- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02729-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- R. R. J.
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės R. R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas minėtos kreditorės prašymas dėl įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių valdymo grupė“ bankroto byloje Nr. B2-1088-640/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Įmonių valdymo grupė“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Forsina“, o minėto teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutuojančiu ir likviduojamu dėl bankroto.
2013 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas BUAB „Įmonių valdymo grupė“ kreditorės R. R. J. prašymas pakeisti įmonės bankroto administratorių UAB „Forsina“ į bankroto administratorių UAB „Banca rupta“. Kreditorė nurodė, kad paskirtasis administratorius nuo atsakovo bankroto proceso pradžios netinkamai vykdo savo pareigas - laiku neinformavo kreditorės apie jos darbo sutarties nutraukimą, neperdavė teismui tvirtinti jos finansinių reikalavimų, piktybiškai nevykdo savo pareigų ir vilkina bankroto procedūrą, siekia gauti materialinės naudos, pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek kreditorių interesus, nereaguoja į kreditorės prašymą sušaukti visuotinį kreditorių susirinkimą. Kreditorė nurodė, kad šiuo metu jos finansinis reikalavimas yra 81 155,35 Lt, kas sudaro 49,03 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovo bankroto administratorius UAB „Forsina“ atsiliepimu į prašymą prašė kreditorės R. R. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi kreditorės R. R. J. prašymą dėl įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo atmetė.
Teismas nurodė, kad teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo turi kreditorius, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 21 str. 2 d. 4 p.). Pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas netenkina prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos.
Teismas nustatė, kad kreditorės R. R. J. turimas finansinis reikalavimas sudaro 47,95 proc. visų teismo patvirtintų BUAB „Įmonių valdymo grupė“ finansinių reikalavimų. Nustatęs, kad netenkinama būtina ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga, teismas nurodė negalintis tenkinti kreditorės prašymo dėl administratoriaus pakeitimo ir turintis atmesti šį kreditorės prašymą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos patikrinęs administratoriaus veiklą pateikė išvadą, kad administratorius jokių pažeidimų administruodamas BUAB „Įmonių valdymo grupė“ nepadarė (ĮBĮ 11⁷ str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė R. R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir pakeisti BUAB „Įmonių valdymo grupė“ bankroto administratorių UAB ,,Forsina“ į bankroto administratorių UAB ,,Banca rupta“.
Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės bankroto administratorius UAB ,,Forsina“ nesušaukia kreditorių komiteto, tokiu būdu siekdamas išvengti klausimo dėl įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo svarstymo. Dėl šios priežasties, apeliantės teigimu, jai neliko jokio kito būdo, kaip tik tiesiogiai kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Apeliantės teigimu, ji yra tinkamas subjektas reikšti prašymą dėl įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimo, kadangi byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantė dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų negalėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius neįvykdė jos reikalavimų, numatytų 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. raštuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažymėtina, kad nors ĮBĮ nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių kitiems asmenims, nei nurodyta ĮBĮ 11straipsnio 8 dalyje, tačiau įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Kreditoriaus (neturinčio ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos daugumos) kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo vertintinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (ĮBĮ 10 str. 1 d.; CPK 42, 95 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-456/2013).
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl administratoriaus pakeitimo iš esmės vien tuo motyvu, kad apeliantės teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro mažiau nei pusę visų teismo patvirtintų BUAB ,,Įmonių valdymo grupė“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
Kita vertus, įvertinus apeliantės nurodytus faktus ir pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atstatydinti paskirtą administratorių UAB ,,Forsina“.
Apeliantės teigimu, administratorius netinkamai vykdo savo įsipareigojimus vilkindamas bankroto procesą, apeliantės prašymu nesušaukdamas kreditorių susirinkimo, nepateikdamas detalaus administravimo išlaidų sąmatos pagrindimo, ataskaitos apie administravimo išlaidų panaudojimą.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo bankroto administratorius, atsakydamas į apeliantės 2013 m. balandžio 30 d. prašymą, pateikė teismo patvirtintos sąmatos panaudojimo projektą ir faktinių pinigų (gautų iš Garantinio fondo) panaudojimo lentelę (3 t., b. l. 259). Administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkime patvirtinta sąmata yra neapmokėta; didžioji dalis įmonės veiklai būtinų paslaugų yra neapmokėtos, todėl nėra galimybės sąmatos pagrįsti įsigyjamų prekių ir paslaugų dokumentais (3 t., b. l .257-258). Dėl nurodytų aplinkybių apeliantė nepagrįstai teigia, kad administratorius nevykdo pareigos teikti kreditoriams informaciją (CPK 185 sr.). Bankroto administratorius, atsakydamas į apeliantės prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, nurodė apeliantei pateikti kreditorių susirinkime svarstyti teiktinus nutarimų projektus (3 t., b. l. 257, 260), kaip tai numatyta 2012 m. kovo 26 d. vykusio kreditorių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu priimtame nutarime dėl kreditorių susirinkimo tvarkos sušaukimo (4 t., b. l. 67-72). Byloje neginčijama, kad nutarimų projektų apeliantė nepateikė. Kartu pažymėtina, kad minėtame 2012 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime numatyta, kad teisę šaukti kreditorių susirinkimą turi ir kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų reikalavimų sumos (7 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas).
Aplinkybė, kad bankroto administratorius reiškė prieštaravimą dėl kreditorės prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, kadangi įmonės vadovams neperdavus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo galima nustatyti reikalavimo pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto administratorius vilkina bankroto procedūrą. Bankroto procedūros vilkimo nepatvirtina ir apeliantės nurodytas faktas, kad teisme sprendžiant jos finansinio reikalavimo pagrįstumą, administratorius teismo posėdyje nedalyvavo, nurodydamas, kad savo poziciją palaiko ir prašydamas bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikta informacija nepatvirtina bankroto administratoriaus netinkamumo eiti pareigas (CPK 185 str.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės prašymas dėl bankroto atstatydinimo buvo atmestas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.