- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-147-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59936-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- R. P.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., gynėjui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. P., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis 2 išlaikytinius mažamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis R. P. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.30 val. S. P. namų (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl nukentėjusios atsisakymo grįžti su juo į jų namus, tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą šeimos nariui – sugyventinei L. P., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamasis R. P. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, jie iš esmės susitaikę, per šį laiką (2019 m. sausio 1 d.) jiems gimė antras bendras vaikas ir artimiausiu metu planuojantys atnaujinti jų bendrą gyvenimą. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną vartojo alkoholį, buvo jau girtokas, telefonu susipyko su pas motiną laikinai išėjusia sugyventine, nes ši atsisakiusi sugrįžti pas jį. Po šito jis nusprendęs pats nueiti į sugyventinės motinos S. P. namus, ten radęs sugyventinę su jų metukų amžiaus dukra bei sugyventinės motiną. Sugyventinė buvo blaivi, ant rankų laikė jų dukrą, eiti su juo į jų namus atsisakė, tai jį labai supykdė, jis virtuvėje sudavė kumščiu sugyventinei į veidą. Po šito sugyventinė su dukra perėjo į gretimą kambarį, jis iš paskos, toliau pykosi, pats antrojo smūgio aplinkybių gerai neprisimenantis, tačiau šio, antro smūgio sugyventinei į veidą, fakto tikrai neneigiantis, suduodamas sugyventinei, vaiko jis neužgavo. Toliau jis paėmęs iš sugyventinės jų dukrą ir laikinai nunešęs ją savo motinos priežiūrai, vėl grįžęs į sugyventinės motinos namus, ten toliau su nukentėjusia pykosi, iš piktumo spyrė ir sulaužė vonios kambario duris, po to išėjęs į namus, netrukus buvo sulaikytas policijos. Nukentėjusią sumušė pirmą kartą, iš esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebūtų pasielgęs, sugyventinė verkė, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol jos veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs.
3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo girtumą, jo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinusi ir nukentėjusioji L. P. (b. l. 29-30) bei tiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja, nukentėjusios motina S. P., kurių iškart po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.
4. 2018 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusios motinos S. P. namai yra bute Nr. (duomenys neskelbtiniu). Įėjimas į šį butą yra iš kiemo per prieangį, iš jo patenkama į virtuvę, per ją į du pereinamus kambarius, iš virtuvės taip pat yra vonios/tualeto patalpa, durys į šią patalpą sulaužytos, netvarka stebima ir kitose patalpose (b. l. 17-24).
5. 2018 m. gruodžio 19 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios motinos S. P. informaciją apie L. P. sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu girtas sugyventinis (kaltinamasis) jai, L. P., sudavęs du kartus kumščiu į veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, labai susijaudinusi, jai prie dešiniojo antakio ir po kaire akimi veide matėsi švieži sumušimai ir patinimai (b. l. 7-10).
6. 2018 m. gruodžio 19 d., 22.51 val. laiku atlikta patikra alkotesteriu fiksuota, kad nukentėjusioji L. P. yra visiškai blaivi - 0,00 prom., kaltinamajam R. P. nustatytas vidutinis 2,05 prom. girtumas (b. l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
7. Kaltinamojo R. P. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios ir liudytojos parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.
8. Nukentėjusios L. P. ir tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos S. P. liudijimai bylos procese buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius nukentėjusios veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, dukart suduodamas jai kumščiu į veidą sukėlė fizinį skausmą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (dukart suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, du smūgiai kumščiu į veidą, sukėlę nukentėjusiai ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, veidas dviejose vietose buvo šviežiai sumuštas ir patinęs), tiek liudytojos S. P. bei paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios jungtinė veikla, vedant bendrą ūkį, auginant bendrus vaikus, maždaug 2 metus besitęsiantis jų bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu gyvena jau daugiau nei du metus, visą šį laiką veda bendrą ūkį, yra susilaukę ir augina du bendrus vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmeniu, kadangi aplinkybes, jog : smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (du), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi, iš esmės atsveria kaltinamojo veiksmų pavojingumą didinę aplinkybės, kad : kaltinamasis sukėlė aršų konfliktą ir nusikalstamai smurtavo ne savo, bet iš esmės svetimuose (skyriumi gyvenančios sugyventinės motinos) namuose, smurtavo prieš nukentėjusiąją betarpiškoje jos motinos ir mažamečio vaiko akivaizdoje, negana to smūgius į veidą nukentėjusiai, pats būdamas girtas ir sutrikusios koordinacijos, sudavė tuo metu, kai ši ant rankų laikė jų tik 1 metukų amžiaus vaiką bei buvo maždaug 8 mėnesiai nėščia su jų antruoju vaiku.
11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar labiau teigiama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 68-70), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikaltimo įvykio savo iniciatyva atsisakė alkoholio, pašalino buto savininkei padarytus turtinius nuostolius – pakeitė naujomis vonios kambario duris, nuo 2015 m. birželio 1 d. beveik nuolat dirba arba registruojasi darbo ieškančiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 64, 65), dabartinėje darbovietėje nuolat dirba jau beveik 2 metai, iš to pragyvena ir išlaiko faktinę šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus (b. l. 63), yra motyvuotas ir toliau gyventi iš darbo bei išsaugoti faktinę šeimą, kita vertus, kaltinamasis 2018 m. gegužės 1 d. įvykdė šiurkštų, pavojingą visuomenei administracinį nusižengimą, už ką jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (b. l. 66-67).
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusios atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (punktas 12) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio ir jau artimesnio sunkiam girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu (ir ne didesniu už tokį), atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai ir kartu konstatavus labiau teigiamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu dar kiek mažesnę už įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.
15. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, pirmąjį kartą ir nesunkiai tyčia artimoje aplinkoje fiziniu smurtu nusikaltusiam kaltinamajam R. P., paskirtina su realiu laisvės jam atėmimu dar nesusijusi laisvės apribojimo bausmė kaip, teismo vertinimu, pakankama BPK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems bausmės tikslams (paskirčiai) pasiekti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina 9 mėn. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 6 mėn. laisvės apribojimo, nustatytini kaltinamojo asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtį, užimtumą bei darbinę veiklą atitinkantys, realiai įvykdomi įpareigojimai per visą bausmės vykdymo laiką : a) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, b) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).
16. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam R. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę R. P. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 2) neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).
Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas jam paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.