Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-860-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1S-860-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-48-3-00001-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-860-593/2019;Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00001-2016-6;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-559 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. A. buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo 1 paragrafo 1 pastraipą, 3 paragrafo 1 pastraipą, 30a paragrafo 1 pastraipą ir nubaustas 8 metų ir 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme.

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi Augsburgo žemės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. A. paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 26 d., jos pabaiga – 2021 m. gegužės 25 d.

3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-569 buvo nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, lygtinai paleisti nuteistąjį R. A. nuo neatliktos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog R. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, šešis kartus buvo paskatintas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-569, kuriuo buvo nutarta R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, kad nors nuteistojo elgesys, šiuo metu yra kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga siekiant savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, dėl ko nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

5. Nuteistasis R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, numatytų Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22, 2-ame punkte. Taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.2. Be to, nuteistojo skunde pažymima, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir jo sukeltų negatyvių padarinių, ką patvirtina teismui pateikti duomenys įrodantys, jog jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir vienareikšmiškai pozityvus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviroje kolonijoje, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje šešis kartus skatintas, teigiamu savo elgesiu įgijęs pataisos namų administracijos pasitikėjimą. Taip pat pažymima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi apdailininko specialybės, dirba, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neišsako diskriminacinių nuostatų, rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, palaiko glaudžius ir tvirtus santykius su artimaisiais, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nurodoma ir tai, kad nuteistasis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, išeiginėmis dienomis vyksta namo, būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir ar nusikaltimų, po išvykų namo visuomet grįžta į pataisos namus laiku. Be kita ko, nuteistojo skunde nurodyta ir tai, kad nors praeityje jis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu egzistuoja aiškūs jo permainų įrodymai (t. y. jis pakeitė draugus, veiklas), suvokė praeityje patyręs neigiamą asocialios grupės įtaką ir šiuo metu supranta, kad ta įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistojo manymu šios aplinkybės patvirtina, jog jis deda visas pastangas, siekdamas resocializuotis, ir įrodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jų tinkamai neįvertino ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.3. Nuteistojo skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priimant skundžiamą nutartį, tinkamai nebuvo įvertinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, bei nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko ir palaiko.

5.4. Be kita ko nuteistojo skunde pažymima, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visu bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas atsiliepimu į nuteistojo R. A. skundą, prašo minėtą skundą atmesti.

6.1. Atsiliepime į nuteistojo skundą nesutinkama su minėto skundo argumentais, jog apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, kad priimant ją nebuvo įvertintos Komisijos rekomendacijos, teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės ir oficialūs duomenys, reikšmingi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bei neatsižvelgta į nuteistojo pastangas resocializuotis. Prokuroras pažymi, kad skundžiama nutartis motyvuota būtent informacija gauta iš pataisos įstaigos, t. y. Komisijos nutarimu bei nuteistojo socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikta išsami informacija charakterizuojanti nuteistąjį (jo elgesys bausmės atlikimo metu, kriminogeniniai veiksniai, nusikalstamo elgesio rizika, mąstymas ir elgesys). Tai pat atkreipia dėmesį į tai, jog žemesnysis teismas šiais duomenimis rėmėsi motyvuodamas savo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, tokiu būdu apžvelgdamas tiek lygtinio paleidimo galimybės reikšmę nuteistajam, tiek priemonių ir programų, taikytų nuteistajam pataisos įstaigoje, įtaką.

6.2. Taip pat atsiliepime į nuteistojo skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistojo skunde ir teigiama, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus, tačiau susipažinus su skundžiama nutartimi darytina išvada, kad teismas savo nutartyje nepasisako apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis paleidus jį lygtinai bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus.

6.3. Atsiliepime į nuteistojo skundą nesutinkama ir su R. A. skundo argumentu, kad pats lygtinio paleidimo institutas savo esme leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Pažymima, kad tokiam nuteistojo argumentui prieštarauja jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, t. y. tai jog praeityje jis jau buvo teistas ir jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką už kurią jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, todėl teigti, kad pats lygtinis paleidimas leidžia tikėtis, jog nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų, nėra pagrindo. Be kita ko, pažymėta ir tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiama nutartimi iš R. A. nėra atimama viltis reabilituotis, kadangi apylinkės teismas, konstatuodamas, jog šiuo atveju stebima nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertindamas ją kaip nepakankamą, skatina nuteistąjį siekti dar geresnių nusikalstamos elgesio rizikos mažinimo rezultatų ir įgyvendinus numatytus uždavinius dar kartą kreiptis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

6.4. Be kita ko, atsiliepime į nuteistojo skundą teigiama ir tai, kad susipažinus su skundžiama nutartimi matyti, kad apylinkės teismas įvertino tiek bausmės vykdymo paskirtį, nurodydamas, kad „per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas“, tiek lygtinio paleidimo tikslus nurodydamas, kad „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą“. Taip pat, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartis yra motyvuota, priimta atsižvelgiant į nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, įvertinant tiek neigiamas, tiek teigiamas aplinkybes, todėl teigti, kad minėta nutartis yra pažeidžianti svarbiausius baudžiamosios teisės principus, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, R. A. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. R. A. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 39 balai. Tuo tarpu, pastarojo R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 24 balų. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 22 balų, o tai reiškia, kad likusieji 2 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, R. A. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

11. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, bei jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę R. A. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. A. įvykdytas nusikaltimas yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog R. A. atžvilgiu, dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, buvo priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiško nusikaltimo įvykdymo, o vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau minėtu nuosprendžiu R. A. paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto.

12. Teisėjų kolegijai pritaria ir skundžiamoje nutartyje, apylinkės teismo padarytai išvadai, kad įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, abejojama, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu minėtą išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nors R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m., tačiau dirbti bausmės atlikimo metu jis pradėjo tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. Pažymėtina, kad ši aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą abejonėms dėl aukštos R. A. darbinės motyvacijos. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje ir teigiama, kad nuteistojo finansinė padėtis stabili, tačiau tuo pačiu nurodoma, jog bausmės atlikimo metu jis pragyvena iš pašalpos ir artimųjų teikiamos finansinės paramos. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės tik dar kartą įrodo žemą R. A. darbinę motyvaciją ir negebėjimą pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais, kas, šiuo atveju, verčia abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu.

13. Nors nuteistojo skunde ir akcentuojama aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis palaiko labai glaudžius ryšius su artimaisiais, tačiau pažymima, kad ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą lemiamos reikšmės neturi, kadangi R. A. šeiminiais ryšiais buvo saistomas ir jo nusikalstamos veikos įvykdymo metu (socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad su žmona ir dukromis jis gyvena nuo 1996 metų). Įvertinus tai, jog glaudūs socialiniai ryšiai nesulaikė R. A. nuo nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad šie ryšiai gali užkirsti kelią naujiems R. A. teisės pažeidimams.

14. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo R. A. elgesio pokyčiai, t. y. jis atlieka paskirtą bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, o nuo 2018 m. spalio 10 d. jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų (iki 2 parų trukmės) į namus, kurių metu jis nei karto nepadarė jokių pažeidimų ir po kurių visuomet laiku grįždavo į pataisos namus, bausmės atlikimo metu buvo skatintas šešis kartus, nei karto nebaustas drausmine tvarka, būdamas Kybartų pataisos namuose mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo staliaus specialybę, o perkeltas į atvirąją koloniją pradėjo mokytis Kaišiadorių verslo ir technologijos mokykloje apdailininko specialybės, nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytų teigiamai R. A. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė