Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nukentėjusiajam M. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“- direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 6 kartus : 1996-04-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius LR įstatymą „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 1/3 , pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1998-07-29 Kauno apygardos teismo pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalį, 273 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu; 2003-12-16 Kauno apygardos teismo pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 8 dalį bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 1998-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 7 metams; 2007-12-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; 2008-11-11 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį 65 MGL dydžio bauda; į paskirtą bausmę įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, galutinė bausmė paskirta 5 MGL bauda; 2010-03-08 Kauno m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. 2009 m. gegužės 1 d. Kaune, prie Santakos Policijos komisariato perdavęs nukentėjusiajam M. Ž. 3500 Lt kaip atlygį už tariamą tarpininkavimą paleidžiant iš sulaikymo nukentėjusiojo brolį K. Ž., siekdamas susigrąžinti šiuos pinigus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, M. Ž. ginčijant pareigą pinigus grąžinti, o taip pat neturėdamas teisėto pagrindo į papildomą 3500 Lt sumą, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, šiam užuominom grasinant nukentėjusiajam M. Ž. fiziniu smurtu, po 2009 m. gegužės 1 d. vertė M. Ž. perduoti jam 7000 Lt kaip atlygį už tariamą tarpininkavimą paleidžiant K. Ž. iš sulaikymo, o M. Ž. atsisakius įvykdyti reikalavimą, 2009 m. rugpjūčio 27 d., veikdamas su nenustatytais asmenimis, organizavo M. Ž. motinos A. M. turto sunaikinimą, padegant jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno M. Ž., duris. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 7 d. prie namo Nr. 4 J. G. gatvėje iš M. Ž. vėl reikalavo perduoti 7000 Lt, po derybų dėl durų sudeginimo reikalaujamą sumą sumažindamas iki 5000 Lt, o 2009 m. rugsėjo 24 d. prie parduotuvės „A. B.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš M. Ž. reikalaujamą sumą sumažino iki 4500 Lt. Šiais savo veiksmais E. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, savavališkai vykdė nukentėjusiojo M. Ž. ginčijamą teisę dėl 3500 Lt grąžinimo ir, neturėdamas teisėto pagrindo, sunaikindamas M. Ž. naudojamą turtą, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti papildomai 3500 Lt, po derybų šią sumą sumažindamas iki 1000 Lt.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje , 181 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. M. nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2009 m. spalio 13 d., neturėdamas tikslo platinti, įgijo 20 vnt. geltonos spalvos tablečių, supakuotų į plastikinę gamyklinę pakuotę su užrašais „Relanium 5 mg tabletės- diazepamas“, turinčių savo sudėtyje 0,04 g. psichotropinės medžiagos – diazepamo, 12 tablečių suvartojo, o likusią dalį - 8 vnt. tablečių neteisėtai laikė su savimi iki 2009 m. spalio 13 d., kai asmens kratos metu tabletės su psichotropine medžiaga buvo rastos ir paimtos.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. M. kaltu, padaręs jam inkriminuojamas veikas, prisipažino iš dalies. Teismo posėdyje jis parodė, jog įvykio metu jis gyveno su K. T. (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 1 d. jis grįžo iš Vilniaus apie 22 val., automobilį pastatė J. G. gatvėje prie parduotuvės „Gėrimų pasaulis“ ir kurį laiką sėdėjo automobilyje. Mašinų aikštelėje buvo keli automobiliai, atvažiavo dar vienas. Iš automobilio išlipę vyrukai nuėjo į parduotuvę, jis matė, kaip jie susistumdė tarpduryje, girdėjo, kad viduje ėmė dužti buteliai. Kadangi pasidarė įdomu, nes dalį šių asmenų jis žinojo iš matymo, žinojo, kad jie užsiima mašinų verslu, jis taip pat užėjo į parduotuvę. Parduotuvėje matėsi grumtynių pėdsakai, ant grindų visur buvo kraujo. Vienas iš vyrų buvo jam žinomas „(duomenys neskelbtini)“ pravarde, kitas buvo K. Ž., kuris gyveno gretimoje namo laiptinėje. Į konfliktą atkreipė dėmesį dėl to, kad jame dalyvavo ir du vyresni žmonės. Konflikto dalyvius išskyrė saugos tarnybos darbuotojai, greitai atvažiavo ir policija, klausė nukentėjusiųjų, ar jie rašys pareiškimus. Nukentėjusieji patvirtino, kad rašys, tada juos išvežė greitoji medicinos pagalba. Vyresnieji konflikto dalyviai, kuriuos jis žinojo kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ėmė tartis, kaip reikėtų konfliktą sutvarkyti. Jie nutarė, kad nukentėjusiesiems reikėtų sumokėti po tūkstantį eurų, kad šie neturėtų pretenzijų, jiedu prašė padėti susitarti su nukentėjusiaisiais. Kadangi padėti prašė žmonės, kurie laikosi žodžio, o policija jam pretenzijų neturėjo, jis sutiko padėti. Jis paklausė policininkų, kokia bus tolimesnė eiga, policininkai užsirašė jo telefoną, sakė, kad paskambins, jeigu bus reikalingas. Tuo metu atvažiavo jo draugė K. T., taip pat pasistatė aikštelėje automobilį. Tik grįžus namo, jam paskambino iš Santakos policijos komisariato ir paprašė atvažiuoti, jiedu su K. T. išvažiavo. Jis paprašė K. T. paskolinti jam pinigų, 4000 litų ji turėjo grynaisiais, dar 3000 litų paėmė iš bankomato. Jis 5000 litų iš Kristinos pasiėmė, 2000 litų pasiliko pas ją. Atvažiavęs į Santakos policijos komisariatą, jis pasisakė, kad kviečiamas dėl įvykio parduotuvėje „Gėrimų pasaulis“, jam liepė palaukti. Prie komisariato buvo dar trys ar keturi vyrai ir dvi merginos, tuo metu jis nežinojo, kas jie tokie, iš pradžių pamanė, kad tai nukentėjusieji, tačiau jie pasakė, kad dėl nukentėjusių reikia tvarkytis. Komisariato budintis pasakė, kad jeigu nukentėję neturės pretenzijų, tai sulaikytuosius paleis, jie bus nubausti administracine tvarka. Kadangi su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo aptaręs sumą, kurią reikėtų duoti nukentėjusiems, o lauke prie komisariato buvusį M. Ž. ir jo draugą jis palaikė nukentėjusiųjų atstovais, jiems jis pasakė, kad dėl sumos yra susitarta, kad nukentėjusiaisiais jis pasirūpins. K. M. Ž. yra sulaikytojo brolis, jis nežinojo, anksčiau jie nebuvo susitikę. M. Ž. jam pasakė, kad du nukentėjusieji išvežti į ligoninę, ieškoti nukentėjusiųjų ir su jais tartis jis nuvažiavo į Kauno klinikas, tačiau nukentėjusieji jau buvo iš ligoninės išvykę. Jis vėl grįžo į Santakos policijos komisariatą. Tuo metu M. Ž. buvo komisariato viduje, išėjęs pasakė, kad nukentėjusieji yra komisariate, paklausė, ar kaltinamasis turįs pinigus. Tarpduryje jis padavė M. Ž. pinigus, šis paklausė, kiek pinigų yra, jis atsakė, kad 5000 litų. M. Ž. paklausus, kur likusieji, jiedu nuėjo iki K. T. automobilio ir jis paėmė likusius 2000 litų. M. Ž. įsidėjo juos į kišenę neskaičiavęs. Paklausus, ar nebus problemų dėl pinigų grąžinimo, M. Ž. atsakė, kad problemų būti neturėtų. M. Ž. įėjo į komisariato vidų, o jis dar pabendravo su išėjusiais nukentėjusiaisiais. Kadangi su jais buvusios moterys papriekaištavo, kad joms važinėti kainavo benzinas, jis iš kišenės ištraukęs padavė joms dar 400 ar 600 litų. Neužilgo iš komisariato išėjo M. Ž., o tuoj po to buvo paleisti ir sulaikytieji. Priėjęs prie jų, jis pasakė, kad skolas teks grąžinti.

Kaltinamasis taip pat parodė, kad pinigus jis tikėjosi atgauti iš tų, kas prašė padėti, tai yra, iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Po poros savaičių sutikęs „(duomenys neskelbtini)“ jis pasiteiravo apie skolą, ir „(duomenys neskelbtini)“ pažadėjo pinigus surinkti, tačiau vėliau pasakė, kad pinigus jis sumokėjo ne nukentėjusiesiems, o sulaikytojo K. Ž. broliui M.. Tada jis suprato esąs apgautas ir ėmė M. Ž. ieškoti. Jis sužinojo, kur M. Ž. gyvena, buvo užėjęs, bet durų jam niekas neatidarė, taip pat buvo sutikęs M. Ž. brolį, jo klausė, kaip surasti M.. Vieną dieną jam paskambino K. T. ir pasakė, kad jo ieško tas kaimynas M., padavė ragelį pasikalbėti. M. ėmė rėkti, kad jam padegė duris. Jiedu susitarė susitikti ir susitiko J. G. gatvėje. Nors M. Ž. skolą, kaip jis suprato, pripažino, pokalbis buvo audringas, M. Ž. jam prikaišiojo dėl padegtų durų, kaltino, kad jis veikia kažką sutaręs su policijos darbuotojais. Kad situacija aprimtų, jis pakvietė atvažiuoti pažįstamą R. P.. R. P. atvykus, M. Ž. sakė, kad atvažiuos ir jo žmonės, visą laiką kalbėjo apie sudegintas duris. Jis suprato, kad tos durys yra kliūtis skolai susigrąžinti ir, kad atgauti bent dalį skolos R. P. pasakė, kad skolą sumažina 2000 litų. Pokalbio metu jis matė, kad M. Ž. rankose turi kažkokį prietaisą ir pokalbį įrašinėja. Po to M. Ž. paaiškino, kad tokiu būdu jis nori užfiksuoti derybų eigą ir užsitikrinti, kad vėliau suma nebus didinama. Paties pirmo pokalbio, kurio metu M. Ž. sutiko atlyginti tik brolio dalį, M. Ž. neįrašinėjo. Kai suma buvo sumažinta 2000 litų, jiedu su M. Ž. apsikeitė telefonais, buvo dar apie du kartus susitikę. Iniciatyva susitikti buvo tiek iš M. Ž., tiek iš jo pusės. Paskutinį kartą jiedu susitiko M. Ž. iniciatyva, jis pasakė, kad turi dalį pinigų, susitikimo metu M. Ž. perdavė jam 1000 litų. Su šitais pinigais, pavažiavęs apie 25 metrus, jis buvo sulaikytas. Kaltinamasis parodė, kad jo neteisėti veiksmai pasireiškė tik tuo, jog jis reikalavo iš M. Ž. grąžinti tuos pinigus, kuriuos jam buvo davęs, o M. Ž. niekaip negrasino, jo durų nepadegė ir to padegimo neorganizavo.

Nukentėjusysis M. Ž. teismo posėdyje parodė, jog su E. M. susipažino Santakos policijos komisariate tą dieną, kai buvo sulaikytas jo brolis. Anksčiau E. M. sutikęs nebuvo, jo nepažino. 2009 m. gegužės 1 d., kai paskambino brolis K., kad yra sulaikytas ir vežamas į policijos komisariatą, jis žvejojo. Jis atvažiavo į Santakos policijos komisariatą ir iš pareigūnų sužinojo, kad brolis sulaikytas dėl to, kad įsivėlė į muštynes, kurių metu vienam nukentėjusiajam neva lūžo ranka, kad kitas nukentėjusysis taip pat sunkioje būklėje. Jis nuvažiavo į Raudonojo kryžiaus ligoninę pasižiūrėti, bet nukentėjusiųjų ten jau nebuvo. Tada jis vėl grįžo į komisariatą, lūkuriavo, galvodamas, kad brolį paleis. Prie jo priėjo žmogus ir pradėjo kalbinti, sakė, kad gresia nemalonumai asmeniui, kuris buvo sulaikytas kartu su jo broliu K.. Šis žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, buvo E. M.. Tą dieną jis pamanė, kad E. M. yra policijos pareigūnas, nes komisariate jis elgėsi laisvai, bendravo su pareigūnais, su vienu iš jų buvo išėjęs į lauką ir nuėjo į tarpuvartę. Kad E. M. gali viską sutvarkyti, jam sakė ir policijos pareigūnai. Priešingai, jam pareigūnai sakė niekur neiti ir niekur nesikišti. Jam pasirodė, kad pareigūnai nori jį apgauti, todėl jis ligoninėse, tame tarpe ir Kauno klinikose, ieškojo nukentėjusiųjų, bet jie iš gydymo įstaigų jau buvo išvykę. Grįždamas prie Santakos policijos komisariato, jis pasiėmė brolio K. draugą Š. S., šis liko sėdėti automobilyje, o jis vėl nuėjo į komisariatą, tačiau pareigūnas jo į vidų neleido. Kai iš komisariato išėjo nukentėjusieji, išėjo ir E. M.. Išeidami nukentėjusieji pasakė, kad viskas sutvarkyta. Kai nukentėjusieji išėjo, E. M. priėjo prie jo ir pasakė, kad pareigūnam reikia atsilyginti. Jis, galvodamas, kad E. M. yra pareigūnas, tik neuniformuotas, manė, kad E. M. nori jį įvelti į šitą situaciją, nes jis bendravo su E. D., o tuo metu buvo paieškomas H. D.. Jis galvojo, kad pareigūnai nori jį išprovokuoti duoti kyšį ar padaryti kažką panašaus. E. M. padavė jam pinigus, kad jis atsilygintų policijos pareigūnams. Pinigus, kuriuos davė, E. M. paėmė iš merginos, sėdinčios automobilyje. Jis pinigų neskaičiavo, bet jų galėjo būti apie 2000 litų. E. M. paduotus pinigus jis, spausdamas ranką, padavė vienam iš komisariate buvusių uniformuotų pareigūnų, neužilgo jo brolis buvo paleistas iš sulaikymo. Kokiu būdu pinigus reikės grąžinti, E. M. nekalbėjo, tik vienam iš brolio draugų pasakė, jog tai yra investicija į ateitį.

Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad iki rugpjūčio mėnesio jo niekas pinigų neprašė, o rugpjūčio mėnesį pakvietęs susitikti prie parduotuvės „M.“ nepažįstamas vyriškis jam pasakė, jog jis skolingas (duomenys neskelbtini) 7000 Lt už tai, kad jį „ištraukė“ iš policijos. Į tai jis atsakė, kad niekas jo iš policijos „netraukė“ ir niekam jis neskolingas. Praėjus 2-3 savaitėms po šio pokalbio buvo uždegtos buto J. G. g. 4-5, kuriame jis gyvena, durys. Buto savininkė yra jo motina. Po to įvykio jis pats ieškojo galimybės susitikti su E. M.. Kadangi E. M. draugė K. T. gyvena tame pačiame name kaip ir jis ir būtent jos automobilį jis matė prie Santakos policijos komisariato, sutikęs K. T. jis paprašė paskambinti E. M.. Kalbėdamas su E. M., pokalbį jis savo iniciatyva įrašinėjo į tam reikalui nusipirktą diktofoną. Nors E. M. tiesiogiai neprisipažino, bet iš pokalbio buvo galima suprasti, kad E. M. padegė jo buto duris. Manydamas, kad E. M. yra susimokęs su policijos pareigūnais reikalauti iš jo pinigų, dėl to jis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, gavo iš jų kitą pokalbių įrašymo įrangą, nurodymus, kaip elgtis pokalbiuose su E. M., policijos pareigūnai jam taip pat davė 1000 litų, kuriuos jis perdavė E. M. prieš pastarojo sulaikymą. Policijos pareigūnai jam taip pat pasakė, kad E. M. nėra policijos pareigūnas, kad jis yra teistas. Iš viso jis su E. M. buvo susitikęs tris ar keturis kartus, jau pirmo susitikimo metu E. M. sutiko reikalaujamą sumą sumažinti dviem tūkstančiais litų. Be to E. M. aiškino, kad už pinigus jis turi atsiskaityti, kad pinigai yra bendri.

Nukentėjusysis taip pat parodė, kad 2009-05-01 E. M. jam sakė, jog perduoti Santakos policijos komisariato pareigūnams duoda 3500 litų, pats jis pinigų neskaičiavo, jam buvo neįdomu. Kad E. M. prie komisariato sakė duodąs jam 3500 litų, nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 46; 39-40; 42, 43). Perskaičius šiuos parodymus teismo posėdžio metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jie teisingi.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole (t. 1, b. l. 47) užfiksuota, kad M. Ž. 2009-09-10 atpažino E. M. kaip asmenį, vardu Evka.

Nukentėjusioji A. M. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, civilinio ieškinio ji nepareiškė.

Liudytoja K. T. parodė, kad buvo artima kaltinamojo draugė, šiuo metu nebebendrauja, bet ant jo nepyksta. 2009 m. ji gyveno su kaltinamuoju J. G. gatvėje, o 2009 m. gegužės 1 d. buvo apsipykę, todėl iki vakaro bendravo telefonu. Vakare E. M. pasakė, kad jis sėdi automobilyje J. G. g. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad yra išgėręs. Ji atėjo, perstatė mašiną ir su E. M. grįžo namo. Namuose E. M. paprašė jos paskolinti pinigų, nes norėjo padėti kažkokiam draugui. Pinigus ji E. M. skolino ne pirmą kartą, jis juos visada grąžindavo, todėl ji sutiko paskolinti pinigų ir šį kartą. Kaltinamasis prašė paskolinti 7000 litų, tokie pinigai jai nėra dideli. Ji turėjo 4000 litų, 3000 litų paėmė iš bankomato. Atvykę į Daukšos gatvę, jie sustojo prie Santakos policijos komisariato, E. M. iš jos paėmė 5000 litų ir kažkur nuėjo. Ji laukė. Po to E. M. grįžo su M. Ž., gyvenančiu tame pačiame name kaip ir ji, paėmė iš jos dar 2000 litų ir atidavė M. Ž.. Ji neklausinėjo E. M., kam jam reikalingi pinigai, tuos pinigus jis jai vėliau grąžino. Tų pačių metų rudenį M. Ž. paprašė duoti jam E. M. telefoną. Ji surinko numerį ir davė M. Ž. pakalbėti. Ką jiedu kalbėjo, ji negirdėjo, nes stovėjo atokiau.

Liudytoja K. T. taip pat parodė, kad, gyvendama su E. M., ji nepastebėjo, kad jis būtų vartojęs raminamuosius vaistus, taip pat nepastebėjo, kad jis būtų buvęs kam nors alergiškas. Iš paties E. M. ji yra girdėjusi, kad po suėmimo jam išsivystė alergija nerviniu pagrindu.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2009 m. gegužės 1 d. vakare su M. Č. atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo blaivūs. Automobilių aikštelėje prie parduotuvės stovėjo keli automobiliai, vieno iš jų vairuotojų jis paprašė pridaryti dureles, nes jos trukdė išlipti. Įėjus į parduotuvę, paskui juos įėjo 6-8 vyrai ir puolė juos. Įvyko muštynės, kurių metu jam buvo sužalotas pirštas, o M. Č. akis. Į parduotuvę buvo iškviesti saugos tarnybos darbuotojai, policija ir greitoji medicinos pagalba. Jis buvo nuvežtas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, M. Č.- į Kauno klinikas. Išleisti iš gydymo įstaigų jiedu atvažiavo į Santakos policijos komisariatą, muštynių dalyvių jame nematė. Apsisprendę nerašyti pareiškimo, jie iš komisariato išėjo. Lauke kažkoks vyriškis, nedalyvavęs muštynėse, jiems pasiūlė 200 litų už patirtus nepatogumus, jie šiuos pinigus paėmė.

Analogiškus parodymus davė liudytojas M. Č.. Jis taip pat parodė, kad Santakos policijos komisariate buvę du uniformuoti pareigūnai jų niekaip neįtakojo, kad jie atsisakytų rašyti pareiškimą. Vienas iš jų tik nurodė, kad su jais nori susitikti kažkoks asmuo, šis asmuo davė 200 litų nuostoliams kompensuoti.

Liudytojas A. E., Kauno m. Santakos policijos komisariato vyr. postinis, parodė, kad dirba pagal sudarytus darbo grafikus, patvirtino, kad dirbo 2009 m. gegužės 1 d. su budėtoju G. A.. Liudytojas parodė, kad tą dieną sulaikytų asmenų pavardžių neatsimena, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Nei įvykio dieną, nei kitais atvejais niekada nėra paėmęs jokių pinigų už sulaikyto asmens paleidimą, neturi procesinės teisės priimti tokius sprendimus.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2009 m. gegužės 1 d. dirbo Santakos policijos komisariate budėtoju. Tą vakarą į komisariatą buvo pristatyti muštynių dalyviai, buvo atvažiavę ir nukentėjusieji, visi buvo apklausiami tyrėjo, tyrėjas priima ir procesinius sprendimus. Patalpos komisariate stebimos vaizdo kameromis. Liudytojas kategoriškai paneigė, kad buvo perduodami kažkokie pinigai.

Liudytoja L. L. parodė, kad ji dirba Santakos policijos komisariate tyrėja, turi teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Budėjimo metu joks kitas pareigūnas tokios teisės neturi. Formaliai tokią teisę turi budėtojas, bet tai nėra praktikuojama. Konkretaus atvejo 2009 m. gegužės 1 d. ji neprisimena, E. M. nepažįsta.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėjas, 2009 m. gegužės 1 d. vakare jam paskambino pardavėja ir pasakė, kad parduotuvėje įvyko muštynės. Jis atvyko į parduotuvę, konflikto dalyviai jau buvo išskirstyti, likę apsaugos darbuotojai. Materialinių nuostolių parduotuvei padaryta buvo nedaug. Tą pati vakarą jam nuostolius atlyginti pasiūlė aukštas vaikinas, galimai ir E. M.. Kai jis suskaičiavo žalos dydį, šią žalą jam atlygino vienas iš parduotuvės nuolatinių klientų, gyvenančių netoliese.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2005-05-01 dėl muštynių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ sulaikė ir į Santakos policijos komisariatą pristatė kelis asmenis. Analogiškus parodymus davė liudytojas D. D..

Liudytojas B. B. parodė, kad 2009-05-01 dirbo Patrulių rinktinėje, patruliavo Vilijampolės mikrorajone. Per raciją išgirdęs, jog kviečiama policija į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten nuvyko. Konflikto dalyviai jau buvo išvežti, prie parduotuvės matė pažįstamą E. M., šis paaiškino, kad susimušė pažįstami, jie išvežti į Santakos policijos komisariatą.

Byloje ištirta Kauno m. Santakos policijos komisariato medžiaga (t. 2, b. l. 2-29), iš kurios matyti, kad 2009-05-01 Santakos policijos komisariate operatyvinės grupėse budėjo pareigūnai G. A., A. E., K. P. ir tyrėja L. L.. 2009-05-01 22 val. į komisariatą pristatyti R. V. ir K. Ž., abu išleisti 2009-05-02 3 val. Medžiagoje, dėl kurios atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad tyrimą atliko L. L.. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas motyvuotas nutarimas, apie jį baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pranešta suinteresuotiems asmenims.

Liudytojų K. Ž., R. V., E. S. iškviesti į posėdį nepavyko. Liudytoja R. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje, parodė, kad šiuos asmenis ji apklausė ikiteisminio tyrimo metu. R. V. davė parodymus apie tai, kad kilus konfliktui prie gėrimų parduotuvės, jiedu su K. Ž. buvo pristatyti į Santakos policijos komisariatą. Išleistas iš komisariato, prie jo jis sutiko iš anksčiau pažįstamą E. M., kuris jam pasakė žodžius, jog tai investicija į ateitį. E. M. parduotuvėje jis nematė, konflikte E. M. nedalyvavo. Apklausiamas E. S. parodė, kad E. M. jis nepažįsta, apie tą įvykį nieko nežino.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2009 m. rudenį E. M. paprašė jo sudalyvauti pokalbyje su asmeniu, kuris buvo E. M. skolingas. Su šiuo žmogumi jiedu susitiko J. G. gatvėje prie gėrimų parduotuvės. Iš pradžių jis į pokalbį nesikišo, girdėjo, kad kalbama apie 7000 litų grąžinimą. Jis žinojo, kad E. M. padėjo išspręsti kažkokį konfliktą, kokį konkrečiai – nežinojo. Kai žmogus ėmė kalbėti apie sudegintas duris, jis asmeniškai sumažino E. M. prašomą sumą dviem tūkstančiais litų, nors tokį teiginį palaikė skolininko taktika.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 52) užfiksuota, kad 2009-09-10 M. Ž. savo iniciatyva pateikė diktofoną „Panasonic“ su garso įrašu. Objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 53) užfiksuota, kad iš M. Ž. paimtas diktofonas apžiūrėtas, jame esantis garso įrašas perrašytas į CD. Įrašo, daryto 2009 m. rugsėjo 7 d., stenogramoje (t. 1, b. l. 55-65) užfiksuota, kad E. M. reikalauja iš M. Ž. sumokėti 7000 litų už tai, kad padėjo jo broliui išvengti atsakomybės už muštynes, M. Ž. nenori pripažinti, esąs skolingas, skundžiasi, kad jam jau grasino kiti asmenys, po to buvo sudegintos motinos buto durys, dėl to jis patyrė nuostolių. Šio pokalbio metu E. M. netiesiogiai pripažino, kad organizavo nukentėjusiojo buto durų padegimą, teigdamas, kad „paneigei žodį ir gavai grąžos“, o nukentėjusiajam reikia džiaugtis, kad balkone buvusi jo mergina nebuvo sušaudyta ar į butą nebuvo įmesta granata ( t. 1, b. l. 61). Įsijungus į pokalbį atvykusiam Raimiui (R. P.) E. M. su M. Ž. susitaria, kad pastarasis sumokės jam 5000 litų. Iš pokalbio turinio matyti, kad E. M. teigia Santakos komisariato pareigūnams sumokėjęs 3500 litų. Kauno m. apylinkės teismui 2009-09-22 nutartimi leidus M. Ž. užmegzti ryšius su R. P. ir E. M., kontaktų metu naudoti technines priemones bei daryti garso ir vaizdo įrašus, buvo atlikti slapto sekimo veiksmai, įrašyti du pokalbiai tarp E. M. ir M. Ž.. 2009-09-24 pokalbio stenogramoje ( t. 1, b. l. 70, 71) užfiksuota, kad E. M. dėl sudegintų durų ir remonto laiptinėje iš prašomos 7000 litų sumos be R. P. sumažintos sumos dar mažina reikalaujamą sumą penkiais šimtais litų. 2009-10-13 pokalbio stenogramoje (t. 1, b. l. 72) užfiksuota, kad M. Ž. perduoda E. M. kažkokią sumą pinigų, po to telefonu įspėja trečiuosius asmenis, kad E. M. nuvažiuoja.

M. Ž. pakvitavimuose (t. 1, b. l. 75, 76) užfiksuota, kad jis 2009-10-13 iš Kauno AVPK pareigūno per du kartus gavo dvi kupiūras po 200 Lt, nurodyti kupiūrų numeriai AC 9168916, AD2465293, AB 4992448, keturias kupiūras po 100 Lt, nurodyti numeriai AA2488122, AF 2219008, AE 7212609, dvi kupiūras po 50 Lt, nurodyti numeriai AF 8217200, AF 8795738. E. M. sulaikytas 2009-10-13 (t. 2, b. l. 43), asmens kratos protokole (t. 2, b. l. 44) užfiksuota, kad po sulaikymo kratos metu pas E. M. be kitų daiktų rasta 1000 litų tokio pat nominalo kupiūromis, kurios buvo išduotos M. Ž.., taip pat rastas tablečių „Relanium“ pakelis, kuriame yra aštuonios tabletės. Pinigų apžiūros duomenys užfiksuoti protokole (t. 1, b. l. 77-79).

2010-02-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(8967)-IS1-1150 (t. 2, b. l. 51, 52) užfiksuota, kad aštuonių geltonos spalvos tablečių iš nepažeistos plastikinės folijuotos gamyklinės pakuotės, ant kurios yra užrašai „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“, 2009-10-13 asmens kratos metu rastų ir paimtų pas E. M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – diazepamas, kurio bendroji masė yra 0,04 g.

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos pranešime (t. 2, b. l. 177) užfiksuota, kad E. M. gydosi šioje klinikoje, vaistai „Relanium“ jam nebuvo skirti.

E. M. praeityje teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 122-146, 147), iki suėmimo jis dirbo. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos akto išvadoje (t. 2, b. l. 171-174) užfiksuota, kad E. M. veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. M. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ištirti teismo posėdyje, laikytini įrodymais ir vertintini (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje.

Ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad 2009 m. gegužės 1 d. kaltinamasis E. M. Kaune, prie Santakos policijos komisariato davė nukentėjusiajam M. Ž. 3500 litų. Pinigų davimo faktą nurodytu laiku patvirtina ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis, taip pat liudytoja K. T.. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajam prie Santakos policijos komisariato per du kartus perdavė 7000 litų (iš pradžių 5000 litų, paskui dar 2000 litų), o nukentėjusysis, patvirtindamas pinigų gavimo faktą, teigė pinigų iš viso neskaičiavęs, o jų galėjo būti apie 2000 litų, teismas šiais parodymais nesivadovauja. Teismo posėdžio metu tikslinant, kokią pinigų sumą nukentėjusysis gavo iš E. M., jis patvirtino, kad E. M. sakė duodąs jam 3500 litų. Šią, 3500 litų sumą, nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu patvirtino, kad parodymai apie duotą pinigų sumą yra teisingi.

Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis skirtingai nurodė, kokiam tikslui turėjo būti ar buvo panaudoti kaltinamojo E. M. nukentėjusiajam duoti pinigai, o ir bylos nagrinėjimo metu to nustatyti nepavyko, pinigų panaudojimo tikslas ir aplinkybės išeina už E. M. pareikšto kaltinimo ribų ir kaltinamojo kaltės įrodymui bei veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Gavus pinigus ir atsiradus nukentėjusiojo pareigai iš E. M. gautus pinigus grąžinti, nukentėjusysis šios pareigos nevykdė ir ją ginčijo. Tokią išvadą teismas daro iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų turinio, jų pokalbių, užfiksuotų garso įrašų stenogramose, turinio.

Iš šių įrašų turinio taip pat matyti, kad kaltinamasis iš M. Ž. susitikimo 2009-09-07 metu reikalavo grąžinti ne tik duotą prie Santakos komisariato 3500 litų sumą, bet reikalavo iš viso 7000 litų, teigdamas, kad turėjo išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo brolio paleidimu iš sulaikymo ir ateityje tokių išlaidų dar gali turėti. Šis kaltinamojo teiginys jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Priešingai, iš Santakos policijos komisariato darbuotojų, dirbusių 2009-05-01, tame tarpe, iš tyrėjos, liudytojos L. L. parodymų bei iš šio komisariato medžiagos, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, seka, kad procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. Ž. veiksmų priėmė ne kaltinamojo nurodyti policijos pareigūnai, o tyrėja L. L., jos argumentuoto nutarimo jokie suinteresuoti asmenys neapskundė.

Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusiojo 3500 Lt, duotų nukentėjusiajam tariamai tarpininkaujant dėl nukentėjusiojo brolio K. Ž. paleidimo iš sulaikymo, o taip pat 3500 Lt dėl tariamai su šiuo tarpininkavimu susijusių turėtų ar būsimų išlaidų. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2009-09-07 pokalbio turinys atskleidžia, kad siekiant gauti reikalaujamą sumą, kaltinamasis E. M. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą. Ši prievarta pasireiškė tuo, kad spręsti kaltinamojo ir nukentėjusiojo piniginių santykių buvo pasitelkti kiti asmenys: nenustatytam asmeniui reikalaujant perduoti 7000 litų, o to nepadarius- grasinant smurtu, 2009-08-27 buvo padegtos buto, kuriame gyveno nukentėjusysis, durys. Kad buto durys neužsidegė savaime, patvirtina aktas, kuriuo nustatyta gaisro priežastis- padegimas, kad buto durų padegimas susijęs su kaltinamojo ir nukentėjusiojo piniginių reikalų sprendimu, patvirtina liudytojo R. P. parodymai, iš kurių matyti, kad R. P., vykdydamas tarpininko funkciją, nukentėjusiajam pareiškus apie sudegintas duris, nedelsiant sumažino reikalaujamą iš nukentėjusiojo pinigų sumą dviem tūkstančiais litų. Kad nukentėjusiojo gyvenamo buto durų padegimą organizavo kaltinamasis, patvirtina jo teiginiai, užfiksuoti 2009-09-07 pokalbio su nukentėjusiuoju metu, iš kurių matyti, kad buto durų padegimas buvo kaltinamojo kontroliuojamas. Kitų užfiksuotų kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbių turinys (kaltinamasis toliau tikslina reikalavimus, koreguoja reikalaujamą sumą) patvirtina aptartas aplinkybes.

Nors butas, kurio durys buvo sudegintos, formaliai priklauso nukentėjusiojo motinai, bylos aplinkybės patvirtina, kad šiuo butu nuolat naudojosi ir jame gyveno nukentėjusysis M. Ž.. Kaip šio buto gyventoją M. Ž. pažįsta liudytoja K. T., surinkęs informaciją, kaltinamasis taip pat nustatė, kad M. Ž. gyvena minėtame bute. Organizuodamas buto (duomenys neskelbtini) durų padegimą, kaltinamasis suprato, kad sunaikina ar sugadina nukentėjusiojo M. Ž. turtą ir to siekė.

Dėl kaltinamojo E. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo teisėms ir tesėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, nes buvo pažeista jo gyvenamojo būsto neliečiamybė, dėl grasinimų iškilo fizinio smurto pavojus.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę prievartą ir tuo padarydamas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams didelę žalą, vykdė nukentėjusiojo M. Ž. ginčijamą teisę susigrąžinti M. Ž. duotus 3500 litų ir, neturėdamas teisėto pagrindo, sunaikindamas nukentėjusiojo naudojamą turtą, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti jam 3500 litų, derybų metu šią sumą mažindamas iki 1000 Lt.

E. M. kaltė įrodyta, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį.

Abi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra baigtos, jos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šių veikų padarymo nenustatyta. Teismas nenustato kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes kaltinamojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra nepilnas, o aplinkybių, patvirtinančių jo nuoširdų gailėjimąsi, iš viso nėra.

Kaltinamojo atsakomybę dėl šių veikų padarymo sunkina tai, kad psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu jis naudojo bei sunaikino nukentėjusiojo turtą, veikdamas kartu su kitais asmenimis, tai yra, bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmes už šių nusikaltimų padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, o būtent į tai, kad nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, taip pat į kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe, į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusiajam neatsirado turtinė žala (nukentėjęs neneigia gavęs iš kaltinamojo 3500 litų, o sudegintas duris vertina 2000 litų). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas laiko galimu paskirti kaltinamajam bausmes, kiek mažesnes, nei sankcijoje numatytų bausmių vidurkis.

Dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje

Kratos metu pas kaltinamąjį buvo rasta 8 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,04 g. psichotropinės medžiagos- diazepamo. Šios aplinkybės yra nustatytos objektyviai, jų kaltinamasis neginčija. Baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti užtraukia tik neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis. Neprisipažindamas, padaręs inkriminuojamą veiką, kaltinamasis teigė, jog rasta psichotropine medžiaga jis disponavo teisėtai, tai yra, kad vaistai, turintys savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, buvo jam paskirti gydytojo receptu. Toks kaltinamojo teiginys galėjo būti patikrintas baudžiamojo proceso priemonėmis, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje kaltinamasis negalėjo nurodyti, nei gydymo įstaigos, kurios gydytojas paskyrė jam šį vaistą, nei vaistinės, kurioje jis šį vaistą įsigijo. Priešingai, gydymo įstaiga, kurioje kaltinamasis yra prisirašęs kaip pacientas, nepatvirtino, kad šis vaistas būtų kaltinamajam paskirtas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė 8 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,04 g. psichotropinės medžiagos diazepamo.

Sutinkamai su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, diazepamas yra psichotropinė medžiaga, leidžiama vartoti medicinos tikslams, jos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,04 g. Kadangi kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, jo veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, tai yra, įrodyta kaltinamojo kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą, teismas taip pat atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus ir bausmių suderinamumo principą.

Kardomoji priemonė- suėmimas nuteistajam po nuosprendžio paskelbimo nekeistina, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintinos su Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės kaltinamasis nė kiek neatliko, nes buvo kardomajame kalinime, į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas tik kardomajame kalinime išbūtas laikas.

Daiktų likimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

E. M. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtąją subendrintą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2009 m. spalio 13 d.

Kardomosios priemonės nuteistajam nekeisti.

E. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje, siųsti nuteistojo bausmės atlikimo vietos administracijai į asmens bylą.

7 tabletes „Relanium“, saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre (aktas A3-5024), sunaikinti.

Revolverį „Olimpyk 38“ Nr. D001483, saugomą Kauno apskrities VPK VTV LS (kvitas Nr. 009449), grąžinti E. M., jam atlikus bausmę.

Diktofoną „Panasonic R-QR230, saugomą prie bylos, grąžinti nukentėjusiajam M. Ž., garso įrašą, esantį prie šio diktofono sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefonus Nokia 6300“ su SIM kortele, „Nokia 6310i“ su SIM kortele, „Nokia 6303c“ su SIM kortele, išimtus asmens kratos metu iš E. M. ir saugomus prie bylos, grąžinti E. M., jam atlikus bausmę .

Kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2-LOK-1021, Nr. 20-7/2-LOK-1239, Nr. 20-7/2-LOK-1159, Nr. 20-7/2-LOK-75, Nr. 20-7/2-LOK-76, kompaktinę plokštelę „Quer“su garso įrašu prie objektų apžiūros protokolo, voką prie specialisto išvados Nr.11-2439(09), palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.