Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. D. dėl netesybų, kilusių iš darbo santykių panaikinimo arba sumažinimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. DGKS-1071 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas D. D. 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl uždarosios akcinės bendrovės „Linkstata“ neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti. Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-1071 ieškovo D. D. prašymas buvo patenkintas iš dalies. Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad paskaičiuotų 2071,59 Eur netesybų priteisimas būtų neproporcingas ir neadekvatus atsižvelgus į trumpus darbuotojo ir darbdavio darbo santykius, todėl priteisė 40 procentų apskaičiuotos netesybų sumos t.y. 830 Eur netesybų ir 834,76 Eur neišmokėtų dienpinigių.

Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą laiką nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. D. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo įdarbintas pas ieškovę uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kaip stalius, pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį. Sutartyje šalys susitarė dėl 6,13 Eur valandinio darbo užmokesčio ir 50 proc. dienpinigių nustatytų Finansų ministro įsakymu. Vidutinis darbo užmokestis 49,04 Eur per dieną. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2020 m. rugsėjo 13 d. darbuotojo prašymu be svarbių priežasčių. Iš 2020 m. spalio 26 d. lėšų pavedimo nurodymo matyti kad ieškovė pervedė atsakovui 834,76 Eur dienpinigių. Taip pat nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. darbdavio pasiuntimu buvo išvykęs darbo funkcijas vykdyti į Švedijos Karalystę.

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima dvejopa netesybų paskirtis. Pirma, tai kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra - kaip sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-365/2010).

Ieškovė teigia, jog sprendžiant netesybų priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgta į 2011 m. „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“ (toliau – Deklaracija) kurioje ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais netaikyti minėtiems subjektas poveikio priemonių. Mano, jog pagal minėtą deklaraciją ieškovės pažeidimai turėjo būti identifikuoti ir nustatytas tinkamas terminas pažeidimams ištaisyti. Dėl šių priežasčių ieškovė mano, jog netesybų priteisimas yra nesuderinamas su Deklaracijos nuostatomis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Kaip nurodytą Deklaracijoje, veiklos priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo ne trumpiau nei 12 mėnesių ūkio subjektams pradėjusiems veiklą netaikyti poveikio priemonių, tačiau iš Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2018 m. gegužės 22 d. t. y. prieš 2 metus 9 mėnesius. Dėl šių priežasčių Deklaracijos įpareigojimai šiuo atveju nėra aktualūs, nes juridinis asmuo vykdo veiklą jau beveik tris metus. Teismo nuomone, ieškovė per beveik trijų laikotarpį turi žinoti įstatyme numatytas pasekmes už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl argumentas, kad netesybų priteisimas prieštarauja Deklaracijos nuostatoms atmestinas. Be to, šios deklaracijos nuostatos numato įpareigojimus valstybės institucijoms, o šiuo atveju ginčas, dėl kurio ieškovė prašo taikyti šios deklaracijos nuostatas, kilo tarp jos ir privataus asmens. Darbo ginčų komisija nėra tas subjektas, kuris vykdo priežiūrą ir kontrolę įmonių darbo teisinių santykių srityje. Ši komisija atlieka ginčo neteismine tvarka nagrinėjančio subjekto funkcijas. Dėl to šios deklaracijos nuostatos neįpareigoja nei teismo nei ginčo neteismine tvarka nagrinėjančio subjekto.

Taip pat vienu esminių argumentų ieškovė nurodė tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. paskelbus ekstremalią situacija šalyje dėl infekcinės ligos COVID -19 plitimo, statybų sektoriuje atsirado didelis neapibrėžtumas dėl tolimesnių užsakymų bei atsiskaitymo už atiliktus darbus. Teismas, vertindamas šiuos argumentus, sprendžia, jog ieškovė byloje nepagrindė negalėjimo atsiskaityti su atsakovu fakto dėl įvestų suvaržymų ir negautų pajamų jokiais įrodymais apie tikrąją finansinę padėtį ir negalėjimą mokėti darbo užmokesčių darbuotojams. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo finansinę padėtį atsakovo atleidimo dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas dar atsakovo atleidimo dieną sudaryti su atsakovu susitarimą dėl atsiskaitymo dalimis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių – netesybų mokėjimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms dėl ieškovės pareigos sumokėti atleidžiamam iš darbo atsakovui visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensacines išmokas jo atleidimo iš darbo dieną nevykdymo (DK 146 str. 2 d.), ieškovė turi prisiimti neigiamas tokio vėlavimo atsiskaityti pasekmes, numatytas DK 147 str. 2 d. – netesybų priteisimą, todėl ieškovės prašymas panaikinti priteistą netesybų sumą atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Kaip matyti LR VDI prie SADM 2020 m. lapkričio 11 d. sprendime, susidariusios netesybos buvo paskaičiuotos už laikotarpį nuo atsakovo atleidimo dienos 2020 m. rugsėjo 13 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2020 m. lapkričio 11 d. ir tuo atveju netesybos sudarytų 2071,59 Eur. Iš ieškovės pateikto 2020 m. spalio 26 d. lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad ieškovė atsakovui neužmokėtą darbo užmokestį sumokėjo 2020 m. spalio 26 d. Vertinant ieškovės prašymą sumažinti priteistų netesybų sumą iki 50 Eur, atkeiptinas dėmesys, jog skaičiuojant netesybas pagal esantį teisinį reglamentavimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. spalio 26 d. netesybos sudarytų 1520,24 Eur (49,04 vidutinis dieninis darbo užmokestis x 31 darbo diena). Pažymėtina, jog LR VDI prie SADM 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu jau ir taip sumažino mokėtiną netesybų sumą iki 830 Eur sumos. Teismas atsižvelgdamas į suformuluotą aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, įvertinęs ieškovo ir atsakovo darbinių santykių trukmę, sprendžia, jog LR VDI prie SADM priteista 830 Eur netesybų suma yra proporcinga, teisinga bei užtikrinanti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsniu, Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-1071 palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.