- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-611-383-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. C.
- Civilinis ieškovas
- APB „Apranga“
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 30 (trisdešimt) parų arešto.
Iš J. C. priteista 324, 50 lt. (trys šimtai dvidešimt keturi litai ir 50 ct.) civilinio ieškovo – APB „Apranga“, reg. Kirtimų g. 51, Vilnius m., įmonės kodas 121933274, naudai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. C. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-08 apie 13²⁵ val. iš APB “Apranga” parduotuvės “Išparduotuvė A”, esančios Prekybos ir laisvalaikio pramogų centro “Mega” Kaune, Islandijos pl. 32, patalpose, pasikėsino pagrobti vyrišką džemperį 324,50 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojos ir, jam išėjus už kasų ir už prekę nesumokėjus, apsaugos darbuotojo buvo sulaikytas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. C. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, o būtent, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, be to, jis atlygino visą civilinį ieškinį, šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą statybose.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo J. C. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai J. C. pripažino kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežta. Bausmė J. C. yra paskirta teisingai.
LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytų veiksmų pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytų veiksmų motyvus ir tikslus; 4) padarytų veiksmų stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė tai, kad J. C. padarė baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (LR BK 22 str. 1 d.), t.y. jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojos ir, jam išėjus už kasų ir už prekę nesumokėjus, apsaugos darbuotojo buvo sulaikytas, į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), civilinį ieškinį atlygino pilnai (b.l. 72), be to, tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, šį baudžiamąjį nusižengimą padarė teistumui neišnykus už ankstesnį nusikaltimą, praėjus nepilniems trims mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę, visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad J. C. yra linkusi nusikalsti asmenybė, iš ankstesnių savo teistumų absoliučiai išvadų nedaro. Taipogi, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis šiuo metu kur nors dirbtų, nors savo apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą). Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama arešto bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip, viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant arešto bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis (anksčiau tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką, niekur nedirbo, pastovių pajamų šaltinio neturi). Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 49 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė arešto bausmę, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, kurios dydis yra minimalus arešto bausmės dydžiui už baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 49 str. 3 d.), tokiu būdu, paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.
Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. C. apeliacinį skundą atmesti.