Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-495-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
2A-495-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06810-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
D. C., V. O.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-495-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06810-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 45.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10319-199/2012 pagal akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovams D. C., V. O. (V. O.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės D. C. 2 587,85 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo V. O. 862,61 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Lt žyminio mokesčio. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai ne visiškai atsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 3 359,47 Lt skola. Atjungus elektros energijos tiekimą, buvo paskaičiuotas 90,99 Lt elektros energijos tiekimo nutraukimo paslaugos mokestis. Visa atsakovų skola sudaro 3 450,46 Lt, kurią jie turi sumokėti proporcingai kiekvieno valdomo turto daliai, t. y. atsakovė D. C. – ¾, atsakovas V. O. – ¼.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Priteisė ieškovei iš atsakovės D. C. 2 587,85 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo V. O. 862,61 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, kad atsakovai neatsiskaitė už tiekiamą elektros energiją, pagal 1999 m. spalio 27 d. elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 99/5636594 liko skolingi 3 359,47 Lt už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2006 m. kovo 23 d., taip pat 90,99 Lt už elektros atjungimą. Nustatė, kad nors Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimu bendraturčiams yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tačiau name nėra įrengti atskiri elektros apskaitos prietaisai. Pažymėjo, kad atsakovė D. C. nesikreipė į ieškovę dėl elektros energijos pardavimo–pirkimo sutarties nutraukimo, jos neįspėjo, kad atsakovas V. O. piktnaudžiauja savo teisėmis, neatsiskaito už naudojamą elektros energiją, nesikreipė į ieškovę dėl atskirų elektros apskaitos prietaisų įrengimo. Sprendė, kad atsakovė D. C. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų elektros energijos pardavimo–pirkimo sutarties 3.14 punkte, nes neįspėjo ieškovės, jog negyvens name, esančiame (duomenys neskelbtini), nesinaudos elektros energija. Padarė išvadą, kad iš nuotraukų, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, 2000 m. sausio 10 d. panaudos sutarties negalima spręsti, jog atsakovė perdavė savo kaip elektros energijos vartotojos ir ¾ dalių namų valdos savininkės teises ir pareigas atsakovui V. O. arba panaudos gavėjui J. V. Sprendė, kad iš namo planų ir nuotraukų negalima daryti išvados, jog elektros įvadas nebuvo ištiestas per visą namą, t. y. ir atsakovei priklausančioje dalyje, o teismo posėdžio metu atsakovė nepaneigė argumento, kad elektros įvadas yra po tinku, neteikė prašymo į teismo pasiūlymą vykti į vietą atlikti vietos apžiūrą. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklausančios dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. C. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neatsižvelgta, kad apeliantei Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, priskirtose patalpose nėra išvedžioti elektros instaliacijos laidai, nėra vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė tai įrodančias nuotraukas, prašė apklausti nurodytas aplinkybes galinčius patvirtinti liudytojus – J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Ž. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodęs priežasčių, pastarojo prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus. Apeliantė pirmosios instancijos teismui siūlė vykti apžiūrėti namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atsisakė tai padaryti, sprendime nurodė, kad apeliantė neteikė prašymo į teismo pasiūlymą vykti į vietą atlikti vietos apžiūrą, sprendė, kad iš nebaigto statyti gyvenamojo namo planų ir nuotraukų negalima daryti išvados, kad elektros įvadas nebuvo ištiestas per visą namą, t. y. ir apeliantei priklausančioje dalyje.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti.

Nurodo, kad 1999 m. spalio 27 d. ieškovė ir atsakovė D. C. sudarė elektros energijos pardavimo (tiekimo)–prikimo (vartojimo) sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją sutartyje nurodytiems objektams adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atsakovė D. C. nesikreipė į ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Kadangi laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2006 m. kovo 23 d. nebuvo pilnai mokama už suvartotą elektros energiją, susidarė įsiskolinimas. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso atsakovams, todėl prievolės vykdymas padalinamas kiekvienam iš bendraturčių proporcingai turimo turto daliai (CK 4.76 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai jas kvalifikavo ir padarė išvadą apie atsakovės sutartinę pareigą atsiskaityti su ieškove už elektros energijos naudojimą bendrojoje dalinėje atsakovų nuosavybėje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1999 m. spalio 27 d. tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis Nr. 99/5636594, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti (tiekti) elektros energiją apeliantei, o apeliantė įsipareigojo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 kalendorinės dienos atsiskaityti už patiektą elektros energiją.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Apeliantei priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui V. O. – ¼ (b. l. 35, 36). Pagal 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovams priklausiančiame name yra įrengtas tik vienas elektros energijos apskaitos prietaisas. Apeliantė teigė, kad ji gyvenamajame name niekada negyveno, nenaudojo elektros energijos, tačiau neneigė, kad 1999 m. spalio 27 d. elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties Nr. 99/5636594 nenutraukė, vadovaujantis LR ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 pavirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 87 punktu (vėliau – LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 104 punktu) raštu neinformavo tiekėjo, kad tam tikrą laiką nevartos elektros energijos. Nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2006 m. kovo 23 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sunaudota elektros energijos už 3 359,47 Lt. Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, apeliantė pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta pažeidusia prievolę atsiskaityti už jai priskaičiuotą sunaudotą elektros energiją, nes praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nereikšmingais pripažįsta skundo argumentus dėl netinkamo apeliantės pateiktų įrodymų, jog jai priskirtose patalpose nėra išvedžioti elektros instaliacijos laidai, vertinimo. Atsakovų nuosavybė nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, atskiros elektros energijos naudojimo sutartys nesudarytos, todėl jie abu turi CK 4.76 straipsnyje numatytą pareigą mokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti.

Apeliantė pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iš kurių, anot apeliantės, matyti, kad jai Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimu priskirtose patalpose nėra išvedžioti elektros instaliacijos laidai. 2012 m. spalio 10 d. teismo posėdyje, sprendžiant dėl vietos apžiūros tikslingumo, apeliantė nepaneigė ieškovės atstovės teiginio, kad elektros laidai yra po tinku, nurodė, kad laidų nesimato. Tuo vadovaujantis, pagrįstai buvo atmestas prašymas dėl liudytojų apklausos, kadangi jų nurodytos aplinkybės nepaneigtų įstatyme nustatytos apeliantės pareigos sumokėti už į gyvenamąjį namą patiektą elektros energiją.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimą dalimi gyvenamojo namo patalpų naudojasi abu atsakovai. Elektros energijos bendro naudojimo patalpoms apšviesti suvartojimas bei paskirstymas tarp namo savininkų yra siejamas ne su faktiniu namo naudojimu, bet su tuo, kad ši energija yra būtina tinkamai bendro naudojimo patalpų eksploatacijai, todėl kiekvienas buto ar kitokios patalpos savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti minėtas išlaidas, nepriklausomai nuo patalpų naudojimosi intensyvumo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

Teisėja Virginija Gudynienė