Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2001 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

2) 2003 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) 2003 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 500 Lt bauda;

4) 2005 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto;

5) 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo;

7) 2006 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, turto konfiskavimas;

8) 2008 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

9) 2010 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

11) 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

12) 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2020 m. liepos 28 d., nuo 16.13 val. iki 16.27 val. iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), salės slaptai pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: akumuliatorinį siaurapjūklį MAKITA DJV180Z, 259 Eur vertės, daugiafunkcinį įrankį MAKITA TM3010CX2J, 299 Eur vertės, ir akumuliatorinį smūginį veržliasukį MAKITA TW141DZ, 84,95 Eur vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 642,95 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. R. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2020 m. liepos 28 d. buvo aptariamame prekybos centre 2 kartus. Prekybos centras yra (duomenys neskelbtini). 250 eurų vertės „Makitos“ įrankio jis nepagrobė. Pavogė įrankį už 87 eurų. Tą įrankį buvo pavogęs sau, nes dirba statybose, po vagystės juo naudojosi porą mėnesių, tas įrankis buvo „bulgarkė“ pjaustyti metalui, dabar to įrankio nebeturi, nežino, kur jis dingo, galimai iš jo paties jį pavogė. Dėl šitos vagystės į policiją buvo kreiptasi ne tą pačią dieną ar tą patį mėnesį, o gal po trijų mėnesių, jį iškvietė policija, tada jau įrankio nebeturėjo. Kitą dieną jis buvo sugrįžęs į parduotuvę, norėjo vėl apsivogti, bet apsigalvojo ir parduotuvėje prekes pradėjo iškrauti atgal, tada pribėgo apsauginiai ir nebeleido iškrauti, apšaukė vagimi, jis jiems sakė, kad kviestų policiją, jie iškvietė, policija patikrino, ar jis ne paieškoje, ir paleido. Jis žino, kad galima pavogti iki 140 eurų, ir daugiau tikrai nevogtų. Todėl išėjo su tuo 87 eurų vertės įrankiu, jį pavogė. Tuo metu buvo su darbiniais drabužiais. Šiaip pavogtus daiktus deda į kuprinę, gal už striukės. Kaltinime parašyta, kad jis pagrobė tris daiktus, bet to nebuvo, ten dėžės didelės, jis neturėtų, kur jų įsidėti. Šiuo atveju ėmė du daiktus, bet vieną daiktą išėmė, nes jis jam trukdė, jam krito tie daiktai, nenorėjo rizikuoti, nes galvojo, kad jį pagaus. Pavogė tik patį pigiausią įrankį. Tą įrankį jis pradžioje buvo įsidėjęs į kelnes, bet iš jų išsitraukė, nes tas daiktas krito, nuėjęs į vietą, kur nėra žmonių, įsidėjo įrankį į tašę. Trijų įrankių neėmė, nes galvojo, kad jį seka, ėjo rizikuodamas tik su tuo vienu įrankiu. Kameros jo neišgąsdina, bet šiuo atveju jį išgąsdino vienas žmogus, jam pasirodė, kad žmogus jį pastebėjo, nuėjo ir sakė kažką. Jis, kažkur eidamas, padėjo brangesnį tą daiktą, bet ne atgal į tą pačią vietą, padėjo, kur matė, kad nėra kamerų. Vaizdo įraše tik nesimato, kur jas iškrovė, nes jis išsigando, pagalvojo, kad pagaus. Su tuo pigesniu įrankiu jei pagautų, duotų baudą ir paleistų. Jį policija žino, žino jo numerį ir kur gyvena, jį surasti nesunku. Jis yra baustas už administracinius nusižengimus tris kartus irgi už vagystes, galimai baustas 8 kartus. Jo darbas nėra pastovus, vagia tuo momentu, kai neturi pinigų ir neturi, ką valgyti, močiučių neapvoginėja, bet ir savo poelgio neteisina. Civilinį ieškinį pripažįsta tik kad pavogė už 90 eurų, tą pripažįsta pilnai, o dar kažkokių dviejų aparatų jis nevogė.

Vaizdo įraše Nr. 9 matyti, kad 2020 m. liepos 28 d., 16.25.25 val. vyras vėl eina į „Šildymo“ skyrių, krepšelyje matoma ekspozicinė prekė (nesupakuota), kombinezone matomos užkištos prekės. 16.26.53 val. vyras išeina iš „Apdaila“ skyriaus, nesimato, ar krepšelyje yra prekės, po ko vyras dingsta iš vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo zonos.

Vaizdo įraše Nr. 10 matyti, kad 2020 m. liepos 28 d., 16.21.16 val. vyras tiesiog praeina pro „Šildymo“ skyrių, akivaizdžiai matosi užkištos prekės už kombinezono, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Vaizdo įraše Nr. 11 matyti, kad 2020 m. liepos 28 d., 16.25.35 vyras atėjęs į „Šildymo“ skyrių, vaizdo įrašo dešiniajame kampe matoma paletė su betoniniais blokeliais. Vyras, priėjęs prie betoninių blokelių, pasideda prekybos centro krepšelį ant jų. Krepšelyje matomas žalios spalvos įrankis, kurį vyras, paėmęs iš krepšelio, įsideda į savo juodos spalvos tašę. 16.26.03 val. vyras, įsidėjęs prekę į savo juodos spalvos tašę, pasiima prekybos centro krepšelį ir išeina iš skyriaus. Apžiūros metu pavogtų įrankių gamintojas ir tikslus modelis neįžiūrimas, tačiau pavogtų įrankių kiekis akivaizdžiai atitinka nurodytą pareiškime pavogtų įrankių kiekį (b. l. 38-44).

Minėti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teismo posėdyje. Peržiūrint vaizdo įrašus, liudytoja L. B. nurodė, kur matosi, kad kaltinamasis su raudonu kombinezonu praeina pro 1 kasą. Taip pat nurodė vietą, kur jis stovi prie „Makita“ stendo, ten buvo uždėtos apsaugos, tačiau kaltinamais viską nuėmė. Ten jis ėmė siaurapjūklį, o užtruko dėl to, kad nuėminėjo apsaugas. Vėliau jie ten rado apsaugas, būtent toje vietoje, kur stovėjo kaltinamasis. Tada jis apėjo ratą ir vėl grįžo kito įrankio. Ten kaltinamasis paims dėžutę, ten sudėti tie „vorai“, kuriuos jis nuims ir sudės į krepšelį. Vaizdo įrašo kampe matosi, kad jis visą įrankį su dėžute įsidėjo prie pilvo. Tas įrankis ne toks didelis, tik brangus. Kaltinamasis atėjo su plokščia taše, bet paskui matosi, kad ji išpūsta.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad jis pavogė tik vieną iš kaltinime nurodytų trijų daiktų, o būtent akumuliatorinį smūginį veržliasukį MAKITA TW141DZ, kurio vertė 84,95 Eur. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad iš pradžių buvo paėmęs du daiktus, bet negalėjo jų patogiai įsidėti, jie jam krito, bijojo, kad bus pagautas, todėl kitus daiktus iškrovė ten, kur nebuvo kamerų, ir pro kasas praėjo nesumokėjęs tik už vieną, pigiausią įrankį. Taip pat nurodė, kad jis žino ribą, nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, ir nevogtų daiktų, kurių vertė šią ribą viršija. Tačiau nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismo vertinimu, jo kaltė pavogus visus tris kaltinime nurodytus daiktus yra įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, kaltinamojo veiksmai parduotuvėje buvo užfiksuoti vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Iš byloje esančio detalaus minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis iš viso prekybos salėje į prekybos centro krepšelį įsidėjo tris prekes. Apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 3, matyti, kad 16.18.30 val. kaltinamasis, paėmęs vieną iš „MAKITA“ įrankių gamintojo supakuotų prekių, ją apžiūrinėja, o vėliau tame pačiame vaizdo įraše matyti, kad minėta prekė yra padėta į prekybos centro krepšelį. 16.20.07 val. tame pačiame vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis, priėjęs prie kito įrankio iš ekspozicijos, jį paima ir įsideda į prekybos centro krepšelį. Vaizdo įraše Nr. 4 matyti, kad 16.25.05 val. kaltinamasis, vėl grįžęs prie „MAKITA“ gamintojo skyriaus, paimta vieną iš įrankių, kurie yra iškabinti ekspozicijai, panaudodamas jėgą kažką nuo jo galimai nuplėšia ir šį įrankį taip pat įsideda į prekybos centro prekių krepšį. Taigi, vaizdo įrašo duomenimis kaltinamasis parduotuvės prekybos salėje iš viso paėmė tris prekes. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. B., kuri, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. kaltinamasis minėtoje parduotuvėje buvo sulaikytas, kai vėl mėgino pavogti prekes, nors asmuo minėtas prekes iškrovė, kai buvo pastebėtas, todėl vagystės neįvykdė (šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis). Tačiau sudėdama prekes atgal, ji pastebėjo, kad parduotuvėje trūksta kitų trijų įrankių (kurie minimi kaltinime). Patikrinus minėtas prekes pagal dokumentus, buvo patvirtinta, kad šie įrankiai pavogti, nes pagal dokumentaciją jie nebuvo nupirkti. Tuomet ji, peržiūrėdama vaizdo įrašus, pastebėjo, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 16.18 val., kaltinamasis buvo atėjęs į parduotuvę ir dvi aukščiau minėtas prekes įsidėjęs į krepšį, o trečią įrankį užsikišęs už kombinezono, praėjo pro kasas nesusimokėjęs. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. patvirtino nurodytas aplinkybes, o peržiūrint vaizdo įrašą nurodė vietas, kur kaltinamasis paėmė kaltinime minimas prekes. Taigi, nors UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl 2020 m. liepos 28 d. įvykio buvo parašytas praėjus nemažai laiko po įvykio – 2020 m. rugsėjo 7 d., tačiau nėra pagrindo manyti, kad minėtas prekes galėjo pavogti kažkas kitas, kadangi iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad prekių trūkumas buvo pastebėtas praėjus nedaug laiko po vagystės – kitą dieną, ir iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent kaltinamasis buvo paėmęs minėtus įrankius parduotuvės prekybos salėje. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti liudytojos L. B. parodymais, kuriuos ji davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Savo ruožtu kaltinamojo pateikta įvykių versija teismui kelia abejonių. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad pavogė tik vieną įrankį, o kitus įrankius iškrovė ten, kur nefilmavo kameros, todėl to nesimato vaizdo įrašuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis nurodė, jog vaizdo kameros jo negąsdina prekes paimant, todėl nesuprantama, kodėl kaltinamasis turėtų vengti vaizdo kamerų tas pačias prekes grąžindamas į prekybos vietą, ir kodėl norėtų slėpti būtent prekių grąžinimo faktą. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole yra iš dalies užfiksuotas momentas, kai kaltinamasis prekes (ar dalį jų) persideda iš pirkinių krepšelio į turimą krepšį (vaizdo įrašas Nr. 11), tačiau neužfiksuota, kad jis kokias nors prekes būtų palikęs. Duomenų, kad kaltinamasis būtų dar kur nors parduotuvėje galėjęs palikti minėtas prekes, byloje nėra. Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trys kaltinime minimi įrankiai niekur parduotuvėje nebuvo rasti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis parduotuvėje paėmė visus tris kaltinime minimus įrankius ir praėjo pro kasas už juos nesusimokėjęs, tokiu būdu juos pavogdamas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. R., 2020 m. liepos 28 d., nuo 16.13 val. iki 16.27 val. iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), salės slaptai pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: akumuliatorinį siaurapjūklį MAKITA DJV180Z, 259 Eur vertės, daugiafunkcinį įrankį MAKITA TM3010CX2J, 299 Eur vertės, ir akumuliatorinį smūginį veržliasukį MAKITA TW141DZ, 84,95 Eur vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 642,95 Eur turtinę žalą. Kadangi bendra pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tokie R. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas – vagystė, pagrobti daiktai savininkui negrąžinti, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, anksčiau teistas 12 kartų, daugiausia už vagystes ir kitas nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 49-54), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 55-73).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, sprendžia, kad toks R. R. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas – vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš griežtesnių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. liepos 28 d. vagystės pareiškė 642,95 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pagrobtų daiktų vertė. Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 12 d. vagystės nurašymo aktas, kuriame nurodytos daiktų vertės yra mažesnės (b. l. 35), tačiau 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl civilinio ieškinio sumos pažymėta, kad paklausus UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo, kodėl kainos skiriasi, jis paaiškino, kad vagystės nurašymo akte surašomų prekių kainos yra be taikyto PVM mokesčio, todėl kaina žemesnė, tačiau parduotuvėje parduodamų prekių kaina su visais taikomais mokesčiais atitinka pareiškime nurodytas sumas, taip pat kad įvykio dieną, t.y. 2020 m. liepos 28 d. pareiškime minimoms prekėms nebuvo taikomos jokios nuolaidos (b. l. 36). Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo įgaliota atstovė I. S. taip pat patvirtino, kad nurašymo akte yra nurodyta prekės savikaina, o ieškinyje nurodytos prekių pardavimo kainos. Taigi, pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobtų daiktų bendrą vertę, iš bylos duomenų matyti, kad minėti daiktai įmonei nebuvo grąžinti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka civiliniame ieškinyje reikalaujamą sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš R. R. pilna apimtimi, t.y. iš jo priteistina iš viso 642,95 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. R. 642,95 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 voką su kompaktiniu disku su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. R., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.