Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2A-216-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2A-216-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08255-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-216-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08255-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 752,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 22,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. gegužės 20 d. transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, jog per eismo įvykį sugadinta ir reikalinga keisti transporto priemonės priekinį dešinės pusės ratlankį, priekinės ašies padangas, priekinį dešinės pusės guolį bei atlikti ratų ir geometrijos patikras. Šių remonto darbų vertė ir sudaro žalos atlyginimo sumą. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016 m. rugpjūčio 28 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2017 m. kovo 31 d.), t. y. 22,28 Eur. Atsakovė atsiliepime (e. b. l. 85–89) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad vien tai, jog draudėjas K. K. 2016 m. gegužės 26 d. prašyme nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobę, dar nereiškia, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Atsakovės nuomone, duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent įvažiavus į tariamą duobę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė nurodė, kad turi būti įrodyta, jog apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (e. b. l. 133–138) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 752,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (752,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 459,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra trečiasis asmuo K. K. (e. b. l. 10). 2016 m. gegužės 23 d. trečiajam asmeniui vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) link kelio Vilnius–Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiavus į važiuojamojoje dalyje esančią duobę buvo sugadinta automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis, padanga, guolis (e. b. l. 30–40), todėl 2016 m. gegužės 26 d. jis kreipėsi į ieškovę, pranešė apie eismo įvykį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijai (e. b. l. 107–115). Nenustačius vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo, 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (e. b. l. 119).Teismas nurodė, kad UAB „Inchape Motors“ 2016 m. gegužės 27 d. sudarė automobilio remonto sąmatą, apskaičiavo turtinę žalą, padarytą automobiliui – 811,14 Eur (e. b. l. 14–19). 2016 m. (tiksli data nenustatyta) ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 752,90 Eur žalos atlyginimo (e. b. l. 27–29). 2016 m. birželio 1 d. trečiajam asmeniui UAB „Inchcape Motors“ išrašė PMS sąskaitas–faktūras iš viso 811,14 Eur sumai (e. b. l. 22–23).Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. nuotraukas, žalos apskaičiavimo dokumentus, paties trečiojo asmens rašytus pranešimus ieškovei ir policijai bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog 2016 m. gegužės 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Kadangi eismo įvykis įvyko Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkte numatytą vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, o atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai, spėjimai, kad galbūt trečiasis asmuo viršijo greitį, nebuvo pakankamai atidus ar rūpestingas, nėra pagrįsti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Be to, byloje pateiktas Kauno apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės sudarytos Įprastinės transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo 2 punkte nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (e. b. l. 117). Kelių eismo taisyklių 219 punkte nėra nustatyta, kad įvažiavus į duobę yra būtina kviesti policiją, todėl atsakovės argumentai, jog trečiasis asmuo turėjo iškviesti policiją, yra nepagrįsti. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 752,90 Eur.Ieškovei nepateikus įrodymų, kada tiksliai atsakovei buvo pateiktas pareikalavimas dėl žalos atlyginimo, teismas ieškovės prašymą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė.Tenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 16,51 Eur (17 Eur *97,13 proc.) žyminio mokesčio ir 442,50 Eur (455,58 Eur *97,13 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 459,01 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (e. b. l. 145–150) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl 752,90 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (752,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 459,01 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, o tai reiškia, kad neįrodytas priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių automobilio apgadinimų ryšį su konkrečiu eismo įvykiu, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą. Be to, nėra jokių įrodymų, išskyrus trečiojo asmens paaiškinimus, kad įvykis tikrai buvo. Trečiasis asmuo policijai apie įvykį pranešė tik 2016 m. gegužės 23 d., praėjus 3 dienoms po įvykio, taip pažeisdamas pareigą apie įvykį pranešti nedelsiant (KET 222 punktas). Policijos pareigūnai formaliai užpildė dokumentus pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, tačiau patys netyrė eismo įvykio aplinkybių.Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 30 d. nutarime nurodyti automobilio sugadinimai – priekinis dešinės pusės aliuminis rato diskas ir padanga. Kodėl tenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir už kitus ginčo automobilio sugadinimus (rato guolis, priekinės kairės pusės padanga), iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku.UAB „Inchcape Motors“ nesuteikta teisė nustatyti, fiksuoti ir tirti eismo įvykių, o sudaryta transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartis nepašalina draudiko pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.Trečiojo asmens užfiksuoti pirminiai paaiškinimai policijai ir paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl yra pagrindas nelaikyti jų įrodymu šioje byloje. Be to, duobės nuotraukos padarytos ne tam įgalioto asmens, o trečiojo asmens, todėl jos neįrodo įvykio fakto, automobilio sugadinimo.Neturėtų būti priteistos procesinės palūkanos, nes teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniams asmeniui ar organizacijai, neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ir tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos. Apeliaciniu skundu ieškovė (e. b. l. 156–158) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, jog pretenziją ieškovė privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, bet ne Kauno miesto savivaldybės administracijai. Ieškovė pretenziją išsiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai, kas yra laikoma tinkamu atsakovės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusio teismo išvada nepriteisti kompensacinių palūkanų yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl sprendimo dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo turėtų būti pakeista. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (e. b. l. 163–164) ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog policijos pareigūnai neturi pareigos išsamiai fiksuoti automobiliui padarytos žalos. Transporto priemonės apžiūrą atliko sutartimi įgalioti atstovai, kurie nustatė, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinės ašies padangos, priekinis dešinės pusės guolis, būtina atlikti ratų ir geometrijos patikras. Šie duomenys buvo persiųsti ieškovei, kad ji nuspręstų dėl išmokos mokėjimo/nemokėjimo. Atsakovės argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra neaktualūs šiai bylai. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (e. b. l. 165–166) atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl 22,28 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, neįvardijo, kada tiksliai buvo pateiktas pareikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad tinkamai kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos, pagrįstumą. Ieškovė kelia klausimą dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, teisėtumo.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, priteisė ieškovei, kaip žalą atlyginusiam draudikui, iš atsakovės, kaip už kelio priežiūrą atsakingo asmens, eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimą. Įvertinęs ginčijamo sprendimo motyvus ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra pagrindo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieškovės apdraustai transporto priemonei padarytą žalą atlygintų už įvykį atsakingas asmuo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje ir nuotraukose (e. b. l. 110–115) užfiksuota Kauno mieste, Ateities plente važiuojamoje kelio dalyje esanti duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2016 metais tinkamai vykdė Ateities plento priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Ši aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 str.). Ginčydama priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (tinkamos kelio dangos neužtikrinimo) ir transporto priemonės apgadinimo egzistavimą (CK 6.247 str.) atsakovė akcentuoja, kad eismo įvykis užfiksuotas trečiojo asmens nubraižyta schema ir padarytomis nuotraukomis, pabrėžia, jog policijos pareigūnai apie įvykį informuoti ne iš karto, dėl ko neturėjo galimybės atlikti realaus eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Vadovaujantis eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių 220 punktu, policijos kvietimas į eismo įvykio vietą būtinas tik tuo atveju, jeigu įvykio metu žuvo ar buvo sužalotas eismo dalyvis. Atsakovės apeliaciniame skunde cituojamame Kelių eismo taisyklių 222 punkte eismo dalyvio pareiga nedelsiant kviesti policijos pareigūnus numatyta tuo atveju, kai eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su juo neįmanoma susisiekti. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu žala padaryta paties trečiojo asmens transporto priemonei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo nepažeidė aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų į įvykio vietą neiškviesdamas policijos pareigūnų. Tokia trečiojo asmens pareiga nebuvo nustatyta ir draudimo liudijime, kurio 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonės dalyvis apie įvykį policijai pranešti privalo Kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais (e. b. l. 117). Be to, aptariamo apeliacinio skundo argumento pagrįstumą paneigia ir faktas, kad vėlesnio pranešimo apie eismo įvykį kaip pažeidimo nevertino ir nutarimą nutraukti tyrimą priėmę policijos pareigūnai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad vėlesnis pranešimas apie eismo įvykį neleidžia spręsti dėl įvykio realumo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip prielaidą, nepaneigiančią pirmosios instancijos teismo vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais padarytos išvados pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė į bylą pateikė ne tik eismo įvykio schemą ir nuotraukas, kuriose užfiksuota kelio duobė ir į įvykį patekęs automobilis (e. b. l. 110–115), bet ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilio apgadinimas (e. b. l. 30–40, 51–56). Nei remonto darbus atlikusiai bendrovei, nei draudikui nekilo abejonių, kad apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 str.). Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertinama būtent ieškovės ir vairuotojo nurodyta įvykių seka. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, kad vairuotojas, neaiškiomis aplinkybėmis sugadinęs transporto priemonės padangą ir ratlankį (sugadinimų pobūdis, užfiksuotas nuotraukose, aiškiai atskleidžia, kad buvo įvažiuota į kelio duobę), neturėdamas jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta, t. y. vairuotojui nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų šalinimu), turėjo teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju būtų turėjęs pareigą išmokėti draudimo išmoką, įgytų teisę reikalauti išmokėtos juridiniam asmeniui nereikšminga pripažintinos sumos grąžinimo iš už kelių priežiūrą atsakingo subjekto.Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl nenuoseklių trečiojo asmens paaiškinimų. Trečiojo asmens tvirtinimas, kad važiuodamas keliu jis matė ir daugiau duobių, negali būti vertinamas kaip paneigiantis įvažiavimo į nuotraukose užfiksuotą duobę faktą, taip pat neleidžia spręsti, kad įvažiavimas į duobę buvo nulemtas paties nukentėjusiojo tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad duobė buvo pažymėta specialiais ženklais, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Be to, pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nenuginčijo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.248 str.).Ginčydama žalos dydį atsakovė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl to, ar visi į remonto sąmatą įtraukti darbai yra susiję su eismo įvykio metu padaryta žala. Tokią poziciją apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kaip jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (e. b. l. 11) užfiksuota teisės aktų reikalavimus atitinkanti transporto priemonės būklė. Jokių duomenų apie kitus eismo įvykius ar transporto priemonės apgadinimus į bylą nepateikta. Transporto priemonės apgadinimai, keistinos detalės ir būtini darbai nurodyti transporto priemonės techninės apžiūros akte (e. b. l. 13), remonto sąmatoje (e. b. l. 14–17), juos vertinti kaip nesusijusius su eismo įvykiu nėra pagrindo (CK 6.249 str.).Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, aptariamą sprendimo dalį naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl palūkanų priteisimo

Ginčas byloje kilo ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkanas už savalaikį įpareigojimo sumokėti žalos atlyginimą nevykdymą.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl turi būti taikomos CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei procesines palūkanas už vėlavimą sumokėti žalos atlyginimo sumą.Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016 m. rugpjūčio 28 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2017 m. kovo 31 d.), t. y. 22,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kada atsakovė informuota apie pareigą atlyginti žalą. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarka, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12–13 str.), ieškovei teko pareiga pateikti jos reiškiamų reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Į bylą pateikta pretenzija dėl skolos išieškojimo (e. b. l. 27–29) adresuota atsakovei, todėl spręsti, kad dokumentas pateiktas netinkamam subjektui, nėra pagrindo. Kad adresatas buvo tinkamas, o atsakovės nuoroda į aplinkybę, jog Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra skirtingi juridiniai asmenys, pripažintina formalia, patvirtina ir pačios atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad atsakydama į ieškovės pretenziją Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo ieškovę, jog pretenzija bus nagrinėjama kai bus pateikti trūkstami su pretenzija susiję dokumentai. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovė buvo informuota apie pretenzijos pateikimą netinkamam subjektui (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aptariamas ieškinio reikalavimas buvo atmestas ne dėl subjekto pretenzijai reikšti netinkamumo, bet dėl to, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kada pretenzija buvo įteikta. Šiuo aspektu reikšminga pripažįstama aplinkybė, kad, nors ir ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pretenzijos išsiuntimo ar įteikimo datą, atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad pretenzija buvo gauta (e. b. l. 88). Atsakovė nurodė, kad ieškovei 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo pateiktas atsakymas, iš kurio atsakovė turėjo suprasti, kad žala gera valia nebus atlyginta. Nesant duomenų apie pretenzijos įteikimo datą (CPK 178 str.), būtent atsakymo į pateiktą pretenziją data vertinama kaip vėliausia data, nuo kurios atsakovė žinojo (negalėjo nežinoti) apie jos atžvilgiu reiškiamą pretenziją. Nuo šios datos ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensacinių palūkanų. Dėl nurodytos priežasties pagrįstu pripažįstamas ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. kovo 31 d., t. y. už 193 dienas, priteisimo. Palūkanų suma apskaičiuojama taip: 752,90 Eur * 5 proc. /365 * 193 = 19,91 Eur. Nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrindu ieškovės apeliaciniam skundui patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, priteisti ieškovei iš atsakovės 19,91 Eur palūkanų.

Dėl kitų klausimų

Įvertinęs ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė asmenį, iš kurio priteisiamos piniginės sumos ieškovei: vietoj atsakovės Kauno miesto savivaldybės nurodė Kauno miesto savivaldybės administraciją. Šis netikslumas ištaisomas vadovaujantis CPK 276 straipsniu.Ginčijamą sprendimą pakeitus, iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 6). Kadangi už patenkintus ieškinio reikalavimus mokamas būtent 17 Eur žyminis mokestis ((752,90 Eur + 19,91 Eur) * 3 proc. * 75 proc. = 17,39 Eur), visa ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės. Be to, ieškovė pateikė duomenis apie 455,58 Eur atstovavimo išlaidas (e. b. l. 60–61). Patenkinta ieškinio dalis apskaičiuojama taip: (752,90 Eur + 19,91 Eur) / 775,18 Eur * 100 proc. = 99,7 proc. Atlygintina atstovavimo išlaidų suma apskaičiuojama taip: 455,58 Eur * 99,7 proc. = 454,21 Eur. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 471,21 Eur (17 Eur + 454,21 Eur). Būtent ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės už procesą pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 99 str.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o ieškovės skundas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama ieškovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai skundo daliai (19,91 Eur /22,28 Eur = 89 proc.). Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 160), todėl jai iš atsakovės priteisiama 13,35 Eur (15 Eur * 89 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kodas (duomenys neskelbtini), 752,90 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 90 ct) turtinės žalos, 19,91 Eur (devyniolika eurų 91 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (752,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 471,21 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, likusius ieškinio reikalavimus atmesti.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kodas (duomenys neskelbtini), 13,35 Eur (trylika eurų 35 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas