Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-08 · Byla Nr. ATP-516-174/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
ATP-516-174/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01964-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-516-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01964-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 19 d. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 12 d., apie 19.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 21, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl to pravažiuodamas kliudė stovėjusią transporto priemonę bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Nurodo, kad 2015 m. gegužės 12 d., apie 19.30 val., automobiliu „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis važiavo pas savo dukrą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavime ties 21 namu ištisai stovėjo automobiliai ir nebuvo laisvos vietos pastatyti automobiliui. Sustojęs jis ėmė žvalgytis, kur galėtų pastatyti savo automobilį, tačiau neradęs laisvos vietos nutarė pasukti į kairę – į kitą įvažiavimą prie (duomenys neskelbtini) namo. Kadangi šį įvažiavimą buvo pravažiavęs, dėl to iš lėto pradėjo važiuoti atbulas ir netrukus pajuto, kad automobilio dešiniuoju galiniu kampu atsirėmė į prie šaligatvio stovintį automobilį „Toyota“. Sustojęs išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjęs „Toyota“ automobilį pastebėjo, kad jam nubrozdino galines dureles. Tuo metu prie jo automobilio iš galo privažiavo ir sustojo kitas automobilis, kuris negalėjo toliau važiuoti dėl jo stovinčio automobilio (V. M. nuomone, tai galbūt buvo autoįvykį mačiusi liudytoja V. U.). Kad netrukdytų eismui, jis sėdo į savo automobilį, pasuko į kairėje pusėje esančią įvažą ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme, maždaug už 40 metrų nuo apgadinto automobilio „Toyota“. Iškart (maždaug po 2–3 minučių) jis grįžo prie apgadinto automobilio, apie 15–20 minučių laukė jo savininko, kad galėtų įforminti eismo įvykio deklaraciją. Nesulaukęs apgadinto automobilio savininko, parašė raštelį su savo telefono numeriu, jį pritvirtino po „Toyotos“ priekinio stiklo valytuvo, kad šio automobilio savininkas galėtų susisiekti su juo. Po to nuėjo pas dukrą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) name. Ten ir nakvojo. Kai kitą dieną ryte išėjo iš šio namo, apgadinto automobilio „Toyota“ kieme jau nebebuvo.

V. M. nurodo, jog jis pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko autoįvykis, tačiau nesutinka, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET. Nei nukentėjusioji D. S., nei policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, į teismo posėdį nebuvo kviečiami. D. S. 2015-05-12 paaiškinime (b. l. 13) ir vyr. patrulio R. D. 2015-05-12 tarnybiniame pranešime (b. 1. 7) jokios informacijos apie tai, rado jie ar nerado jo paliktą raštelį, nėra. Galbūt atvykę į eismo įvykio vietą jie visą savo dėmesį nukreipė į automobilio apgadinimo vietą (į dureles) ir raštelio už stiklo valytuvo nepastebėjo. Tačiau pradėjusi važiuoti D. S. bet kuriuo atveju turėjo pastebėti jo paliktą raštelį.

Žemesnės instancijos teismas

Iš vyr. patrulio R. D. 2015-05-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g. 21 namo kieme tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Toyota Avensis“ ir pabėgo iš įvykio vietos. Vadinasi, vyr. patruliui R. D. dar neatvykus į eismo įvykio vietą, jau buvo žinomas jo automobilis ir jo valstybinis numeris. Tačiau policija, turėdama konkrečią informaciją apie eismo įvykį, jam iš karto nepaskambino, nors Kelių policijoje yra jo mobiliojo telefono numeris, ir jam tebūtų reikėję išeiti į kiemą, kaip tai padarė D. S., jiems būnant kartu eismo įvykio vietoje jis būtų parodęs maždaug už 40 metrų savo stovintį automobilį. Tuo tarpu, kaip matyti iš D. S. 2015-05-12 paaiškinimo, pastaroji apie eismo įvykį policijos buvo informuota netrukus po eismo įvykio.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog palikti savo automobilio eismo įvykio vietoje jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. tokiu atveju būtų sutrikdytas automobilių eismas visame mikrorajone. V. M. nuomone, šią aplinkybę galėtų patvirtinti liudytoja V. U. (b. 1. 14), tačiau ji nebuvo iškviesta ir apklausta teisme. Be to, apie tai galima suprasti ir iš eismo įvykio schemos: jeigu jis paliktų automobilį eismo įvykio vietoje, automobiliai negalėtų įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės 17 ir 19 bei kitų namų kiemus bei išvažiuoti iš šio mikrorajono. Tuo tarpu pagal KET 150.10 p. draudžiama stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė atsiranda tada, kai su eismo įvykiu susijęs asmuo pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tuo tarpu, V. M. teigimu, jis pastatė automobilį artimiausioje vietoje, kurioje galėjo pastatyti, kad nesutrikdytų eismo, laikydamasis KET (konkrečiai – KET 150.10 p. reikalavimų), o ne jas pažeisdamas.

Apeliantas pažymi, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2015-06-03 nutarime nėra nurodyta, kad pastatydamas automobilį maždaug už 40 metrų nuo eismo įvykio vietos, jis pažeidė KET. Nurodyta, kad jis pažeidė KET 126 p., kuriame kalbama apie atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir apie atstumą iš šono. Atsižvelgiant į tai, kad jis kliudė stovintį automobilį „Toyota“, važiuodamas atbulas, akivaizdu, kad KET 126 p. pažeidimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Taip pat tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ginčijamame teismo 2015-06-03 nutarime nurodyta, kad jis pažeidė KET 222 p., kuriame nurodyta, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nepranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiam ar policijai – tai nėra pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Taigi jam negali būti inkriminuoti jokie KET pažeidimai, susiję su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.

Be to, administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. atsiranda, kai su eismo įvykiu susijęs vairuotojas, pažeisdamas KET, pasitraukia iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. V. M. pažymi, kad automobilį jis pasistatė maždaug už 40 metrų nuo eismo įvykio vietos ne todėl, kad vengė atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, bet todėl, kad vykdė KET 150.10 p. reikalavimus, t. y. siekė nesutrikdyti eismo mikrorajone. Apie tai, kad jis nevengė atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, liudija jo raštelis, kurį jis paliko už „Toyotos“ priekinio stiklo valytuvo. Dėl šios aplinkybės, apelianto nuomone, būtinai reikėtų apklausti nukentėjusiąją D. S. ir į eismo įvykį atvykusį policijos pareigūną R. D..

Dėl išdėstytų priežasčių, apelianto nuomone, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties subjektyviosios pusės.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į priežastis, dėl kurių automobilį jis pastatė maždaug už 40 metrų nuo eismo įvykio vietos, nepagrįstai apkaltino jį padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą, kuri jam yra nepakeliama finansinė našta. V. M. pažymi, kad jo pensija yra 164,86 Eur, o žmonos – 174,73 Eur. Žmona sunkiai serga ir visa jos pensija skiriama vaistams, todėl iš jo pensijos reikia abiem pragyventi, tačiau už 160 Eur prasimaitinti ir išlaikyti butą yra labai sunku. Todėl jie gyvena labai skurdžiai, nieko sau neperka. Be to, V. M. nurodo, kad automobilis jam reikalingas nuolatos vežioti žmoną pas gydytojus, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones to daryti negalės. Iki šiol žmonai apie jam paskirtą administracinę nuobaudą jis nieko nesakė, nes bijo dėl jos sveikatos, sužinojusi apie tai ji gali labai stipriai susijaudinti, o tai gali negrįžtamai atsiliepti jos sveikatai.

Šalies argumentai

V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Taip atsitiko dėl to, kad teismas neišsamiai išsiaiškino šiai bylai svarbias aplinkybes, kurias, apelianto nuomone, teismas gali nustatyti tik apklausęs nukentėjusiąją D. S., liudytoją V. U. bei policijos pareigūnus, atvykusius į eismo įvykio vietą. Todėl, apelianto nuomone, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutarimą, kurį, Institucijos nuomone, teismas priėmė išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. M. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, V. M. neginčija savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, tačiau neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos tyčia, aiškina, kad paliko kontaktinius duomenis už automobilio valytuvo, nesant įvykio vietoje apgadintos transporto priemonės savininko, taigi nesiekė apsunkinti savo tapatybės nustatymo, todėl, apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino – neapklausė nukentėjusiosios D. S., liudytojos V. U. bei į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, siekdamas išsiaiškinti, ar jie matė jo paliktus kontaktus ant nukentėjusiosios automobilio. Todėl, apelianto nuomone, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išsiaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes nepagrįstai jį nubaudė už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, todėl ginčijamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. M. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Kelių eismo taisyklių 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Iš bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), specialisto R. A. bei vyr. patrulio R. D. tarnybinių pranešimų (b. l. 6, 7), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. M. rašytinio paaiškinimo (b. l. 12), nukentėjusio asmens – D. S. rašytinio paaiškinimo (b. l. 13), liudytojos V. U. rašytinio paaiškinimo (b. l. 14), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 15. 16), fotolentelių (b. l. 17–21), matyti, kad V. M. 2015-05-12, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) g. 21, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė turtinę žalą ir, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai, jog V. M. suprato ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, patvirtina ir jo paties paaiškinimai policijai bei teismo posėdžio metu, tačiau jis teigė, kad neturėjo siekio išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio, – po įvykio išlipo iš savo automobilio bei apžiūrėjo kliudytą automobilį, tačiau, nesant apgadinto automobilio savininko, pavažiavęs ties šalia esančiu (duomenys neskelbtini) g. 19 namu, kad netrukdytų eismo, paliko savo automobilį, grįžęs prie apgadinto automobilio palaukė apie 15 min., tačiau neatėjus automobilio savininkui paliko raštelį už valytuvo su savo kontaktiniais duomenimis (b. l. 26). Apygardos teismas pažymi, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų V. M. teiginį, kad jis iš karto nepasišalino iš įvykio vietos ir išlipęs iš automobilio paliko lapelį su savo telefono numeriu, nėra. Priešingai, tiesiogiai įvykį mačiusios V. U. 2015-05-12 rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad juodos spalvos automobilį „Toyota“ kliudžiusio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, išlipęs iš savo automobilio, pažiūrėjo į apgadintą automobilį ir nuvažiavo toliau (b. l. 14), taip pat specialisto R. A. 2015-05-12 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad bendraujant su nukentėjusiąja bei policijos pareigūnais, buvusiais įvykio vietoje, pastarieji paaiškino, kad jokio raštelio nerado (b. l. 6), tokią V. M. poziciją paneigia. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad tą pačią dieną nukentėjusiam asmeniui su V. M. nesusisiekus, jis būtų dėjęs pastangas pranešti nukentėjusiam asmeniui apie padarytą žalą – grįžęs į eismo įvykio vietą kitą dieną patikrinti, ar liko, kaip jis teigia, jo užkištas lapelis su kontaktiniais duomenimis, klausinėjęs kaimynų, į kieno automobilį jis atsitrenkė. Kita vertus, apygardos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad V. M. iš tiesų paliko raštelį su telefono numeriu ar kitais asmens anketiniais duomenimis, tai nelaikytina atsakomybę už padarytą pažeidimą (pasišalinimą iš įvykio vietos) šalinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. KET 222 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Iš šios teisės normos matyti, jog jokių alternatyvų (pvz., raštelių rašymo) teisės aktai nenumato (LVAT nutartys Nr. N575-498/2012, N575-1621/2011). Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad V. M. išlipęs iš automobilio ir pamatęs, kad apgadintas (duomenys neskelbtini) g. 21 namo kieme stovėjęs automobilis, pasielgė KET 222 p. nenumatytu būdu ir užuot iškvietęs policijos pareigūnus bei likęs eismo įvykio vietoje nuvažiavo, kaip pats nurodė, iki (duomenys neskelbtini) 19 namo kiemo, kur paliko savo automobilį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. M. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, suvokė, kad turėjo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes siekė išvengti pareigos atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Nors V. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas posėdžio metu be pagrindo neapklausė nukentėjusiosios D. S., liudytojos V. U. bei policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, siekdamas išsiaiškinti, ar jie matė jo po eismo įvykio už kliudyto automobilio „Toyota“ priekinio stiklo valytuvo paliktą raštelį, o tai patvirtintų jo pastangas surasti nukentėjusį asmenį, tačiau pažymėtina, kad tokio prašymo V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje nepareiškė. Kita vertus, kaip minėta, tiek nukentėjusioji V. U. savo 2015-05-12 rašytiniame paaiškinime, tiek specialistas R. A. 2015-05-12 tarnybiniame pranešime aiškiai nurodė, kad jokio raštelio ant apgadinto automobilio nebuvo. Todėl pakartotinai apklausiant minėtus asmenis esminės reikšmės, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu darant išvadas apie pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą, tai neturėtų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, o nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl pažeidėjo kaltės padaryti.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta nuobauda. Apelianto nuomone, jam paskirta tokia didelė piniginė bauda yra labai griežta nuobauda, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis ir jo žmona yra pensininkai, jų gaunamos pensijos yra labai mažos ir vos užtenka pragyvenimui bei vaistams, jie gyvena labai skurdžiai, todėl jis neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtą 868 Eur baudą, be to, V. M. nurodo, jog teisė vairuoti jam reikalinga nuolatos vežioti sergančią žmoną pas gydytojus, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones to daryti negalės. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui V. M. paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas nustatęs V. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino ir gailisi, pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, skyrė jam minimalią ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui – trejiems metams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams yra priimtas nepakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei V. M. asmenybę. Apygardos teismo vertinimu, teismas pažeidėjui V. M. paskyrė pernelyg griežtą ir neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikimo saugaus tarpo iš šono, dėl to pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino ir, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie tai policijai. Šie nagrinėjamojoje byloje nustatyti V. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadintas nukentėjusio asmens automobilis (dažų pėdsakai ant šoninių durelių, taigi apgadinimas kosmetinio pobūdžio, neturintis įtakos automobilio eksploatavimui), tai matyti ir iš byloje esančių fotolentelių (b. l. 17–19), iš esmės yra mažareikšmis. V. M. dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino ir nors pažeidmai buvo išaiškinti ne jo, o liudytojos dėka, tačiau tiek apklausimas policijos pareigūnų, tiek teisme V. M. davė parodymus, iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, dėl savo elgesio labai gailisi bei išgyvena dėl gresiančios administracinės nuobaudos. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo bei pažeidimą padarė būdamas 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 10 p.), tuo tarpu jokių V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad V. M. už tokio pobūdžio pažeidimus buvo baudžiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus (automobilio vairavimas neužsisegus saugos diržo, be techninės apžiūros, kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas (b. l. 9–11), kurie, analizuojant ATPK nuostatas, nelaikytini šiurkščiais pažeidimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. reikalingas automobilis rūpinantis sergančia sutuoktine. Visos šios aplinkybės nepašalina V. M. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas švelninti jo atsakomybę.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, V. M. padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, kartu atsižvelgus į jo turtinę padėtį (164,86 Eur senatvės pensija (b. l. 37), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 868 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams – paskyrimas V. M. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytiems teisės pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. V. M. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir V. M. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, V. M. pakyrus mažesnę, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, piniginę baudą – 290 Eur – bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, laikotarpiui – 6 (šešiems) mėnesiams. Tokia nuobauda, apygardos teismo vertinimu, nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant V. M. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarimą:

V. M. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 290 Eur bei paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą nuobaudą – 290 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Violeta Miliuvienė