- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-418-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00946-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankui
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-418-826/2016
NUTARTIS
2016 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti pareiškėjui teisę naudotis 325 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, paskirti bankroto administratoriumi UAB „ATENERGO“, patvirtinti 869,56 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį dėl 202 898,55 Eur paskolos suteikimo 2,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimui. Žemės sklypą pirko tikėdamas, kad galės pakeisti paskirtį, padalyti į mažesnius sklypus ir vėliau parduoti. Bet dėl krizės visas verslas sustojo ir detaliojo plano nespėjo užbaigti. Įmokas pagal kredito sutartį mokėjo apie 2 metus. Paskutines įmokas bankui mokėjo pasiskolinęs iš artimųjų. Verslas buvo susijęs su nekilnojamuoju turtu ir per krizę neteko beveik visų pajamų. Toliau mokėti bankui neturėjo galimybių. Ieškojo galimybių įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams, tačiau dėl finansinių sunkumų ir negalėdamas vykdyti skolų grąžinimo tapo nemokus. Įsiskolinimas kreditoriams, t. y. AB SEB bankui, šiuo metu yra 213 595,63 Eur, taip pat 37,65 Eur žyminio mokesčio. Jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis iš UAB (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 30,47 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį sudaro 30,47 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį sudaro 135 Eur, iš viso per mėnesį gauna 195,94 Eur pajamų, jokių kitų pajamų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-12-28 nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas neatitiks Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties, nes turėdamas didelius įsiskolinimus kreditoriui pareiškėjas elgiasi nesąžiningai savo kreditoriaus atžvilgiu: nesiekia dirbti ir uždirbti kuo didesnes darbo pajamas, nors tam turi visas galimybes. Iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų iškraipyta pareiškėjo kaip skolininko ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyra, nes pareiškėjas galėtų ir toliau gauti net minimaliosios mėnesinės algos nesiekiančias pajamas, o atsiskaitymams su kreditoriumi neskirti savo darbo pajamų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atitinka įstatymo kriterijus nemokumui nustatyti, nenustatyta įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų, tačiau fizinių asmenų nemokumo būklė ir ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų nebuvimas nesudaro besąlygiško pagrindo iškelti asmeniui bankroto bylą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui dirbant trijose darbovietėse, jo darbo užmokestį sudaro 195,94 Eur per mėnesį, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo išvadai, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą, nėra. Pareiškėjas, pardavęs jam priklausantį žemės sklypą, galės padengti didelę skolos kreditorei AB SEB bankui dalį. Be to, pareiškėjas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis trijose darbovietėse UAB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neišnaudoja galimybės gauti didesnes darbo pajamas šiuo metu ir vietoj to tenkinasi 195,94 Eur dydžio darbo pajamomis. Už nurodyto dydžio atlyginimą pareiškėjas eina atsakingas direktoriaus pareigas trijose uždarosiose bendrovėse, kurios įprastai patikimos asmeniui, turinčiam reikiamą patirtį ir aukštą kvalifikaciją. Dėl to nėra galimybės spręsti dėl jo mokumo būklės, mokus galėtų būti panaudojęs savo darbo potencialą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė, kad jo pajamos – 195,94 Eur per mėnesį, o pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos – 325 Eur per mėnesį, nors šios sumos jis nepagrindė leistinais įrodymais. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas teismui pateikia visus duomenis apie turimą turtą ir pajamas. Akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad jis turi papildomų pajamų šaltinių, kurių nenurodė ir neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-12-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ji vertino kaip nesąžiningą, kad jis galbūt slepia savo pajamas, nes būdamas įmonės direktoriumi jis iš tiesų gauna mažas pajamas, kadangi įmonės veikia tik dėl to, kad teiktų atskaitomybę ir finansines ataskaitas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gali parduoti žemės sklypą ir padengti nemažą dalį skolos, tačiau sklypo vertė buvo didesnė nei suteikta paskola, dėl to jam įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės lėšos. Kurį laiką pareiškėjas sąžiningai vykdė įsipareigojimus, tačiau prasidėjus ekonominei krizei, turto vertė krito, o jį pardavus gautos sumos nepakaktų įsipareigojimams padengti. Jis neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kurie būtų pabloginę jo galimybę vykdyti įsipareigojimus. Jis nevengia dirbti ir ketina dėti visas pastangas, kad padidintų gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo nesąžiningumą, nes jis pajamų neslepia, jos yra iš tiesų mažos. Vien tai, kad jis yra įmonių direktorius, nereiškia, kad gauna geras pajamas, nes įmonės realios veiklos nevykdo, o tik teikia ataskaitas. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningumą, nurodė, kad pareiškėjas tikėtinai slepia pajamas ar turi kito turto, gali vykdyti įsipareigojimus, nes, būdamas trijų įmonių direktoriumi, tikėtina, gauna daug didesnes pajamas, nei nurodo teismui. Teismas nurodė, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjo pajamos per mėnesį yra tik 195 Eur. Su šiais pirmosios instancijos teiginiais galima būtų sutikti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių prielaidų nepakanka išvadai apie pareiškėjo nesąžiningumą padaryti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto mokumo padarė nevisiškai teisingai įvertinęs visas aplinkybes, kurios yra ir gali būti reikšmingos sprendžiant dėl apelianto galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Dėl to teismas galėjo netinkamai įvertinti apelianto perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o padaryta išvada dėl apelianto mokumo gali būti neteisinga. Teismas teisingai nurodė, kad apeliantas yra jaunas ir darbingas vyras, turintis galimybes susirasti geriau mokamą darbą, ypač turint omenyje jo užimamas pareigas, t. y. būdamas įmonių direktoriumi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų kito turto nei įkeistas žemės sklypas, kuriam įsigyti buvo paimtas kreditas. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti kuo mažiau abejonių keliančią išvadą apie apelianto ribotas galimybes vykdyti įsipareigojimus, būtina įvertinti įmonių, kurių direktorius yra apeliantas, veiklą, finansines ataskaitas. Tuo atveju, jeigu pasitvirtintų teiginiai apie tai, kad apelianto vadovaujamų įmonių būklė iš tiesų yra prasta ir jo oficialios pajamos yra itin mažos, būtina įvertinti apelianto kasdienes išlaidas gyvenamajam būstui, pomėgiams, pramogoms ir pan. Tik visapusiškai įvertinus ir išanalizavus duomenis, reikšmingus sąžiningumui konstatuoti, svarstytinas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškėjas prašė patvirtinti 325 Eur sumą per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši suma viršija jo mėnesines pajamas, kurios, kaip nurodė pareiškėjas, yra 195 Eur. Pareiškėjas turėtų pateikti duomenis apie tai, iš kokių pajamų jis ketina apmokėti būtiniausias mėnesines išlaidas. Tuo labiau kad dalis lėšų, kurias gauna pareiškėjas, turi būti skiriama ir kreditorių įsipareigojimams vykdyti, dalis lėšų skiriama administratoriaus išlaidoms. Dėl to iš naujo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina į tai atsižvelgti.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės bei bankroto bylos iškėlimas / neiškėlimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos R. K. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.