Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2904-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
A5.-2904-486/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02632-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Pažeidėjas
R. T.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A5-2904-486/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02632-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiajam darbo inspektoriui G. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., jo atstovui advokatui G. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., gim. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2020 m. rugpjūčio mėn., 12 d., apie 11 val. 05 min., būdamas darbdaviu pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi leido nuo 2020-08-01 dirbti gėlių pardavėjai L. J., gim. (duomenys neskelbtini)m., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais R. T. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. K. paaiškino, kad darbo inspekcija gavo anoniminį pranešimą, kuriame buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tam tikroje prekybvietėje, nelegaliai dirba moteris. Nuvykus į nurodytą vietą, išėjo moteris, kaip vėliau nustatyta L. J., kuri nurodė gėlių kainas. Bandė ją apklausti, tačiau ji neigė, kad čia dirba. Jos apklausa truko pakankamai ilgai, gal valandą. L. J. ji vis painiojosi, tai sakė, kad atėjo gėlių palaistyti, tai čia ne jos gėlės. Kita dirbanti moteris patvirtino, kad L. J. čia dirba, pardavinėja gėles. Tą patvirtinto ir kiti ten dirbantys asmenys. Nustatyta, kad gėlių kioskas priklauso R. T. Šioje vietoje individualios veiklos nustatyti nepavyko, todėl gėlių kiosko savininkui buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo. Institucijos atstovas visiškai palaiko surašytą protokolą ir prašo R. T. skirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo R. T. parodė, kad savo kaltės dėl įvykdyto nusižengimo nepripažįsta. Jis yra labai sąžiningas ir teisingas žmogus ir jeigu ką nors prisidirba tai pripažįsta. R. T. turi sodybą (duomenys neskelbtini), patys su žmona augina gėles. Turi kioską (duomenys neskelbtini) turguje, dirba prie kapinių, ir (duomenys neskelbtini) taip pat rengiasi atidaryti kioską. Įvykio dieną R. T. buvo užsiėmęs ir paprašė L.padėti palaistyti gėles kioske, nes diena buvo karšta, nenorėjo turėti nuostolių.

Visada prekiauja R. T., o tą kartą kai atvyko Darbo inspektoriai jam reikėjo išbėgti pusdieniui, nes (duomenys neskelbtini) nėra žmonių, nėra kam padėti. L. tą dieną kioske (duomenys neskelbtini) turguje laistė gėles, jokių pinigų jis nemokėjo, jokio atlygio nedavė. Tai buvo vienas kartas, anksčiau jis nebuvo prašęs L. palaistyti gėles ji nedirbo, o padėjo. R. T. prisipažįsta, kad prašė L. palaistyti gėles, tačiau apie jokį atlygį nebuvo net kalbos.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas G. V. teismo posėdyje prašė bylą nutraukti R. T. atžvilgiu, nesant padaryto administracinio nusižengimo požymių. Laikytina, kad asmuo pradėjo legaliai dirbti, kad yra darbo santykiai, susitarimas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba atlygintinai. Jokio pastovaus darbo L. nebuvo atlikusi. R. T. nekontroliavo ir nevadovavo L., atliekant funkcijas, nes darbo santykių nebuvo, atlyginimo nebuvo, L. J. paslaugas atliko neatlygintinai. VDI atstovai nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo atlyginta, todėl tai nebuvo darbo sutarties reguliuojami santykiai, dėl ko prašo nutraukti bylą.

Teismo posėdyje liudytoja L. J. parodė, kad R. T. ji pažįsta daugiau nei metus, jų santykiai yra draugiški. Liudytoja anksčiau yra pati dirbusi turguje su R. šeima stengiasi, dirba. Kai liudytoja išėjo iš darbo, jai buvusi šeimininkė pradėjo keršyti. Tą dieną kai atvyko darbo inspekcijos pareigūnai, R. paprašė liudytojos pažiūrėti gėles, palaistyti, nes gėlės vazonėliuose, todėl būtina jas laistyti. R. turėjo dirbti šiltnamyje, todėl jis paprašė jos prižiūrėti porą dienų gėles. Kai atvyko VDI atstovai, liudytoja neprekiavo, ji tuo metu kažką valgė kioske. Įvykio dieną L. J. atėjo į tą kioską apie 08.00 val., o patikrinimas buvo apie 11.00 val. Per tą laiką liudytoja buvo išėjusi, nes pirko gėles kitame kioske, kadangi šitame kioske nėra daugiamečių, po to ėjo pirkti sau produktų. Liudytoja tą dieną kioską atrakino pati, apie jokį atlyginimą kalbos su R. nebuvo.

Teismo posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje kasininke – kontroliere. R. T. kioske liudytoja L. matė gal du kartus, ji ten tvarkė, laistė gėles. Liudytoja neatsimena, ar tuo momentu kai atvyko VDI pareigūnai, buvo pirkėjų. Iš ryto būna mažiau žmonių, per pietus daugiau. Iš liudytojos rašytinio paaiškinimo matyti, kad ponas B.iš VDI diktavo, ką rašyti, taip jau išėjo. Liudytoja nelabai moka lietuviškai rašyti, kai liudytoja parašė, jai liepė perrašyti. B. sakė, kaip jai reikia rašyti.

Teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba Darbo inspekcijoje inspektoriumi, pažeidėjo nepažįsta. Darbo inspekcijoje, rugpjūčio mėnesį, dienos neatsimena, buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje 2 paviljonuose dirba nelegalūs darbuotojai. Liudytojas su kolega nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, priėjo prie nurodyto paviljono, ten buvo šviesiaplaukė moteriškė. Liudytojas paklausė po kiek gėlės. Tą moteriškė jam parodė gėles, paaiškino kokios gėlių kainos. Tuomet liudytojas prisistatė, pasakė, kad iš VDI, tada moteris pradėjo kažką aiškinti, iš karto buvo toks darbo neigimas, nenorėjo prisistatyti. A. B. pasakė, kad bus kviečiama policija, jeigu nepavyks nustatyti asmenybės, tada ji prisistatė. Liudytojui iškarto susidarė įspūdis, kad moteris gerai orientuojasi kainose, matėsi, kad ji anksčiau buvusi šitame paviljone. Kontrolierės paaiškinimo liudytojas neredagavo, jis uždavinėjo klausimus o ji rašė.

Teismo posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba firmoje, kioske, gėlių pardavėja. R. T. yra gretimo gėlių kiosko savininkas. I. B. gali paliudyti, kad tą moterį L., kurią tikrino darbo inspekcija, ji asmeniškai matė kelis kartus pardavinėjant gėles. L. buvo ne tik tada, kai buvo patikrinimas, liudytoja ją matė dar 2 dienas prieš tai. Nei R. nei jo žmonos nebuvo, o L. imdavo pinigus už gėlių pardavimą. R. T. kioskas yra visai netoli liudytojos kiosko bei I. B. savo akimis matė, kad L. pardavinėjo gėles, imdavo pinigus už gėles.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba(duomenys neskelbtini) turgavietėje darbininku, kartais atveža prekes, kartais kažką remontuoja. Jų prekybinis kioskas yra šalia R. prekybinio kiosko. R. T. prekiauja augalais, gėlėmis, tokiais pat beveik kaip ir jie. Kai buvo patikrinimas, liudytojas parašė VDI paaiškinimą. A. K. keletą kartų matė, kad buvusi jų darbuotoja L. prekiauja pas R. gėlėmis. L. prekiauja gerai, aktyviai, ir nepastebėti kad ji bendrauja su klientais neįmanoma. Atstumas nuo jų kiosko iki kiosko, kur prekiavo L. nedidelis, todėl liudytojas asmeniškai ją matė.

Nors R. T. savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

2020 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokole išdėstytos visos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. NDA 0897-1486 nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) gavo informacijos, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtioni) zonoje tarp (duomenys neskelbtini), dirba neįdarbinti asmenys, kurie prekiauja gėlių sodinukais. <.. > Patikrinimo metu paviljone buvo moteris, kurie nurodė sodinukų kainas, bet neigė dirbanti. Tą pati kartojo ir paviljono savininkas R. T. (b. l. 3)

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. tyrimo veiksmų protokole nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 11 val. 05 min., prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. pardavinėjo gėlių sodinukus, nors neturėjo verslo liudijimo (b. l. 4).

Rašytiniame R. T. 2020 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime nurodoma, kad jis (duomenys neskelbtini) turguje kartu su mama I. T. vykdo individualią veiklą, o būtent prekiauja gėlių sodinukais. Buvo skubus įvykis ir teko šeimos draugų paprašyti palaistyti gėles kas 4-5 valandas, jokio darbo užmokesčio nebuvo (b. l. 6).

Rašytiniame L. J. 2020 m. rugpjūčio 12 d . paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), kad padėtų iš bazės paimti ir prižiūrėti gėles, be atlygio, kadangi šeimininkams reikėjo skubiai išvažiuoti pas žindomą kūdikį. Kainas inspektoriui pasakė, nes anksčiau jas girdėjo (b. l. 7-8).

Rašytiniame I. B. 2020 m. rugpjūčio 27 d paaiškinime pažymima, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) turguje. Jis matė, kad nuotraukoje nufotografuota moteris prekiavo gėlėmis rugpjūčio 1, 2, 11, 12 dienomis (b. l .9).

Rašytiniame S. B. 2020 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime nurodoma, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) turguje kontroliere - kasininke. Ta moteris, kurią VDI pareigūnai aptiko kioske (duomenys neskelbtini) prekiaujančią gėlių sodinukais, prekiavo jais tiek tą pačią dieną (2020 m. rugpjūčio 12, tiek kelias dienas prieš). Ji buvo įsitikinusi, kad minėta moteris dirba teisėtai. Nori pabrėžti, kad kai praeidavo, ji vis matydavo, kad ta moteris vykdo prekybą, ji parduodavo, aptardavo kainas, priimdavo pinigus iš pirkėjų (b. l. 10).

Rašytiniame A. K. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime pažymima, kad jis dirba „D.“ pagalbiniu darbuotoju. Bendrovė turi kioską (duomenys neskelbtini) turguje. Inspektoriaus parodytoje nuotraukoje moteris matyti, tai pardavėja L. Rugpjūčio mėnesį matė ją dirbant šalia esamam kioske. Matė ją dirbant 3-4 kartus (b. l. 11).

Verslo liudijimo dokumentuose matyti, kad R. T. bei I. T. vykdo veiklą teisėtai (b. l. 15-16).

Iš pateikto į bylą garso įrašo girdėti, kad po šio įvykio R. T. paskambino į D. T. pokalbio metu R. T. gailisi dėl padaryto nusižengimo, pasižada sumokėti baudą, aiškina, kad L. pas jį nepastoviai dirbo, o keletą dienų, tariasi su inspektoriumi kada galima atvykti (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. T. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Nors R. T. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad L. J. jo darbo vietoje tiesiog padėjo neatlygintai, nedirbo, ką iš esmės teigė ir pati L. J., tačiau iš byloje esančių rašytinių išsamių liudytojų A. K., I. B. ir S. B. paaiškinimų akivaizdu, kad neteisėta prekyba gėlėmis vyko ne vieną dieną. 2020-11-18 teismo posėdžio metu liudytojai I. B. ir A. K. visiškai patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, patvirtindami, kad jų prekybiniai kioskai yra netoli vienas nuo kito ir jie nekartą matė, kaip L. J. viena R. kioske prekiavo gėlėmis. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu kai priėjo prie tikrinamo kiosko, ten aptiko moteriškę, kuri liudytojui parodė gėles, paaiškino gėlių kainos. Moteris gerai orientavosi kainose, matėsi, kad ji anksčiau buvusi šiame paviljone. Kai liudytojas prisistatė, moteris iš karto pradėjo neigti, kad ji čia dirba. Teismas tokiais liudytojų parodymai netikėti neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, artitinka faktines bylos aplinkybes, juos papildo ir kita bylos medžiaga. Be to, iš pateikto į bylą garso įrašo girdėti, kad po šio įvykio R. T. paskambino į D. T. pokalbio metu R. T. gailisi dėl padaryto nusižengimo, pasižada sumokėti baudą, aiškina, kad L. pas jį nepastoviai dirbo, o keletą dienų, tariasi su inspektoriumi kada galima atvykti į Darbo inspekciją. Nagrinėjant bylą teisme R. T. savo kaltę pradėjo neigti. Dėl aukščiau išdėstyto, tiek R. T. parodymai tiek liudytojos L. J. parodymai vertintini kaip neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kaip siekis išvengti bei padėti išvengti R. T. administracinės atsakomybės.

R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik administracinio nusižengimo išaiškinimą, bet ir teisingą asmens nubaudimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. Atsižvelgtina į R. T. asmenybę, kad jis dirbantis, byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant R. T. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kuri yra mažesnę už sankcijoje numatytą baudos vidurkį (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. T., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122940933.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski