Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-483-440/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 3 d.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ iškėlimo paduoti, atsisakė priimti 2015 m. vasario 17 d. M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties iškelti bankroto bylą panaikinimo ir jį grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties paduoti įvardija tai, kad pareiškėjui apie bankroto bylos iškėlimą tapo žinoma tik 2015 m. vasario 10 d., tačiau, teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas prieštarauja bylos duomenims, sąžiningumo ir teisingumo principams, yra nepagrįstas, neteisingas bei klaidinantis teismą.

Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 3 d. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo 2014 m. lapkričio 14 d. įteikta M. A. šeimos nariui (močiutei) adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose M. A. savo gyvenamosios vietos adresą nurodo tą patį – (duomenys neskelbtini), į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad M. A. skirtą korespondenciją priėmęs šeimos narys turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, laikė, kad pareiškėjui 2014 m. spalio 21 d. nutartis buvo įteikta tinkamai, todėl apie bankroto bylos Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ iškėlimą M. A. buvo žinoma nuo 2014 m. lapkričio 14 d. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kiti duomenys: 2014 m. gruodžio 5 d. bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos M. A. skyrimo, kuriame administratorius nurodė, jog su M. A. dėl dokumentų ir turto perdavimo buvo bendrauta telefonu ir apie bankroto bylos iškėlimą jis buvo informuotas; duomenys, patvirtinantys, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis dėl 700 Lt (202,00 Eur) baudos bankrutuojančio Šiaulių miesto automobilių sporto klubo „Slikas“ buvusiam prezidentui M. A. skyrimo 2015 m. sausio 15 d. įteikta pareiškėjo močiutei adresu (duomenys neskelbtini); įteikimo šaknelė, patvirtinanti, kad bankroto administratoriaus 2015 m. sausio 13 d. teismui pateiktas pakartotinis prašymas dėl baudos vadovui skyrimo 2015 m. sausio 21 d. buvo įteiktas pareiškėjo močiutei adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. A. atstovas advokatas A. K. 2015 m. sausio 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo kartu su pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirtos baudos sumažinimo, kuriuose pats atstovas nurodė, jog „Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ iškėlė bankroto bylą“, „Vykdant bankroto procedūrą, M. A. buvo atleistas iš vienintelės savo darbovietės – automobilių sporto klubo „Slikas“.“ Kartu su minėtais prašymas teismui buvo pateikta 2014 m. gruodžio 23 d. atstovavimo sutartis Nr. 0070/14, pagal kurią advokatas A. K. įsipareigojo atstovauti automobilių sporto klubą „Slikas“, atstovaujamą direktoriaus M. A., automobilių sporto klubo „Slikas“ bankroto byloje Šiaulių apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme.

Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, sprendė, kad apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjui M. A. buvo žinoma nuo 2014 m. lapkričio 14 d., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. bankroto byloje jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 21 d. nutarties pateikė 2015 m. vasario 17 d. – praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jos įsiteisėjimo, į tai, kad konkrečiu atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti ne tik pareiškėjo, bet ir bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, sprendė, kad pareiškėjo nurodyta bylos duomenis prieštaraujanti aplinkybė, jog apie bankroto bylos iškėlimą jam tapo žinoma tik 2015 m. vasario 10 d., negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atskirajam skundui paduoti atnaujinti.

Apeliantas M. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarčiai apskųsti.

M. A. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis nebuvo įteikta jo gyvenamojoje vietoje, todėl buvo pažeista CPK 122 straipsnyje, 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, nesilaikyta kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. M. A. negyvena (duomenys neskelbtini) (pagal CK 2.16 straipsnį M. A. gyvena Kaune, nes studijuoja Vytauto Didžiojo universitete), todėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties įteikimas močiutei pažeidžia minėto straipsnio nuostatas, nes M. A. močiutė nėra kartu su juo gyvenantis asmuo. Be to, teismas nepatikrino, ar nagrinėjamu atveju močiutė turėjo galimybę procesinius dokumentus perduoti pareiškėjui, ar tarp pareiškėjo ir močiutės yra ryšys ir kontaktai. Teismas taip pat nesiaiškino, ar močiutė sutiko perduoti procesinius dokumentus pareiškėjui. Močiutė yra senyvo amžiaus, todėl pagrįstai abejotina, ar močiutė apskritai suvokė jai atsiradusios pareigos svarbą, skubumą ir jos vykdymo būtinybę. Teismo teiginys, kad visuose procesiniuose dokumentuose M. A. savo gyvenamosios vietos adresą nurodo tą patį adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), prieštarauja bylos medžiagai, nes iki tariamos Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties įteikimo dienos (2014 m. lapkričio 14 d.) M. A. apskirtai nepateikė teismui nei vieno procesinio dokumento.Teismas pareigą įteikti procesinius dokumentus vykdė itin formaliai, nesirūpino tinkamu šalies informavimu apie iškeltą bankroto bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo paduoti, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jai asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis jam nebuvo įteikta gyvenamojoje vietoje, nes jis (duomenys neskelbtini), negyvena. Apeliantas, vadovaudamasis CK 2.16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, teigia, jog jo gyvenamoji vieta yra Kaune, kur jis nuolat gyvena ir studijuoja. Duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas nuolat gyvena Kaune, nepateikta, o vien faktas, jog apeliantas studijuoja Kaune esančiame universitete, vienareikšmiškai neleidžia spręsti dėl apelianto gyvenamosios vietos Kaune. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis M. A. paskutinę savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu apelianto močiutei 2014 m. lapkričio 14 d. ir buvo įteikta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 46). Be to, teikdamas 2015 m. sausio 27 d. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (pareiškimui dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo paduoti) apeliantas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis jam buvo išsiųsta tik 2015 m. sausio 14 d., o adresatui įteikta – 2015 m. sausio 15 d. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis minėtu adresu taip pat buvo įteikta ne asmeniškai apeliantui, o močiutei (b. l. 49), ir, akivaizdu, buvo perduota apeliantui. Tokiu būdu paneigiami apelianto skundo argumentai, kad procesinius dokumentus priėmęs asmuo galbūt neturi galimybių perduoti juos adresatui ar apskritai nesutinka juos perduoti. Nuo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties įteikimo 2015 m. sausio 15 d. iki prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo 2015 m. sausio 27 d. pateikimo praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas, todėl, priešingai nei teigia apeliantas skunde, procesinius dokumentus priėmęs asmuo – apelianto močiutė – neabejotinai suprato atsiradusios pareigos svarbą, skubumą. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje teisingai nurodė, kad duomenų, jog apeliantui skirtus procesinius dokumentus priėmęs asmuo turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą, nėra, to neteigia ir apeliantas. Taip pat pažymėtina, kad prašyme dėl termino atnaujinimo apeliantas savo gyvenamosios vietos adresą pats nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. pats apeliantas savo gyvenamąja vieta laiko šį adresą. Be to, apeliantas, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“, buvo atleistas iš užimamų pareigų, o tai tik dar kartą patvirtina apelianto žinojimą apie bankroto bylos iškėlimą įmonei.

Visos šios aplinkybės paneigia apelianto nurodomą aplinkybę, kad apie nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui tapo žinoma tik 2015 m. vasario 10 d., kai jo atstovas advokatas susipažino su civilinės bylos medžiaga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui apie tai, kad Šiaulių miesto automobilių sporto klubui „Slikas“ iškelta bankroto byla dar 2014 m. lapkričio 14 d., nutartį įteikus apeliantui jo gyvenamosios vietos adresu šeimos nariui – močiutei. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties paduoti, nes nenustatytos svarbios termino praleidimo priežastys.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.