Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 26 MGL (979,16 Eur.) bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.35 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. iš prekybos salės paėmęs 2 vnt. vytintos dešros „Bernų“ 200 g., kurios vieneto kaina 6,49 Eur, bendros 12,98 Eur vertės; 0,550 kg. varškės sūrio „Dobilas eko“ 9,97 Eur vertės; 6 kg. atlantinių lašišų pjausnių 101,94 Eur vertės; 2 vnt. tepamojo sūrio „Philadelphia original“ 200 g., kurio vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 5,98 Eur. vertės; 0,580 kg. varškės sūrio „Dvaro“ 10,03 eurų vertės; 2 vnt. lašišinių žuvų kuprių ikrų 100 g., kurių vieneto kaina 11,99 Eur, bendros 23,98 Eur vertės ir praėjo pro kasą nepateikęs minėtų prekių apmokėjimui, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 164,88 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 15 d. įtariamuoju apklaustas E. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje taip pat neįrašytas, galvos traumų neturėjo. 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.35 val., jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), vienas, su tikslu nusipirkti prekių. Ką būtent norėjo pirkti, neatsimena, nes buvo neblaivus. Praėjęs pro vartelius į parduotuvės salę, iškart nuėjo į daržovių skyrių, ten paėmė vieną pakuotę mažų pomidorų, ir 4-5 sveriamus agurkus. Šias prekes įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais, kurį pasiėmė prie įėjimo į parduotuvės salę. Paskui nuėjo į pieno produktų skyrių, iš ten paėmė vieną butelį pieno ir vieną pakelį varškės, gal dar paėmė ir sviesto, tiksliai nepamena, ir visas prekes taip pat įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui nuėjo į kepinių skyrių, iš ten paėmė vieną batoną, kurį taip pat įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui nuėjo į gėrimų skyrių, iš ten paėmė butelį mineralinio vandens ir įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui apėjo visą parduotuvę, į pirkinių krepšį su ratukais įsidėjo dar kažkokių produktų, 3-4 gabaliukus sveriamos žuvies, kokias kitas prekes ėmė, pasakyti negali, nes neatsimena ir nuėjo prie savitarnos kasų. Priėjęs savitarnos kasą, apmokėjimui pateikė ne visas prekes, kurios buvo sudėtos į pirkinių krepšį, nes pasižiūrėjo, kad jam neužteks turimų pinigų apmokėti už visas prekes. Kokias prekes pateikė apmokėjimui, pasakyti negali, nes nepamena. Sumokėjęs už dalį prekių, jas paskui susidėjo atgal į pirkinių krepšį prie ten gulėjusių neapmokėtų prekių, išėjo pro išėjimo vartelius prie daiktų saugojimo spintelių, kur visas prekes ištraukęs iš pirkinių krepšio, persidėjo į vienkartinį, baltos spalvos pirkinių maišelį. Persidėjęs prekes, išėjo iš parduotuvės į lauką, nuėjo iki viešojo transporto sustojimo ir nuvyko namo. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Papildė, kad prie savo 2024 m. gegužės 15 d. apklausoje duotų parodymų nieko papildyti neturi, su viskuo sutinka. Pretenzijų neturi (el. b. l. 177- 180; 188-190).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų saugomų objektų yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos tinklui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta vagystė. Minėtą dieną buvo jo pamaina, dirbo nuo 07.00 val. iki 22.00 val. Asmuo, kuris apsivogė, jam yra iš matymo žinomas, kadangi ne vieną kartą yra sulaikytas apsivogęs. Apie 17.30 val. jis išėjo parūkyti ir pastebėjo, kai pro jį praėjo vienas asmuo, kuris dažnai vogdavo prekes. Jį susistabdęs patikrino, tačiau nieko neaptiko. Grįžęs į apsaugos postą ir peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras, nustatė, jog jam būnant su asmeniu, kurį apžiūrinėjo, buvo įvykdyta vagystė. 2024 m. balandžio 15 d., apie 16.00 val., asmuo, kuris apsivogė, atvyko į tą pačią parduotuvę jam dirbant. Stebint jį per vaizdo stebėjimo kameras, jis vėl apsivogė. Šis buvo sulaikytas prekybos centre už savitarnos kasų. Iškvietus policijos pareigūnus, pastarieji jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, o dėl vagystės, kuri buvo įvykdyta, perdavė kitam atvykusiam policijos ekipažui. Dėl įvykio parduotuvei padarytas 164,88 Eur nuostolis (el. b. l. 1-4).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 15 d. pareiškime – civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 14 d., 17.35 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, asmuo pagrobė 2 vnt. vytintos dešros „Bernų“ 200 g., kurios vieneto kaina 6,49 Eur, bendros 12,98 Eur vertės; 0,550 kg. varškės sūrio „Dobilas eko“ 9,97 Eur vertės; 6 kg. atlantinių lašišų pjausnių 101,94 Eur vertės; 2 vnt. tepamojo sūrio „Philadelphia original“ 200 g., kurio vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 5,98 Eur vertės; 0,580 kg. varškės sūrio „Dvaro“ 10,03 Eur vertės; 2 vnt. lašišinių žuvų kuprių ikrų 100 g., kurių vieneto kaina 11,99 Eur, bendros 23,98 Eur vertės ir praėjo pro kasą nepateikęs minėtų prekių apmokėjimui, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 164,88 Eur turtinę žalą. Prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu dėl patirtos 164,88 Eur turtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 64- 67).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Įraše matyti 2024 m. balandžio 14 d. ir einantis laikas nuo 17:23:40 val. Matyti, kai į parduotuvę užeina vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, rusvų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodą striukę, mėlynas kelnes, baltus batus. Dešinė vyro ranka sutvarstyta baltu bintu. Vyras pasiima žalios spalvos pirkinių krepšį ir nueina į prekybos salę. 17:23:39 val. daržovių ir vaisių skyriuje vyras į permatomą maišelį įsideda vieną prekę, galimai česnakus. Paskui pasiima dar vieną, nenustatytą prekę. 17:25:22 val. duonos gaminių skyrius anksčiau minėtas vyras pasiima vieną prekę, galimai batoną, įsideda į pirkinių krepšį. 17:29:23 val. filmuojamas sveriamų produktų skyrius. Vyras paprašo pardavėjos prekės iš žuvies skyriaus. Pardavėja į permatomą maišelį įdeda 6 žuvies produktus, galimai lašišą. Ta pati pardavėja jam įdeda produktų iš mėsos skyriaus. Kiek buvo įdėta, įžvelgti nepavyksta, bet ne mažiau 9. Tuomet asmuo dar paprašo prekių iš mėsos skyriaus. Pardavėja įdeda du gabalus mėsos. Nueidamas vyras prieina prie šaldytuvo skyriaus su užrašu „Žuvies gaminiai“ ir iš ten pasiima dar prekių, kiek ir kokių nustatyti nepavyksta. 17:33:12 val. minėtas vyras prieina prie šaldytuvo ir pasiima 2 stiklinius indelius, galimai su ikrais. Vyras prieina prie kito šaldytuvo ir pasiima prekę maišelyje, galimai pieną. 17:33:45 val. prie šaldytuvo pažymėto ,,sūriai“, prieina vyras, vilkintis juodą kiek ilgesnę striukę, mėlynas kelnes, baltus batus. Jis atsidaro šaldytuvo dureles, pasiima prekę iš lentynos (prekės įžiūrėti nepavyksta) ir įsideda ją į žalią pirkinių krepšį. Po akimirkos pasiima dar vieną prekę, kurios įžiūrėti taip pat nepavyksta. Iš kito šaldytuvo vyras pasiima dar dvi prekes ir įsideda į pirkinių krepšį. Vyras prieina prie sekančio šaldytuvo ir iš ten pasiima dvi prekes kurių įžiūrėti nepavyksta ir įsideda jas į pirkinių krepšį. 17:35:33 val. prie filmuojamos savitarnos kasos prieina minėtas vyras, nuskenuoja „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės maišelį, butelį vandens, batoną ir pieną. Už šias prekes vyras į savitarnos kasą įmeta pinigus, pasiima grąžą. Tačiau su savimi jis turi žalią pirkinių krepšį, kuriame matomi kiti maisto produktai. Krepšelyje pavyksta įžvelgti 2 vnt. mėsų, esančių mėlynoje pakuotėje, matomi 2 vnt. sūrio „Philadelphia“, 2 vnt. stiklinių indelių su metaliniais dangteliais. Matomi dar esantys krepšelyje produktai. Asmuo pasiima išvardintas nuskenuotas prekes, įdeda jas atgal į krepšelį ant viršaus ten gulinčių prekių ir išeina už kitas prekes, gulinčias prekių krepšelyje, nesusimokėjęs (el. b. l. 91-97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą 178 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis E. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino, jog pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pastarasis parodė, kad bylai reikšmingu laiku jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), vienas, su tikslu nusipirkti prekių. Praėjęs pro vartelius į parduotuvės salę, iškart nuėjo į daržovių skyrių, ten paėmė vieną pakuotę mažų pomidorų, ir 4- 5 sveriamus agurkus. Šias prekes įsidėjo į pirkinių krepšį. Paskui nuėjo į pieno produktų skyrių, iš ten paėmė vieną butelį pieno ir vieną pakelį varškės, gal dar paėmė ir sviesto ir visas prekes taip pat įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui nuėjo į kepinių skyrių, iš ten paėmė vieną batoną, kurį taip pat įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui nuėjo į gėrimų skyrių, iš ten paėmė butelį mineralinio vandens ir įsidėjo į pirkinių krepšį su ratukais. Paskui apėjo visą parduotuvę, į pirkinių krepšį su ratukais įsidėjo dar kažkokių produktų, 3-4 gabaliukus sveriamos žuvies, kokias kitas prekes ėmė, pasakyti negali, nes neatsimena ir nuėjo prie savitarnos kasų. Priėjęs savitarnos kasą, apmokėjimui pateikė ne visas prekes, kurios buvo sudėtos į pirkinių krepšį, nes pasižiūrėjo, kad jam neužteks turimų pinigų apmokėti už visas prekes. Kokias prekes pateikė apmokėjimui, pasakyti negali, nes nepamena. Sumokėjęs už dalį prekių, jas paskui susidėjo atgal į pirkinių krepšį prie ten gulėjusių neapmokėtų prekių, išėjo pro išėjimo vartelius prie daiktų saugojimo spintelių, kur visas prekes ištraukęs iš pirkinių krepšio, persidėjo į vienkartinį, baltos spalvos pirkinių maišelį. Persidėjęs prekes, išėjo iš parduotuvės į lauką, nuėjo iki viešojo transporto sustojimo ir nuvyko namo. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. S. parodymai, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti ir apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota E. P. daroma nusikalstama veika, o taip pat kita rašytinė bylos medžiaga.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstama veika neturi kvalifikuojančių požymių, o aptariamo nusikalstamos veikos dalyko vertė yra 164,88 Eur – neviršija 10 MGL, bet viršija 3 MGL dydžio sumą, darytina išvada, jog E. P. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuotina kaip padaryta nedidelės vertės svetimo turto vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo paskirtą baudą leisti išmokėti dalimis per vienerius metus (el. b. l. 204).

Dėl skirtinos bausmės

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

E. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), kuris buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, E. P. teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – baudą. Prokurorės pasiūlyta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį, mano, kad E. P. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 15 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 164,88 Eur dydžio žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau baudžiamajame įsakyme aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 14 d. buvo pagrobtas 164,88 Eur vertės turtas, o būtent – 2 vnt. vytintos dešros „Bernų“ 200 g., kurios vieneto kaina 6,49 Eur, bendros 12,98 Eur vertės; 0,550 kg. varškės sūrio „Dobilas eko“ 9,97 Eur vertės; 6 kg. atlantinių lašišų pjausnių 101,94 Eur vertės; 2 vnt. tepamojo sūrio „Philadelphia original“ 200 g., kurio vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 5,98 Eur. vertės; 0,580 kg. varškės sūrio „Dvaro“ 10,03 eurų vertės; 2 vnt. lašišinių žuvų kuprių ikrų 100 g., kurių vieneto kaina 11,99 Eur, bendros 23,98 Eur vertės. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami E. P. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 164,88 Eur vertės turtinės žalos bei E. P. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. 2024 m. balandžio 15 d. pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įmonė patyrė 164,88 Eur žalą, kurią prašo atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobto objekto vertę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu saugos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 15 d. apsaugos darbuotojo E. S. pareiškime pateikti duomenys bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 164,88 Eur suma priteistina iš kaltinamojo E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos S. I. 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 181-184). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 164,88 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro cnt.) sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 164,88 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro cnt.) sumą ir įpareigoti E. P. atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytą turtinę žalą per 3 (trijų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.