Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1789-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2S-1789-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00357-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2S-1789-173/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00357-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.1.; 122.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-545-182/2014 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei M. K. dėl be teisinio pagrindo įsigyto turto grąžinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. M. pateikė ieškinį atsakovei M. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 20 425,92 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę- buto, esančio (duomenys neskelbtini) ar kito atsakovo nekilnojamojo daikto areštą. Nurodoma, kad atsakovė, minėtame bute negyvena, sieks butą parduoti ir tokiu būdu be teisinio pagrindo įgyto turto sugrąžinimas (sprendimo įvykdymas šioje byloje) gali pasunkėti, nes gali nelikti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, ieškinio suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti V. K. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jos teisių perėmėjai M. K., šį butą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, nedraudžiant M. K. įregistruoti į šį butą nuosavybės teises (b. l. 77-78).

Teismas nustatė, kad reiškiamo turtinio reikalavimo suma 20425,92 Lt fiziniam asmeniui yra didelė, todėl yra reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu įvykdyti. Prašymui pagrįsti ieškovas neteikia jokių duomenų apie skolininko turimą turtą, pinigines lėšas ir pan. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas būtų pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. K. vardu. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų matyti, kad 2012-07-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinta negaliojanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp ieškovės V. K. ir atsakovės A. M., taikyta vienašalė restitucija ir grąžinta V. K. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-11-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, mirus (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., ieškovė V. K. pakeista jos teisių perėmėja M. K.. 2013-12-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Šios aplinkybės rodo, kad mirusiosios V. K. teisių perėmėja yra būtent atsakovė M. K.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį (b. l. 84).

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismo pritaikyti apribojimai pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Nėra jokios grėsmės, kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2) Ieškovė atsakovei skolinga 9270 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą Nr. 2-1097-565/2012. Vykdomasis raštas nėra išduotas. O likusi ieškinio suma- 11155,92 Lt mažesnė už areštuoto turto kainą. T.y. areštuoto turto vertė neadekvati pareikštų reikalavimų sumai.

3) Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą privalo būti išklausyta ir kita šalis, nes jos atsikirtimai gali paneigti būtinumą imtis laikinųjų apsaugos priemonių ar, esant pagrindui jų imtis, suteikti galimybę pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžytų asmens teises ir būtų priimtinesnės.

4) Atsakovė turi pakankamai turto ir piniginių lėšų, kad apmokėti ieškinio sumą, jei ieškinys bus patenkintas.

5) Teismas suvaržė atsakovei teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, dėl ko atsakovė negali disponuoti turtu ir patiria nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti (b. l. 96-97). Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai turto ir pinigų ieškiniui padengti. Atsakovė nenurodė turto, kuris galėtų būti areštuojamas. Teismas nutartimi nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nedraudžiant atsakovei įregistruoti į butą nuosavybės teises, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patiria nuostolius, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Atmestini argumentai ir dėl pažeistų ir pernelyg suvaržytų atsakovės teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė didelę ieškinio sumą.

Pažymėtina, kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. T.y. teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes.

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad atsakovė turi pakankamai turto ir piniginių lėšų, kad apmokėti ieškinio sumą, jei ieškinys bus patenkintas, tačiau teismui nepateikė jos finansinę būklę atspindinčių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie atsakovės turtinę padėtį. T.y. atsakovė nepaneigė aukščiau nurodytos prezumpcijos. Remiantis tik teismui pateiktu sąskaitos likučiu, nėra galimybės nustatyti realios atsakovės turtinės padėties ir ją įvertinti kaip gerą.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą privalo būti išklausyta ir kita šalis. Tačiau CPK 147 str. 1 d. nustatyta, jog kai teismas mano, kad būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. T.y. atsakovo informavimas nėra privalomas. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad atsakovę informuoti buvo būtina. Todėl konstatuotina, kad atsakovės procesinės teisės pažeistos nebuvo. Teise būti išklausyta atsakovė pasinaudojo pateikdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas apie atsakovės patiriamus nuostolius, nes taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmos instancijos teismas nedraudė M. K. įregistruoti į areštuojamą butą nuosavybės teises.

Pažymėtina, kad apeliantė išvengtų arba maksimaliai sumažintų neigiamas pasekmes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 1 d.). Be to, atsakovė, jei jos finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir taip išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius