- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2-2849-905/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01709-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Ieškovė prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu; į darbą negrąžinti, o priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir laikyti atleista iš darbo teismo sprendimu; 2) atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovei nebuvo pranešta apie tai, kad atleista iš darbo; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė nurodė, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 2011 m. gruodžio 13 d. pardavėjos pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį. Po 2012 m. sausio 31 d. darbdavys neaprūpino jos darbu, neinformavo apie darbo sąlygų pakeitimą ar nutraukimą, neskelbė prastovos, nevykdė kitų darbdavio funkcijų. Anot ieškovės, ji tik 2012 m. vasario 28 d. sužinojo, kad dėl neaiškių priežasčių 2012 m. sausio 31d. atleista iš darbo. Ieškovės teigimu, ji savo darbą atlikdavo sąžiningai, tačiau darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio ir neapmokėjo už darbą poilsio dienomis (2011 m. gruodžio 17, 18 d.). Ieškovės apskaičiavimais, atsakovas liko skolingas 3300 Lt darbo užmokesčio, 206 Lt už darbą poilsio dienomis, 252,35 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (už 2,45 dienas) bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė neprieštaravo dėl sprendimo už akių, jeigu byloje nebus pateikta atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo dokumento.
Ieškinys teisme priimtas 2011 m. balandžio 12 d. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2012 m. balandžio 17 d. (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 4 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui visus su ieškovės įdarbinimu ir atleidimu iš darbo, taip pat su jos darbo užmokesčiu (jo dydžiu, mokėjimo tvarka) susijusius dokumentus, įskaitant, tačiau neapsiribojant, darbo sutartį, pažymą apie vidutinį (dienos ir mėnesio) darbo užmokestį. Nurodytoje teismo nutartyje išaiškinta CPK 199 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta atsakomybė už teismo reikalavimų nevykdymą. Nutartis atsakovui įteikta 2012 m. gegužės 9 d. (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 4 dalis), tačiau iki šiol pareikalautų dokumentų nepateikta, taip pat teisme negauta atsakovo pranešimo apie tai, kad pareikalautus įrodymus nėra galimybės pateikti.
Susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei teismo pareikalautų dokumentų, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų asmenų sąraše. Ieškovės 2011 m. gruodžio mėn. draudžiamųjų pajamų suma 680,95 Lt, VSD įmokų suma – 272,24 Lt; 2012 m. sausio mėn. draudžiamųjų pajamų suma 1240,64 Lt, o VSD įmokų suma – 496 Lt.
Remdamasis ieškinyje išdėstytais ieškovės rašytiniais paaiškinimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir byloje nesant šiems paaiškinimams prieštaraujančių ar juos paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), teismas nustatė, kad šalys 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti pardavėjos pareigose. Ieškovei nebuvo įteikta darbo sutarties egzemplioriaus. Nuo darbo sutarties sudarymo dienos ieškovė pradėjo vykdyti savo darbo funkcijas ir jas vykdė iki 2012 m. sausio 31 d. Pirmą darbo savaitę ieškovė dirbo visas septynias dienas, o kitomis savaitėmis – pagal slenkantį darbo grafiką, t. y. dvi darbo dienos, dvi laisvos. Pagal tokį darbo dienų grafiką ieškovei teko dirbti 2011 m. gruodžio 21, 22, 25, 26, 29, 30 dienomis, taip pat 2012 m. sausio 2, 3, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 22, 23, 26, 27, 30, 31 dienomis. Taigi 2012 m. sausio mėnesį pagal grafiką ieškovė dirbo iš viso 16 dienų ir būtent toks darbo dienų skaičius bus teismo naudojamas ieškovės vidutiniam vienos dienos darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Atsakovas nesumokėjo ieškovei sulygto darbo užmokesčio, taip pat kitokių su darbo santykiais susijusių išmokų; atleisdamas ieškovę iš darbo su ja neatsiskaitė. Ieškovei nebuvo suteikta kasmetinių atostogų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą ir (arba) jo teisėtumą.
Ieškinyje nurodomas ieškovės darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis skiriasi nuo SODROS pateiktų duomenų apie sausio mėnesį ieškovei apskaičiuotą 1240,64 Lt darbo užmokesčio dydį. Dėl to, byloje nesant darbo sutarties egzemplioriaus, teismas vadovaujasi SODROS duomenimis, kaip turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 192 straipsnio 2 dalis), ir sprendžia, kad ieškovės mėnesio darbo užmokesčio dydis 1240,64 Lt, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis (atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą ieškovės darbo laiką, kai dvi dienos darbo ir dvi dienos laisvos) – 77,54 Lt (1240,64 Lt / 16 dienų).
Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės darbas 2011 m. gruodžio 17, 18 dienomis nebuvo numatytas pagal grafiką, tokių argumentų nenurodė ir ieškovė, kuri (tik) nurodė, jog faktiškai nurodytomis dienomis dirbo. Šia prasme vėlesnis ieškovės darbo grafikas (dvi dienas dirbant, dvi ilsintis), teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad už darbą nurodytomis poilsio dienomis ieškovei faktiškai buvo kompensuota suteikiant dvi kitas poilsio dienas. Dėl to teismas atmeta ieškinio reikalavimą priteisti 206 Lt už darbą poilsio dienomis.
Atsakovas, nutraukdamas šalių darbo santykius, ieškovei nesumokėjo darbo užmokesčio. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 680,95 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėnesį ir 1240,64 Lt už 2012 m. sausio mėnesį, iš viso 1921,59 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo teisę į DK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimalias atostogas. Už pusantro mėnesio darbo ieškovė įgijo teisę į 4 dienas šių atostogų (28 atostogų dienos / 12 mėn. X 1,5 mėn.). Dėl to, atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas turėjo išmokėti 177,23 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1240,64 Lt / 28 d. X 4 d.). Nors ieškovė prašo priteisti sumą už mažesnį atostogų dienų skaičių, tačiau teismas turi teisę viršyti darbuotojo pareikštus ieškinio reikalavimas (CPK 417 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina būtent 177,23 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas turėjo sumokėti iš viso 2098,82 Lt (DK 141 straipsnio 2 dalis), t. y. sumą, kuri gerokai didesnė negu vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Dėl to iš atsakovo už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012 m. sausio 31 d. iki visiško atsiskaitymo dienos priteistina po 77,54 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Ši sankcija taikoma už kiekvieną uždelsimo dieną, t. y. neatsižvelgiant į tai, kiek į uždelstą atsiskaityti laiką patenka poilsio dienų.
Pagal teismų praktiką būtent darbdavys turi procesinę pareigą kilus ginčui teisme įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Šiuo atveju ieškovei ginčijant jos atleidimo iš darbo teisėtumą, darbdavys (atsakovas) nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, patvirtinančių ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą. Dėl to tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas darbo santykių nutraukimo faktines aplinkybes, į jokio dialogo (su ieškove) nebuvimą iš atsakovo pusės, teismas vertina kaip nustatytą aplinkybę, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl to tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo. Be to, pagal DK 297 straipsnio 4 dalį iš atsakovo ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo (2012 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirbo pagal grafiką „dvi darbo ir dvi poilsio dienos“, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki apskaičiuotinos šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2012 m. birželio 26 d.) ieškovei nustatytinos iš viso 72 priverstinės prastovos dienos. Dėl to, vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo priteistina iš viso 5582,88 Lt (72 d. X 77,54 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
Pabrėžtina, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 straipsnio 4 dalį yra savarankiškos ir viena kitos neapimančios sankcijos darbdaviui, todėl jos negali būti vertinamos kaip dviguba bausmė. Šių sankcijų taikymo pagrindai yra skirtingi ir savarankiški: vienu atveju – neatsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju, kitu atveju – neteisėtas atleidimas iš darbo. Aptariamos sankcijos yra imperatyvaus pobūdžio ir expressis verbis įtvirtintos įstatyme, kuriame nenumatyta šių sankcijų taikymo išlygų ar pagrindų joms sumažinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju darbdavys visiškai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju ir iš esmės ignoruoja darbuotoją, kuris iki šiol negauna teisėto atlyginimo už darbą (pragyvenimo šaltinio), teismas neturi pagrindo manyti, kad tokiu atveju abiejų DK 141 straipsnio 3 dalyje ir 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sankcijų taikymas neva neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juolab kad nurodyti teisės principai taikytini tik darbo teisinių santykių subjektams patiems nustatant tarpusavio teises ir pareigas (DK 4 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmiau nurodyti teisės principai netaikytini įgyvendinant imperatyviąsias DK normas.
Ieškinio reikalavimams dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (DK 297 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas šio termino taikyti neprašė (DK 27 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1, 2 dalys), tai teismas nenagrinėja ieškinyje suformuluoto prašymo šiam terminui atnaujinti.
Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tenkinant ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir tas, nuo kurių ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybei iš atsakovo priteistina: 635,18 Lt žyminio mokesčio (100 Lt už neturtinį reikalavimą ir 535,18 Lt už patenkintus turtinius reikalavimus), taip pat 17,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1, 3 dalimis, Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 141 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 297 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 680,95 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 95 ct) darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėnesį, 1240,64 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų 64 ct) darbo užmokesčio už 2012 m. sausio mėnesį; 177,23 Lt (šimto septyniasdešimt septynių litų 23 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; po 77,54 Lt (septyniasdešimt septynis litus 54 ct) vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012 m. sausio 31 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.
Pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.
Ieškovės į pirmesnį darbą negrąžinti dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Priteisti ieškovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1240,64 Lt (tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties litų 64 ct) dydžio išeitinę išmoką ir 5582,88 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus 88 ct) vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2012 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Laikyti, kad šalių darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 635,18 Lt (šešis šimtus trisdešimt penkis litus 18 ct) žyminio mokesčio ir 17,75 Lt (septyniolika litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.