- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-915-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01925-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Š. B., valstybės įmonei „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Š. B., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad nuo pat santuokos su V. B. pradžios, pareiškėja ir jos sutuoktinis, gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas su priklausiniais buvo pastatytas 1933 m. V. B. senelių. Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos 1991 m. sausio 1 d. ūkinėse knygose buvo fiksuoti V. B. ir R. B. šeimos kolūkinio kiemo nariai, o pastatai įregistruoti V. B. vardu. (duomenys neskelbtini) V. B. mirė. Po jo mirties pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. ir toliau liko gyventi šeimos būste, jį tvarko, prižiūri, moka mokesčius. Santuokos metu nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą VĮ „Registrų centras“ įregistruotos nebuvo. Po sutuoktinio mirties, 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjos užsakymu buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai. Nesant jokių papildomų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto savybėmis, įgijimo pagrindu ir nesant užvestos paveldėjimo bylos, pareiškėja neturi galimybių įregistruoti turto savo ar mirusio sutuoktinio vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Š. B. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė sūnaus (šioje byloje suinteresuotas asmuo) Š. B.. Iš teismui pateiktos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos pažymos bei ūkinėse knygose atliktų įrašų matyti, kad šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esantys pastatai (gyvenamasis namas su priklausiniais, statybos metai 1933 m.) seniūnijos ūkinėse knygose (asmeninės sąskaitos Nr. 585) buvo įregistruoti V. B., kaip šeimos galvos, vardu. Pareiškėja nuo 1986 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. V. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. Kretingos rajono antrojo notaro biuro 2024 m. vasario 13 d. pažyma Nr. S-9, Kretingos rajono savivaldybės pirmojo notaro biuro 2024 m. vasario 14 d. pažyma Nr. S-22 bei Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2024 m. kovo 21 d. pažyma Nr. S-23 patvirtina, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla vedama nebuvo, V. B. palikimas nėra priimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. B. ir V. B. iš esmės nuo pat santuokos sudarymo apsigyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kuri seniūnijos ūkinėse knygose buvo įregistruota V. B. vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja R. B. po sutuoktinio V. B. mirties liko gyventi minėtoje namų valdoje, rūpinosi likusiu turtu, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį ir pan. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo sūnus, šioje byloje suinteresuotas asmuo Š. B.. Pripažintina, kad pareiškėjos R. B. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą.
Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. B. po sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.