pusėje. Nukentėjusiajam lūžę du šonkauliai. Tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti smurtiniais kaltinamojo veiksmais patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojos V. L. parodymai, tai pat kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo apžiūros protokole fiksuoti sužalojimai (nuosprendžio 10 punktas); specialisto išvada (nuosprendžio 12 punktas). Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad jis grandinėlės nenutraukė, ji pati gal nutrūko nuo nukentėjusiojo kaklo ir nukrito, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turėjo ar turi kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus, juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir iš karto po įvykio policijos pareigūnams, asmenys iki įvykio nebuvo pažįstami. Nors nukentėjusysis įvykio metu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo A. B. parodymais, kokius veiksmus atliko kaltinamasis jo atžvilgiu, be to, kad grandinėlė ne nutrūko, o yra sugadintas jos užsegimas, patvirtina ir atlikta grandinėlės apžiūra (nuosprendžio 11 punktas).

17. Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos V. L. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo A. M. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimo motyvai

18. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

20. Kaltinamasis A. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos teisme nurodė pripažįstantis, tačiau iš esmės pripažino tik dalį faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, menkino savo atliktus veiksmus, nuoširdžiai dėl atliktų veiksmų nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl teismas sprendžia, jog šis kaltės pripažinimas negali būti laikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau yra buvęs teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (t. 1, b. l. 125-136). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (t. 1, b. l. 138-142), Sodros duomenimis nedirbantis (t. 1, b. l. 145-146), užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (t. 1, b. l. 144).

21. Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas tarpusavio žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties; nukentėjusiajam nustatytą kūno sužalojimo mąstą; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui kai išnyko ankstesnis teistumas, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. M. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – areštas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. nustačius arešto bausmės terminą tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto bausmės vidurkio ir maksimumui (BK 54, 61 straipsniai).

22. 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2026 m. kovo 2 d. kaltinamasis A. M. suimtas ir patalpintas į areštinę. 2026 m. kovo 3 d. nutartimi A. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 2 d. Pagrindų panaikinti kaltinamajam A. M. kardomąją priemonę suėmimą ar pakeisti ją švelnesne kardomąją priemone teismas pagrindo nemato, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė, kaltinamasis slapstėsi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

23. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas A. M. suėmime išbūtas laikas, nuo 2026 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. balandžio 22 d.

24. Bausmės pradžia A. M. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. balandžio 22 d.

25. Kaltinamajam A. M. 2025 m. liepos 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

26. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

27. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 23 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 179,77 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 86-89). Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis A. M. su civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 179,77 Eur suma, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistinos iš kaltinamojo A. M. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Kiti klausimai

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. APD-2026-03919, iš kurios matyti, kad už A. M. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma sudaro 270,83 Eur.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. Šioje byloje kaltinamajam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu VGTP tarnyba parinko gynėją advokatą Remigijų Žiubiką, kadangi teisme A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta kaltinamajam arba nuteistajam kurio laisvė suvaržyta dėl paskiros realios laisvės atėmimo bausmės ar esant suimtam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo A. M. turtinę padėtį sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, esantys prie bylos 2 tomo viršelio, paliktini kaip bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. suėmime išbūtą laiką, nuo 2026 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2026 m. balandžio 22 d.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. 179,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 77 ct) turtinės žalos, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskus su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, palikti kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, A. M. nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė