Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. savivaldybėje, teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str., laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 10 d., pagal BK 232¹ str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 42 str. subendrinus su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo paskirtos bausmės;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. , pagal LR BK 259 str. 2 d., 20 parų arešto;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį.

D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str 1 d., laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, per 8 mėn. neatlygintinai išdirbti iki 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2011-06-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 172 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 25 parų areštu; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2012 m. balandžio 12 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 d., į atliktą bausmę įskaityta visa pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį atlikta bausmė iki 2012 m. balandžio 12 d.; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paleistas lygtinai; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios 5 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį.

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)r., teistas:

1) Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės apribojimu 2 m.;

2) Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 m.;

3) Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 m.; pritaikius BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – 2 m. laisvės apribojimo;

4) Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; pritaikius BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

7) Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 289 str. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 4 mėn.;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 m.;

9) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 21 d., 5 d. 1 p. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., D. Z. ir G. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., veikdami bendrininkų grupėje Šiaulių mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. 70, pasiūlę L. I. verstis prostitucija ir L. I. sutikus, jie kartu sąvadavo L. I. prostitucijai suvesdami ją su ne mažiau kaip trimis tyrimo metu nenustatytais vyriškiais, kuriems L. I. teikė lytines paslaugas bei kartu pelnėsi iš L. I. prostitucijos, už L. I. suteiktas lytines paslaugas gaudami 980 litų bei tokiu būdu įtraukė L. I. į prostituciją, taip pat sąvadavo L. I. prostitucijai bei gavo pajamų iš L. I. prostitucijos.

Kaltinamasis T. L. 2014 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos mėnesį buvo nuvažiavęs į Palangą, kur susipažino su D. Z., po kurio laiko ir su G. K.. Išgėrinėjo, leido laiką prie jūros. Po kurio laiko susipažino su L. I.. G. K. sakė, kad ji yra jo draugė. Jie visi vartojo alkoholį, leido laiką kartu. Po kurio laiko nusprendė važiuoti į Šiaulius. Ten atvažiavo rugpjūčio 16 d. Kitą dieną L. I. gavo perlaidą ir jie išsinuomojo kambarį viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, nes tą pačią dieną neturėjo pinigų kambario nuomai ir nakvojo lauke. Viešbutyje vartojo alkoholį, išeidavo į miestą, grįždavo girtas. Kartais ateidavo kaimynai, su kuriais taip pat vartojo alkoholį. Būdavo, kad L. I. kažkur išeidavo ir grįždavo, tačiau jis neklausė jo nei kur ji eina, nei ką veikia. Viešbutyje gyveno apie savaitę, jis už nuomą nemokėjo. Atrodo, mokėjo G. K.. L. I. gaudavo perlaidas paskambinusi savo draugui Olandijoje. Rugsėjo 24 d. juos sulaikė policijos pareigūnai ir jis iš jų sužinojo, kad ji vertėsi prostitucija. Su L. I. daugiausia bendravo G. K.. Jis nematė, kad kas siūlytų pinigus, niekas nekalbėjo, kad ji lytiškai santykiavo, nežino, kuris ją paliko su rusakalbiu V. Pirmojo teismo posėdžio metu melavo, nes norėjo suversti kaltę D. Z., kadangi buvo ant jo supykęs. Jam buvo išaiškintos BK 64¹ str. nuostatos dėl mažesnės bausmės skyrimo ir tai turėjo įtakos jo duodamiems parodymams. Pripažįsta, kad buvo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiąja ir kitais kaltinamaisiais, kad vartojo alkoholį, tačiau nieko tokio nepadarė, dėl ko yra teisiamas. Apie gaunamas pinigų sumas jam pasakė policijos pareigūnai. Kai vežė jį iš areštinės į policijos komisariatą, liepė jam sakyti taip, kaip užfiksuota pirminiuose parodymuose. Tuo metu pats nesuprato, kur yra, nes po pusės metų alkoholio vartojimo nelabai galėjo orientuotis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nurodyta, jog buvo naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, o to nebuvo. Tarp jo ir G. K. bei D. Z. nebuvo jokio susitarimo, kad L. I. užsiims tokia veikla. 2013 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesio pradžioje buvo Palangoje su draugais. Ten būdamas, susipažino su D. Z.. Vėliau susipažino ir su G. K.. Su jais vartodavo alkoholinius gėrimus. Tuo metu, taip pat susipažino su L. I.. Po kurio laiko, D. Z. pasiūlė visiems vykti į Šiaulius. Į Šiaulius atvyko 2011 m. rugpjūčio 16 d. Tą dieną neturėjo kur permiegoti, tad visą laiką prabuvo lauke. Kitą dieną „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 70, Šiauliai, išsinuomojo kambarį. Viešbutyje apsigyveno jis, D. Z., G. K. ir L. I.. Būdami viešbutyje vartojo alkoholį ir susipažino su rusakalbiu vyru. Po kurio laiko jis grįžo į kambarį, o iš paskos parėjo D. Z. ir G. K.. Jis jų paklausė, kur yra L. I. ir jie atsakė, kad ji liko su rusakalbiu vyru. Paklausus, kodėl L. I. liko su rusakalbiu vyru, D. Z. jam paaiškino, kad ji lytiškai santykiauja su juo. L. I. su tuo sutiko, neprieštaravo. Iš viso L. I. buvo suvesta su vyru prostitucijos tikslais 3 kartus. Už tai, kad L. I. teikė lytines paslaugas, jis jokių lėšų negavo. Pinigai buvo pas G. K.. Jie visi kartu keturiese leido pinigus. Viskas pasibaigė ir daugiau nebepardavinėjo L. I., nes jam pabudus ir nuėjus į apačią prie baro, jį sulaikė policijos pareigūnai. L. I. nesakė, kad nesutinka santykiauti su vyru. Ji paslaugas teikė savanoriškai, niekada neprieštaravo, nesakė, kad nenori ar nedarys. Jos atžvilgiu joks fizinis smurtas nebuvo naudotas. L. I. bendraudavo normaliai, kartais drebėdavo. Dėl savo poelgio gailisi ir ateityje pažada taip nebesielgti.

Kaltinamasis D. Z. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasaros pradžioje atvažiavo į Palangą, kur užsiėmė gatvės muzika, vakarais dainuodavo ir taip užsidirbo pinigų. Po kurio laiko susipažino su T. L., vėliau susipažino su G. K. ir L. I., jie draugavo artimiau. Visi kartu leido laiką kiekvieną dieną. Pirmą kartą L. I. iš jos draugo olando pervestus pinigus gavo Palangoje. Ji su G. K. nuėjo ir juos pasiėmė, o jie visi juos išleido, šventė. Rugpjūčio 16 d. grįžo visi į Šiaulius. T. L. su G. K. siūlėsi važiuoti kartu su juo, kartu pašvęsti ir linksmai praleisti laiką. L. I. taip pat pasiprašė kartu važiuoti, nes jos sesuo ją išvarė iš namų ir ji neturi kur apsistoti. Iš pradžių galvojo apsistoti pas jį sode, tačiau nepavyko. Tuomet L. I. gavo pinigų ir jie išsinuomojo du kambarius viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Ten leido laiką, šventė, vartojo alkoholį. Susipažino su kaimynu. L. I. buvo nuėjusi pas jį į svečius, bet ar ten galėjo būti užsiimama prostitucija, nežino. Gyvenant viešbutyje, jie žaidė biliardą, vaikščiojo miesto centre, lankėsi kavinėse. L. I. gaudavo pinigų, savo noru juos išleisdavo. Jos asmens dokumentas nebuvo paimtas, buvo rankinėje. Kai sulaikė policijos pareigūnai, pamena, kad pats pareigūnas išnešė rankinę su jos dokumentais iš kambario. Apie prostituciją nieko nežinojo. G. K. vieną kartą sudavė L. I. delnu per veidą, kai susipyko dėl pavydo. L. I. dar būdama Palangoje skundėsi, kad ji kažkur šventė ir gavo strypu per koją, todėl ji skambindavo ir angliškai prašydavo pinigų meluodama, kad pinigai reikalingi kojos operacijai. Rugpjūčio 24 d. jis su G. K. išvažiavo į miestą, o T. L. liko miegoti namuose, L. I. vaikščiojo po kambarį ir gėrė alų. Alaus butelių buvo apie 250. Grįžę iš miesto po pietų rado T. L. miegantį girtą, o L. I. nebuvo. Jos ieškojo, prižadino T. L., bare nusipirko alaus ir su bokalais išėjo į lauką. L. I. išėjo su kaimynu, kuris šalia gyveno. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir taip viskas pasibaigė. Jiems visiems pareiškė kaltinimus, kad vertė užsiimti prostitucija, kad buvo naudotas smurtas prieš ją, imdavo pinigus, nors to nebuvo. Pinigus leido visi draugiškai, niekas jos to daryti nevertė. Jie gėrė ne tik alų, bet ir degtinę. Per dieną išgerdavo po du butelius po 0,7 litro degtinės trise. Jis gaudavo per savaitę 200 litų iš artimųjų, draugų Šiauliuose. Už viešbutį mokėjo vieną kartą. 200-300 litų gavo iš draugų, o visi likę pinigai iš artimųjų: mamos, tėvo, močiutės, iš kurių gavo po 50, 70, 80 litų. Juos gaudavo kas antrą, trečią dieną. Visi kiti pinigai buvo L. I., gauti perlaidomis. Kad L. I. serga, jis nežinojo. Kai grįžo į Šiaulius, ji minėjo, kad jai reikia nusipirkti vaistų, tačiau nepasakė kokių ir dėl ko. Bendraujant su L. I., ji bendravo normaliai, nepasakytų, kad ji psichiškai nesveika. Ji savo noru vartojo alkoholį, jos niekas nevertė, pastoviai gurkšnojo alų. Jo parodymai, kad G. K. sumušė L. I. dėl to, kad permiegojo su T. L., buvo jo nuomonė. Tą dieną, kai jį apklausė, jis buvo girtas. Yra nuėjęs prie bankomato, kur L. I. nusiėmė pinigų. Kartu su ja eidavo G. K.. Iš asmenų, gyvenančių viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, pinigų negavo. Dėl L. I. veiksmų nesitarė, kalbos apie L. I. vertimą užsiimti prostitucija nebuvo. Pinigų susimokėti už bilietus iš Klaipėdos į Šiaulius turėjo, nes jis buvo gatvės muzikantas. Susimokėję už bilietus, nusipirko alkoholio, rūkalų. Parvažiavę turėjo kelis litus, o už tokią sumą nebūtų išėję sumokėti už nuomą. Maitinosi bare, kavinėse, pirko maistą iš parduotuvės. Už maistą mokėjo jis, L. I., G. K. taip pat eidavo į parduotuvę. Vartojant daug alkoholio, labai mažai valgė.

Kaltinamasis G. K. 2014 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su L. I. susipažino Palangoje, kur išgėrinėjo. Išvažiavo į Šiaulius su tikslu, kad D. Z. pasiims daiktus, nes L. I. pasiūlė važiuoti į Olandiją. Nuvažiavus į Šiaulius, nakvojo lauke, o antrą dieną, kai L. I. gavo perlaidą, išsinuomojo viešbutį. Kambarys viešbutyje parai laiko kainavo 30 litų, 150 litų buvo išleista savaitei už viešbutį. Ekspromtu gavosi, kad jis pasiūlė jai verstis prostitucija. Ji sutiko. Jis surasdavo žmonių, pas kuriuos ją nuvesdavo, ir už tai gavo pinigų. D. Z. ir T. L. apie pinigus žinojo, bet jis sakė, kad pinigai gauti perlaidomis, o ne iš prostitucijos. Kur L. I. dingdavo viešbutyje, žinojo jis vienas. Pats pirmas asmuo buvo rusakalbis vyras. L. I. nuėjo į kambarį, rusakalbis vyras priėjo prie jo, padavė pinigus. L. I. pardavė trims asmenims, už prostituciją gavo apie 980 Lt. Patvirtina D. Z. sumas, išleistas alkoholiui. Pinigai buvo visų. Jis pats asmeniškai iš „BITĖS“, „TELE2“, „MEZON“ salonų Šiauliuose išsimokėtinai savo vardu paėmė 2 ar 3 telefonus ir „Mezon“ USB „flešą“, kuriuos pardavė, tie pinigai įsiskaičiuoja į tą pačią sumą. Nebuvo taip, kad L. I. juos maitino. Prieš išvažiuojant į Palangą jis dirbo, o išėjus iš darbo dėl sužalojimo, jam išmokėjo atlyginimą. Be to, pinigų davė ir mama, kuri dirbo Palangoje. Duodavo po 100-200 Lt. Įmokų už paimtus telefonus niekas nemokėjo, iki šiol yra skolos už juos. L. I. savo vardu irgi ėmė telefonų, kuriuos taip pat pardavė. Pripažįsta, kad vieną kartą L. I. trenkė iš pavydo, kadangi ji pati tiesiog dingdavo iš kambario, vieną kartą jai taip dingus jie negalėjo išvažiuoti kaip buvo planavę, o kai ji atsirado, pasakė, kad buvo su kitu. Tuo metu buvo nei girtas, nei blaivus. Apie kojos sužalojimą buvo kažką minėjusi, bet ne tuo metu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nebuvo jokios prievartos, L. I. pati sutiko. Kai jie susipažino Palangoje, L. I. po 2-3 dienų pasakė, kad serga šizofrenija, tačiau jis nežinojo, kas tai yra, vaistų jo neprašė. Vienu momentu L. I. pasas buvo pas jį jos pačios prašymu, nes ji bijojo, kad nepamestų. Banko kortelės nebuvo paėmęs, nes L. I. tokio dalyko neturėjo. Jokios kalbos apie tai, kad ją išvežti į užsienį, užsiimti prostitucija, nebuvo. Kalbėjo, kad važiuos pas jo draugą olandą, kuris padės jam, D. Z. ir T. L. įsidarbinti, apsigyventi. Striukę jis suplėšė, nes L. I. buvo kažkur užsikabinusi, vaikščiojo po viešbutį su atlipusia apykakle, todėl ją nuplėšė ir pasakė, kad kitą dieną nueis nupirks kitą striukę. Praėjusiame teismo posėdyje duodamas parodymus kitaip pasakojo, nes tuo metu teisme nebuvo kaltinamojo D. Z. ir buvo tokia galimybė, kad pritaikytų 64¹ str., todėl važiuojant su T. L. susitarė, prisipažinti tik dėl to, kad būtų kuo švelnesnė bausmė. Nelabai pamena, ką nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Gal ir pasakė, kad pinigus iš klientų gavo ir D. Z., tačiau pirminius parodymus davė girtas, 11 valandų su puse buvo išlaikytas policijos komisariato kabinete, protokolą, kuris buvo surašytas, neatidžiai perskaitė, gal ir pasirašė, nes buvo priverstas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad dalyvavo D. Z., nes juos visus tris areštavo, patys pareigūnai davė parodymus, jie ką norėjo, tą užrašė. Pareigūnai jį sumušė, bet dėl to niekur nesikreipė, nes nebuvo galimybės. Nežino, ar po to pakeitė savo parodymus, ar paaiškino viską.2013 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo lentpjūvėje Kretingos rajone. Išėjęs iš darbo, išvažiavo į Palangą, kur susipažino su T. L., D. Z., L. I.. Visi kartu leido laiką, vartojo alkoholį. Buvo kalba, kad L. I. turi pažįstamą Olandijoje. Ji pasakė, kad jiems trims padės išvykti į Olandiją. D. Z. pasiūlė važiuoti į Šiaulius, nes jam reikėjo pasiimti daiktus. Atvykus į Šiaulius, pirmą naktį neturėjo pinigų, tad išmiegojo lauke. Antrą dieną L. I. gavo perlaidą ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje išsinuomojo kambarį. Viešbutyje žaidžiant biliardą, prie jo ir D. Z. priėjo rusakalbis vyras. Jis rusiškai nelabai moka, tad su juo kalbėjo D. Z. ir jis pasakė, kad L. I. liks su rusakalbiu vyru, kad ji jam suteiktų lytines paslaugas. Rusakalbis vyras pasiūlė pinigų, nes L. I. tuo metu jau buvo pas jį kambaryje ir pati viską buvo susitarusi. L. I. jiems pasakė, kad ji bus su rusakalbiu vyru ir už tai jis duos jam pinigus. Jis paėmė pinigus, apie 100-200 litų iš rusakalbio vyro. Už kiek laiko, vyras dar papildomai atnešė pinigų. Trečią kartą jis dar kartą atnešė pinigų ir pasakė, kad L. I. nori išvažiuoti kartu su juo į Rusiją ar Ukrainą ir paprašė L. I. paso. Jis atidavė pasą. Vyras pinigus davė tris kartus, bet per visą tą laiką, L. I. buvo pas jį kambaryje. Antrą dieną, L. I. parbėgo atgal pas juos su savo daiktais ir pasu. L. I. tris kartus buvo nuėjusi pas tris vyrus, tačiau šio dalyko gerai nepamena, nes praėjo daug laiko ir tuo metu buvo vartojęs alkoholį. Visi vyrai sumokėjo jam iš viso 980 litų. Kitą dieną turėjo išvykti į Olandiją, bet jam ir D. Z. grįžus iš miesto į viešbutį, juos sulaikė policijos pareigūnai. Apie L. I. ligas žinojo, bet jos elgesys atrodė adekvatus, normalus. Ji normaliai elgdavosi, bendraudavo, tik kartais purtydavosi, nors pati sakydavo, kad taip yra nuo to, kad per daug vartoja alkoholio.

Kaltinamųjų T. L., D. Z. ir G. K. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 dalyje, 308 straipsnio 1 dalyje, įrodyta išdėstytais įrodymais:

Civilinės ieškovės atstovė A. J. parodė, kad į globos namus L. I. atvyko gyventi 2012-12-06 ir nuolat gyvena tais prisiminimais, bijo kaltinamųjų. Į įstaigą atėjo iš antstolio kontoros lapas sumokėti už paimtus telefonus, šitą sumą per laiką sumokėjo. L. I. teigia, kad ją G. K. sumušė smūgiu į galvą, kad liepė verstis prostitucija. Paaiškino smulkiai, kas ten buvo, kad ten viešbutyje viskas įvyko, kad gaunamas perlaidas iš draugo Olandijoje, jie išleisdavo viešbučio nuomai, maitinimuisi, alkoholiniams gėrimams, taip pat įskaitant pinigus gautus iš prostitucijos, nes, anot jos, jie pinigų neturėjo. Negali atsakyti, kodėl ieškinio sumos skirtingos, jos manymu, G. K. padarė didesnę žalą, o kiti – mažesnę. Mano, kad galima tikėti L. I. pasakojimais, nes sutampa kai kurie dalykai, iš pradžių ji pasakojo labai daug, sunku buvo suprasti, kas yra tiesa, kas galbūt iškreipiama dėl ligos, bet dabar mano, kad sutapus tam tikriems parodymams, kad ji kalbėjo tiesą. Ji pati pasakodavo, kad pinigus imdavo G. K.. Jos teigimu, kitų kaltinamųjų vaidmenys buvo tiesiog būti šalia, visada kompanijoje, jos jie neskriaudė, anot jos, ją nuskriaudė tik G. K.. Minėjo palapinę, kurioje gyveno prie jūros, kurioje jie buvo trumpam apsistoję. Šiuo metu L. I. sveikatos būklė yra sunki, liga progresuoja, pagerėjimo nėra.

Civilinės ieškovės atstovė J. A. parodė, kad dirba pavaduotoja socialiniams reikalams globos namuose. Su L. I. tiesiogiai kaip socialinė darbuotoja nedirba, tačiau gaunami raštai nukreipiami jai. Yra sunku įvertinti kokią neturtinę žalą ji patyrė, bet bendraujant matyti, kad ji yra patyrusi didelę emocinę žalą, matosi iš jos elgesio, kada eina kalba apie šitą bylą ir apie tris kaltinamuosius, todėl pasitarę su advokate ir nusprendė dėl ieškinio sumos. Jei žmogus yra psichinis ligonis, nereiškia, kad su juo galima daryti, ką nori. Yra žmonių, sergančių šizofrenija, kurie sėkmingai dirba ir yra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai. Kiek jai teko bendrauti su L. I., rengiant raštą, su ja bendravo kaip su lygiu žmogumi, ji buvo supažindinta su viskuo, kas buvo parašyta. Ji labai emociškai išgyvena, papasakojo viską labai nuosekliai, L. I. kuo puikiausiai prisimena visų kaltinamųjų vardus ir pavardes, kur jie lankėsi, kur jie gyveno, kad olandas siuntė pinigus, ji tas sumas minėjo, kad jie iš jos gyveno. Nemano, kad jeigu žmogus yra psichinis ligonis, negalima juo tikėti. Pasakoja taip, kaip jai L. I. atpasakojo. Kalbėdama apie tai ji pradeda verkti, drebėti.

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai L. I. ekspertizė buvo atlikta 2012 m. spalio 5 d. Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje. Buvo nustatyta, kad ji nuo 2004 m. serga šizofrenijos manijos tipu. Nusikalstamos veikos prieš ją padarymu metu, L. I. taip pat sirgo. Dėl to ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti. Apklausų metu jai buvo konstatuotas tas pats sutrikimas, dėl to ji negalėjo duoti teisingų parodymų. Ekspertizės metu buvo konstatuotas nuolatinis psicho-sutrikimas, šizoafektinis sutrikimas ir manijos tipas, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šizoafektinis sutrikimas yra kompleksinis ir apima tiek emocijų, tiek mąstymo sutrikimus. Ligos eiga yra svyruojanti, nes yra pablogėjimų ir pagerėjimų etapų. Sudėtinga įvertinti, dėl jos mąstymo sutrikimo, kiek ir kokiais jos parodymais galima ar negalima remtis. Lyginant jos parodymus su kita byloje esančia medžiaga, atsižvelgiant į jos sutrikimą, L. I. yra procesiškai neveiksni ir nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė. Sunku diferencijuoti, kiek kyla iš jos adekvataus patyrimo, kiek tai kyla iš jos ligos. Ji gali pasakyti, kas buvo daroma faktų lygyje. Šiuo atveju gali būti didžiausi iškraipymai interpretacijų lygyje. Reikia diferencijuoti nukentėjusios L. I. parodymus, kiek tai liečia faktus, remiantis ir lyginant su bylos duomenimis, kad sustiprinti faktų patikimumą. Jai labiau būdingas mąstymo iškreiptumas, nei dalykai, kurie jai keltų haliucinacijas. Būtų galima remtis jos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau lyginant ir remiantis byloje esančia medžiaga. Jos psichikos sutrikimas yra nuolatinė eiga, tačiau svyruojanti eiga – paūmėjimai ir pagerėjimai. Jei ji būtų išrašyta iš ligoninės pagerėjus jos būklei, būtų galima labiau pasiremti jos parodymais, lyginant su tuo, kad ji buvo ne ligoninėje ir nebuvo taikomas medikamentinis gydymas, kai tokiu metu mąstymas yra labiau sutrikęs. Manijos tipas pasireiškia tuo, kai yra pakili, neadekvati būsena, pervertinamos galimybės. Žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, elgdamasis neatsižvelgia į galimybes, į kylantį pavojų. Mažiausiai būtų galima pasitikėti nukentėjusios L. I. parodymais, kai jie liečia motyvacinius asmenybės komponentus – dėl ko, kaip ji kažką darė, kaip ji suprato ką darė kiti. Kur ji buvo, kas ten buvo ir kokie veiksmai buvo daromi – tai yra faktų lygis. Interpretacijos – tai vertinant savo veiklos motyvus, priežasčių pasekmių ryšius, kurie gali būti iškreipti dėl psichikos sutrikimo. Lytiniai santykiai yra faktas, tačiau dėl ko atsirado lytiniai santykiai – tai interpretacija.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji tyrė bylą, kurioje kaltinamieji buvo įtariamieji. Atliko visų trijų kaltinamųjų apklausas. Atliekant T. L. apklausą, gynėjas dalyvavo, nes visi įtariamieji buvo sulaikyti, o sulaikymo metu yra skiriamas gynėjas. Iš vykdytos apklausos pamena tai, kad visi įtariamieji yra pažįstami ir bendravo su L. I., tai, kad buvo naudojamasi L. I. pinigais ir buvo bandoma ją įtraukti į prostituciją. Įtariamasis T. L. davė parodymus, neneigė visų aplinkybių. Įtarimų, kurie jam buvo pareikšti, taip pat neneigė. Kai kurias aplinkybes nurodė netiksliai. Parodymai buvo užrašomi iš T. L. pasakojimų, uždavinėjant klausimus, patikslinant kai kurias aplinkybes ir tai buvo užfiksuota protokole. T. L. surašytą protokolą perskaitė ir po juo pasirašė. Apklausos metu prieš T. L. nebuvo naudojamas fizinis, psichologinis smurtas. Apklausoje dalyvavo advokatai, konvojuojantys asmenys. T. L. jai nesiskundė dėl patirto smurto. Apklausos metu įtariamieji nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Nebuvo taip, kad jie nesiorientuotų aplinkoje ir negalėtų duoti parodymų. Alkotesteriu tikrinami jie nebuvo, tačiau iš išvaizdos jie neatrodė išgėrę. Neapklausinėjami asmenys, kurie nesiorientuoja situacijoje. Apklausiami asmenis, kurie suvokia situaciją, gali atsakyti į klausimus ir pasirašyti po duotais parodymais. Jos kabinete fizinis smurtas nebuvo naudojamas kaltinamųjų atžvilgiu. Apie kitas aplinkybes, susijusias su smurtu prieš kaltinamuosius, ji nieko negirdėjo. Įtariamųjų apklausos metu ji paprašo papasakoti įvykių seką, bet jei nesiseka tai daryti, ji užduoda klausimus, jų atsakymus pildydama į protokolą. Vėliau užfiksuoti parodymai duodami paskaityti ir jei viskas surašyta teisingai, įtariamieji pasirašo. Jei įtariamieji duoda pastabas, tai surašoma į protokolą ir įtariamieji pasirašo, kad viskas surašyta teisingai. Šios bylos apklausoje, įtariamieji po savo duotais parodymais pasirašė. Liudytojas R. S. paliudijo tai, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, pamatė išbėgančią pusnuogę moterį, kuri šaukėsi pagalbos ir trumpai jam paaiškino, kad kažkas kėsinasi ją parduoti ir išvežti į užsienį. Ji nurodė asmenis, kuriuos R. S. matė viešbučio apačioje. Apklausos pradžioje yra užduodami klausimai, ar nesergama psichinėmis ligomis, ar įtarimas yra suprantamas, ar viskas aišku ir į visus užduotus klausimus, kaltinamasis T. L. atsakė gerai. Operatyvinių darbuotojų apklausa nebūna vykdoma prieš jos apklausą, kadangi ji pirmoji atlieka visų įtariamųjų apklausas. Būklė, kai asmuo gali perskaityti ir pasirašyti surašytus parodymus, ji vadina tokią, kai apklausos metu, apklausinėjamas asmuo supranta jam užduodamus klausimus, į juos atsako, atsakymai užfiksuojami ir, esant pastaboms, ištaisomi. Jei apklausinėjamas asmuo griūna nuo kėdės, ar jį atveda paėmę už rankų, nesiorientuoja aplinkoje, asmuo parodymų duoti negali. Šioje byloje su kaltinamaisiais, ji nematė kliūčių atlikti apklausą. Nepastebėjo požymių, dėl ko kaltinamieji D. Z., T. L., G. K. negalėjo duoti parodymų. Asmens apklausti negali, jei mato, kad jis negali adekvačiai vertinti situacijos ir duoti parodymų. Tai matosi iš kalbos, gestų, išvaizdos, elgsenos. Įtariamieji apklausos metu suvokė savo veiksmus, tuo labiau, kad apklausos metu dalyvavo advokatai. Po sulaikymo, įtarimą reikia pareikšti per 24 val. Kai asmenys sulaikomi, sulaikymo protokolą rašo ji. Asmenys patalpinami areštinėje. Ji duoda nurodymą atvežti asmenis apklausai. Tuo metu jie atvežami kitų pareigūnų. Kaip jie vežami, ji nemato. Sulaikytus asmenis konvojuoja organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotojai. Neprašo, kad konvojuojantys asmenys kalbėtų su atvežamais į apklausą asmenimis ir neklausia darbuotojų, ką jie kalbėjo su atvežamais įtariamaisiais apie įvykio aplinkybes. Ji apklausinėja asmenis, atėjusius pas ją į kabinetą, apie jų duodamus parodymus. Tokios rašytinės medžiagos, kuri nebūtų pridėta prie bylos, ji negavo. Pirminį įtarimą formuluoja iš jai pateiktos medžiagos, kuri yra byloje, arba nukentėjusiosios parodymų. Šioje byloje buvo pareiškimas, jame išdėstytos aplinkybės, kuo remiantis buvo formuluojamas įtarimas. Vėliau įtarimai tikslinami, priklausomai nuo aplinkybių, kurias nurodė proceso dalyviai.

2011-08-24 Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-08-24 gauta informacija, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 70, Viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, nenustatyti asmenys pelnosi iš kito asmens prostitucijos. Nuvykus į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, 514 kambaryje buvo D. Z., T. L., G. K. ir L. I.. L. I. paaiškino, kad minėti vyrai vertė ją lytiškai santykiauti su jais bei teikti kitiems vyrams lytines paslaugas už atlygį. Pinigus iš asmenų, kuriems L. I. teikė lytines paslaugas, paimdavo išvardinti asmenys (1 t., 43 b. l.).

2011-08-24 patalpų apžiūros protokole užfiksuota buto-kambario Nr. 514, esančio „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini) g. 70, Šiauliuose, apžiūra. Apžiūros metu kambaryje ant kėdės rasta ir paimta odinė striukė. Kambaryje taip pat rasta moteriška rankinė, kurioje buvo du A4 formato AB „Snoras“ dokumentai, vienas jų 2011-08-16 išlaidų orderis Nr. 459520, pagal kurį išmokėta grynais pinigais 50 eurų suma, juos nuskaitant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėja L. I.. Pinigai išmokėti banke „Snoras“, Klaipėdos filiale. Kitas dokumentas taip pat parengtas AB „Snoras“, pagal jį asmuo Jeroen SChol iš Olandijos, Amsterdamo miesto persiunčia 228 eurus. Nurodytas klientas – L. I.. Apžiūros protokole nurodyta, kad paimama moteriška striukė, moteriška rankinė su joje esančiais daiktais (1 t., 44-59 b. l.).

Nukentėjusiosios L. I. 2011-08-25 apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2011 m. vasarą, liepos mėn., Palangoje ji susipažino su vaikinu vardu G., taip pat susipažino su G. draugais D. ir T., su kuriais ji išgėrinėjo ir kuriuos ji išlaikė, nes jie neturėjo pinigų. Pinigų ji gaudavo perlaidomis iš Olandijoje gyvenančio draugo. Kiek vėliau G. iš jos paėmė pasą, be to paimdavo jos perlaidomis gaunamus pinigus. Be to, Palangoje G. su D. liepė jai vyrams suteikinėti lytines paslaugas už pinigus, kuriuos paimdavo G. arba D.. Jie fizinio smurto jos atžvilgiu nevartodavo, tačiau grasindavo, jog susidoros, jei to nedarys. 2011-08-16 jie visi atvažiavo į Šiaulius, kur ji „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje išpirko du kambarius. Būnant Šiauliuose, G. su D. liepė jai permiegoti su dviem vyrais už pinigus. Iš vieno vyro D. su G. gavo 600 litų, gautus pinigus dalindavosi G., T. ir D.. 2011-08-24 po pietų ji buvo vėl priversta suteikti lytines paslaugas kažkokiam vyrui, o kai po to grįžo į kambarį, ten rado policijos pareigūnus (1 t., 89-91 b. l.).

L. I. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės metu L. I. jos atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų metu konstatuotas nuolatinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl ko L. I. negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl to paties sutrikimo L. I. negalėjo duoti teisingų parodymų bei šiuo metu ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti su ja atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, duoti parodymus, dalyvauti teisme (1 t., 143-145 b. l.).

2011-08-25 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1106/11(04) nurodyta, kad L. I. nustatyta kraujosruva kaklo dešinėje, šlaunyse, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tampone su L. I. makšties turiniu rastas sperminis skystis (1 t., 105 b. l.).

Liudytojo R. S. 2011-10-26 apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje gyveno apie metus laiko. 2011-08-24, apie pietus grįžęs į viešbutį pamatė koridoriumi link jo atbėgančią pusnuogę merginą, t.y. nuoga viršutine kūno dalimi, kurią buvo prisidengusi paklode. Bėgdama mergina pargriuvo, ji visa drebėjo. Nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Mergina prašė padėti, aiškino, kad ją pagrobė ir nori parduoti. Jis nusivedė merginą į savo kambarį, kur ji pasakė, kad yra iš Palangos, kad du vaikinai ją pagrobė, iš jos atėmė asmens dokumentą ir nuo jos sąskaitos nuiminėja pinigus bei bando ją išvežti į užsienį dirbti prostitute. Apie tai, kad viešbutyje užsiiminėjo prostitucija mergina nieko neminėjo. Jis tuomet paskambino pažįstamam policijos pareigūnui ir vėliau atvykusius policijos pareigūnus nuvedė pas jo kambaryje likusią laukti merginą (1 t., 163-164 b. l.).

T. L. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2011 m. vasaros pradžioje, nuo birželio mėn. jis nuvyko į Palangą, kur girtavo. Ten jis susipažino su D., vėliau, liepos mėn., susipažino su G., kuris bendravo su mergina vardu L.. Ši mergina iš užsienyje gyvenančio draugo gaudavo pinigų perlaidas. Pas G. būdavo L. pasas ir jie visi eidavo į banką „Snoras“, kur G. su L. įeidavo į vidų, o jis su D. palaukdavo. Po to L. pinigus paimdavo G. ir jie, dažniausiai trise – jis, D. ir G., pinigus pasidalindavo. L. daugiau bendravo su G., kiek suprato, jie ir mylėdavosi. Jis nematė, kad L. dėl ko nors būtų buvusi nepatenkinta, tik matė, kad ji vieną kartą verkė, tačiau nežino dėl ko. Palangoje L. nebuvo pardavinėjama vyrams, kad suteikti jiems lytines paslaugas, bent jau jis to nežino. Maždaug prieš savaitę iki 2011 m. rugpjūčio 25 d., L. gavus eilinę perlaidą, jie visi keturi autobusu atvyko į Šiaulius. Važiuoti į Šiaulius pasiūlė D., kuris Šiauliuose gyvena. Šiauliuose D. iš namiškių sužinojo, kad yra paieškomas policijos, todėl jie nusprendė išsinuomoti viešbutį. G. už L. pinigus išnuomojo du kambarius ir ten jie toliau girtavo. Žinodamas, kad D. lytiškai santykiavo su L., jis rugpjūčio 17-18 dienom taip pat paprašė L., kad ši su juo permiegotų ir L. sutiko, tai ji darė savo noru. Po to, apie tai sužinojęs G. smogė jai vieną kartą į veidą. L. dėl to pradėjo verkti. Daugiau jis nepastebėjo, kad L. būtų buvusi kuo nors nepatenkinta. Paskui jie visi trys nusprendė, kad L. galėtų užsiimti prostitucija, o jie gautus pinigus pasidalintų. G. pasiūlė L. teikti lytines paslaugas ir L. sutiko. Jis negirdėjo, kad L. būtų grasinama. Klientus surasdavo G. ir D., rūkydami viešbučio balkone ir bendraudami su kitais viešbučio gyventojais. Po to L. su klientu nueidavo į dar kitą tam reikalui išnuomotą kambarį, kur suteikdavo lytines paslaugas. Pinigus iš klientų paimdavo D. ir G., o po to pinigus pasidalindavo. Taip L. tris kartus vyrams suteikė lytines paslaugas. Du kartus jie gavo po 100 litų, vieną kartą gavo 300 litų už visą naktį. Po antro karto L. pasakė, kad tuo užsiimti nebenori, tačiau G. paprašė pasimylėti dar vieną kartą, nes dėl to jau buvo susitaręs. Visą tą laiką jie girtavo, L. girtavo kartu su jais (2 t., 5-6, 13-16 b. l.).

D. Z. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2011 m. liepos mėn. Palangoje susipažino su T. ir G.. Be to, jis su G. girtaudami tuo metu susipažino su L., kuri minėjo, kad jai yra paranoja. L. gaudavo pinigines perlaidas iš Olandijoje gyvenančio draugo ir gautus pinigus atiduodavo G., kuris už tuos pinigus jiems viską pirkdavo. Jokios prievartos, kad atiduoti pinigus, L. atžvilgiu nebuvo vartojama. Jis nematė, kad L. P. būtų buvusi dėl ko nors nepatenkinta. Maždaug prieš savaitę iki 2011-08-25, jis nusprendė važiuoti į Šiaulius, o visi kiti nusprendė važiuoti kartu su juo. L. taip pat paprašė jos nepalikti. Atvažiavę į Šiaulius jie toliau pramogavo ir girtavo išsinuomoję kambarius viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Už viešbutį sumokėjo jis, nes iš draugų buvo gavęs 200-300 litų. Jis žino, kad būnant viešbutyje G. mušė L. ir suplėšė striukę L. už tai, kad ši permiegojo su T.. Kad L. viešbutyje teikė lytines paslaugas ir už tai jie gaudavo pinigus yra netiesa, nes to nebuvo. Viešbutyje L. niekas prievarta nelaikė, ji bet kada galėjo išeiti. 2011-08-25 juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis mano, jog sulaikytas buvo dėl to, kad buvo paieškomas, nes buvo nuteistas už muštynes. Pinigų už L. suteiktas lytines paslaugas jis negavo. Jokios prostitucijos nebuvo ir jis to nematė. L. bendravo su keliais kaimynais iš „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, taip pat ir G. K., o jis tik gyveno viešbutyje, vartojo alkoholinius gėrimus bei valgė. Tai darė tiek iš savo, tiek iš L. pinigų, kuri pinigus gaudavo iš savo vyro (2 t., 170-171, 175 b. l.).

G. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai, kad prisipažįsta dėl L. įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš prostitucijos, taip pat dėl smurto pavartojimo L. atžvilgiu, tačiau neprisipažįsta dėl turto prievartavimo, nes L. savo noru duodavo dalį pinigų. Jis parodė, kad 2011 m. liepos mėn. viduryje jis išvažiavo poilsiauti į Palangą, kur susipažino su T. ir D., o po to susipažino su L. I.. Jie vis bendravo ir dažnai išgėrinėdavo. Jis su L. bendravo artimai, abipusiu sutarimu turėjo lytinius santykius. L. jam buvo sakiusi, kad serga šizofrenija, kad turi draugą Olandijoje, kuris atsiunčia jai pinigų. L. jam buvo davusi savo pasą, kad ji paso nepamestų ar nesugadintų, o kai L. gaudavo pinigų perlaidas, jie kartu eidavo į banką, kur L. pati nusiimdavo pinigus. Dalį pinigų L. pasilikdavo sau, o dalį pinigų ji duodavo jam ir tuos pinigus jie visi keturi leisdavo pramogoms ir pragyvenimui. Būnant Palangoje L. kažkur išeidavo, paskui vėl grįždavo. Kur L. išeidavo jis nežinojo, L. apie tai nieko nesakydavo. 2011 m. rugpjūčio mėn. viduryje jie nusprendė važiuoti į Šiaulius, o po to į Vilnių. Į Šiaulius jie nuvažiavo autobusu už L. gautus pinigus. Šiauliuose pirmą naktį miegojo lauke, nes jie neturėjo pinigų. Kitą dieną L. gavo perlaidą ir už tuos pinigus jie išsinuomojo du kambarius viešbutyje. Antrą dieną būnant viešbutyje, L., būdama neblaivi, pradėjo priekabiauti prie kitų nepažįstamų vyrų. Tuomet jis supyko, nes manė, kad su L. yra draugai, todėl grįžus į kambarį jis vieną kartą smogė delnu į veidą. L. tuo metu sėdėjo ant lovos ir to smūgio niekas daugiau nematė. Daugiau jokios prievartos prieš L. jis nevartojo. Po to, būnant biliardinėje, prie L. buvo priėjęs kažkoks vyriškis, kuris priėjo prie D. ir jie kažką kalbėjosi. Priėjęs prie jo D. pasakė, kad vyriškis davė 100 litų už tai, kad L. suteiktų jam lytines paslaugas. Tuomet jis priėjo prie to vyro bei pasakė, kad siūlo mažai pinigų ir tas vyras jam davė dar 200 litų. Po to tas vyras su L. nuėjo į to vyro kambarį. Paskui tas vyriškis dar du kartus buvo atėjęs pas juos į numerį bei paliko po 200 litų ir taip vyriškis iš viso sumokėjo 700 litų. L. atžvilgiu jokios prievartos suteikti lytines paslaugas nebuvo vartojama, gautus pinigus už tas paslaugas jie naudojo visi keturi. Kitą dieną bendraujant su viešbučio gyventojais, atsirado dar du klientai, kurių vienas sumokėjo 80 litų, kitas – du kartus po 100 litų. Gautus pinigus jie vėl leido bendrai (3 t., 63-64 b. l.). Papildomos apklausos metu G. K. parodė, kad jis nieko nedarė ir pati L. I. vertėsi prostitucija ir nurodydavo savo klientams perduoti pinigus jiems. Kiek žino, L. vertėsi prostitucija anksčiau Olandijoje, Amsterdame. L. jiems žadėjo padėti išvykti į Olandiją ir jie visi kartu buvo dėl tikslo išvykti į Olandiją. Jam buvo žinoma, kad L. vertėsi prostitucija, tačiau jis jai neliepė verstis prostitucija ir nesuprato, kodėl ji liepdavo klientams perduoti pinigus už lytines paslaugas jam. Detalias aplinkybes atsisako aiškinti ir parodymus duos teisme (3 t., 71-72 b. l.).

BK 307 ir 308 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai dorovei, o tų nusikalstamų veikų objektas – visuomenėje priimtos seksualinių santykių normos.

BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Pagal BK 308 straipsnio 1 dalį, atsako asmuo, kuris įtraukė kitą asmenį į prostituciją.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis G. K. pripažįsta savo kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 307 straipsnio 1 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje, tačiau neigia, kad nusikaltimuose dalyvavo D. Z. ir T. L., kurie taip pat nepripažįsta savo kaltės. Vis tik, vertindamas paskutiniame teismo posėdyje visų trijų kaltinamųjų duotus parodymus teismas įvertina jų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmojo teismo posėdžio metu, kadangi pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, vieną iš jų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, tačiau šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės ir jie teismo nuosprendyje gali būti analizuojami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą.

T. L. 2011 m. rugpjūčio 25 d. atliktos apklausos metu, dalyvaujant gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei (2 t., 5-6 b. l.), 2013 m. rugpjūčio 23 d. atliktos apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui (2 t. 10 b. l.), 2013 m. spalio 23 d. atliktos apklausos metu, dalyvaujant gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei (2 t., 13-16 b. l.), prisipažino pagal pareikštus įtarimus, patvirtino, kad pasiūlė nukentėjusiajai L. I. verstis prostitucija, gautus pinigus visi dalinosi ir leido. Tą patį jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, 2013 m. lapkričio 8 d. vykusiame teismo posėdyje. Vėlesnio teisiamojo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. sausio 2 d., metu jis pakeitė parodymus, nurodė, kad pirmojo teismo posėdžio metu melavo, nes norėjo suversti kaltę D. Z., kadangi buvo ant jo supykęs; jam buvo išaiškintos BK 64¹ str. nuostatos dėl mažesnės bausmės skyrimo ir tai turėjo įtakos jo duodamiems parodymams; duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nelabai orientavosi dėl ilgo alkoholio vartojimo. Pastarieji kaltinamojo T. L. parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi teismo posėdžio metu apklausta tyrėja D. D. parodė, jog pirmosios apklausos metu neiškilo abejonių dėl kaltinamųjų būklės ir galėjimo duoti parodymus. Be to, visos apklausos buvo atliktos dalyvaujant gynėjams, kurie pastabų dėl apklausos atlikimo ar užduodamų klausimų neturėjo, pažeidimų nepastebėjo. Duomenų, kad T. L. ir D. Z. būtų susipykę ir dėl to T. L. norėtų D. Z. apkalbėti, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Nelogiškas T. L. teiginys, kad pirmojo teisiamojo teismo posėdžio metu jis prisipažino dėl galimybės taikyti BK 64¹ str. nuostatas dėl mažesnės bausmės skyrimo, kadangi laikydamas save nekaltu, asmuo svetimos kaltės neprisiima. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, parodymų keitimą, jų nenuoseklumą, T. L. parodymų pakeitimas 2014 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu laikomas gynybine pozicija, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekis sukompromituoti ikiteisminį tyrimą bei nepalankius sau savo parodymus, todėl teismas juos atmeta ir vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo metu ir 2013 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu duotais jo parodymais.

G. K. 2011 m. rugpjūčio 25 d. atliktos apklausos, dalyvaujant gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, pripažino įtarimus dėl L. I. įtraukimo į prostituciją, sąvadavimo ir pelnymosi iš jos (3 t., 63 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2013 m. spalio 24 d. atliktų apklausų metu, dalyvaujant gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, jis pakeitė parodymus nurodydamas, kad neprisipažįsta dėl pareikštų įtarimų, parodė, kad žinojo, kad L. I. vertėsi prostitucija, o pinigus kažkodėl atiduodavo jiems (3 t. 66, 71-72 b. l.). 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu jis prisipažino kaltu, patvirtino, kad jis, D. Z. ir T. L. pasiūlė L. I. verstis prostitucija, sąvadavo surasdami klientus, pelnėsi iš jos prostitucijos gaudami pinigus ir juos pasidalindami. 2013 m. sausio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu jis pakeitė parodymus nurodydamas, kad jis vienas atliko kaltinime nurodytus veiksmus, T. L. ir D. Z. apie L. I. ir jo veiksmus nieko nežinojo. Parodė, kad praėjusiame teismo posėdyje duodamas parodymus kitaip pasakojo, nes tuo metu teisme nebuvo kaltinamojo D. Z. ir buvo tokia galimybė, kad pritaikytų 64¹ str., todėl važiuojant su T. L. susitarė, prisipažinti tik dėl to, kad būtų kuo švelnesnė bausmė. Gal ir pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kad pinigus iš klientų gavo ir D. Z., tačiau pirminius parodymus davė girtas, 11 valandų su puse buvo išlaikytas policijos komisariato kabinete, protokolą, kuris buvo surašytas, neatidžiai perskaitė, gal ir pasirašė, nes buvo priverstas; ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad dalyvavo D. Z., nes patys pareigūnai ką norėjo, tą užrašė, jis buvo sumuštas, bet dėl to niekur nesikreipė. Pastarieji kaltinamojo G. K. parodymai vertinami kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu apklausta tyrėja D. D. parodė, jog pirmosios apklausos metu neiškilo abejonių dėl kaltinamųjų būklės ir galėjimo duoti parodymus, nesiorientuojančių aplinkoje asmenų ji neapklausinėjo. Be to, visos apklausos buvo atliktos dalyvaujant gynėjams, kurie pastabų dėl apklausos atlikimo ar užduodamų klausimų neturėjo, pažeidimų nepastebėjo, kad G. K. į apklausą būtų atvežtas sumuštas, nematė, jis smurto neminėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus G. K. parodymų keitimo dažnumą, jų nenuoseklumą, jo parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija bei siekis padėti draugams išvengti atsakomybės, sukompromituoti ikiteisminį tyrimą bei nepalankius sau savo parodymus.

D. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės, tačiau, įvertinus tai, kad jo duotuose parodymuose yra prieštaravimų, susijusių su apsigyvenimu viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ bei mokėjimu už nuomą, pinigų kilme (tiek T. L., tiek G. K. nurodė, kad už viešbutį buvo mokėta L. I. pinigais), kyla abejonių jo parodymų tvirtumu ir patikimumu. Be to, jis parodė, kad pirmoji apklausa buvo atlikta jam esant girtam, tačiau, šį teiginį paneigia liudytojos D. D., kurios nešališkumu teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai, kad atliekant kaltinamųjų apklausas, nekilo abejonių dėl jų būklės ir galimybės atlikti apklausas, D. Z. apklausų metu dalyvavo jo gynėjas, todėl, esant bet kokiems pažeidimams, tai būtų buvę užfiksuota apklausos protokole.

Kaltinamieji 2014 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu neigė bet kokį susitarimą daryti nusikalstamas veikas, tačiau jų elgesys, įvertinus jų pačių duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, rodo, kad toks susitarimas buvo. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Vertinant susitarimą veikti bendrai ir nusikalstamų veikų buvimą, svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiosios L. I. parodymus, nors dėl ekspertizės aktu konstatuoto nuolatinio psichikos sutrikimo buvo pripažinta, kad ji negalėjo duoti teisingų parodymų. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, t. y. nors ekspertizės aktu nustatomos aplinkybės, gautos panaudojant specialias žinias, kurių teisėjai neturi, tačiau šis įrodymų šaltinis, kaip ir kiti, vertinami visumoje kitų bylos duomenų, neturi išskirtinės ir prioritetinės reikšmės prieš kitus įrodymus ir teisines išvadas dėl jo patikimumo pateikia teismas išanalizavęs įrodymų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2013). Teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad L. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis tiek, kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis ir lyginant jos nurodytas aplinkybes su bylos medžiaga, taip sustiprinant faktų patikimumą. L. I. parodė, kad ji gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ su D. Z., T. L., G. K., kad buvo išnuomoti du kambariai parodė ne tik ji, bet ir kiti kaltinamieji. L. I. taip pat parodė, kad už nuomą buvo sumokėta jos pinigais. Šį faktą patvirtino tiek T. L., tiek G. K., nurodę, kad viešbutyje apsigyveno tuomet, kai ji gavo perlaidą. Ši faktinė aplinkybė paneigia D. Z. teiginį, kad jis turėjo pinigų, gautų iš draugų bei užsidirbęs Palangoje, nors tiek jis pats, tiek kiti kaltinamieji parodė, kad neturėjo pinigų nuomai pirmą naktį atvažiavus į Šiaulius. Tai, kad L. I. parodė, jog G. K. ir D. Z. jai liepė miegoti su vyrais už pinigus, nevertinama kaip faktas, kadangi tai susiję su jos aplinkybių supratimu ir vertinimu. Tačiau iš šių aplinkybių aiški faktinė aplinkybė, kad jie abu susiję su tuo, kad ji teikdavo lytines paslaugas (kad turėjo lytinių santykių patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada), o jie gaudavo pinigus ir visi kartu juos išleisdavo. Šią aplinkybę patvirtino ir T. L., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad jie visi trys nusprendė, kad L. I. galėtų užsiimti prostitucija, o jie gautus pinigus pasidalintų. Jis taip pat parodė, kad klientus surasdavo G. K. ir D. Z., rūkydami viešbučio balkone ir bendraudami su kitais viešbučio gyventojais. Kad G. K. ir D. Z. sąvadavo L. I. prostitucijai patvirtino ir pats G. K. nurodęs, kad būnant biliardinėje, prie L. I. buvo priėjęs kažkoks vyras, kuris priėjo prie D. Z. ir jie kažką kalbėjosi. Priėjęs D. Z. prie G. K. pasakė, kad vyras davė 100 litų už tai, kad L. I. suteiktų jam lytines paslaugas. Tuomet jis priėjo prie to vyro ir pasakė, kad siūlo mažai pinigų ir tas vyras jam davė dar 200 litų. Kad L. I. teikė intymias paslaugas trims vyrams nurodė ne tik ji pati, bet ir G. K. su T. L.. Pastarasis taip pat nurodė jų skaičių, patvirtino, kad po intymių paslaugų suteikimo trims vyrams, daugiau jos nepardavinėjo. Kiek konkrečiai pinigų iš kurių vyrų buvo gauta, nurodoma skirtingai, tačiau bendrai nustatyta 980 Lt suma. Kaltinamieji G. K. ir T. L. parodė, kad gautus pinigus už nukentėjusios L. I. suteiktas paslaugas, jie naudojo visi keturi, ši versija nepaneigta. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad jie visi keturi gyveno tame pačiame kambaryje, leido pinigus, neįtikimos kaltinamųjų T. L. ir D. Z. versijos, kad jie nieko nežinojo apie pinigų kilmę nurodydami, kad jie pinigų gaudavo ir iš kitur.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, t. y. kaltinamųjų duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios L. I. parodymus, tiek, kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą dėl įvykio, teismo medicinos specialisto išvadą, teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. L., D. Z. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje Šiaulių mieste, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. 70, pasiūlė L. I. verstis prostitucija ir, L. I. sutikus, jie kartu sąvadavo L. I. prostitucijai suvesdami ją su ne mažiau kaip trimis tyrimo metu nenustatytais vyriškiais, kuriems L. I. teikė lytines paslaugas bei kartu pelnėsi iš L. I. prostitucijos, už L. I. suteiktas lytines paslaugas gaudami 980 litų. Tokie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį kaip sąvadavimas prostitucijai ir pelnymasis iš jos, ir pagal BK 308 straipsnio 1 dalį, kaip nukentėjusiosios įtraukimas į prostituciją.

T. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių (BK 308 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 307 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. T. L. nusikalto būdamas teistas tris kartus, po nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, baustas administracine tvarka, gydėsi nuo priklausomybės narkotikams, dėl abstinencijos buvo gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filiale Psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas (2 t., 107-164 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su D. Z. ir G. K. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad T. L., būdamas teistas, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra laikomas recidyvistu, jam už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina griežčiausia straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, visiškai jas sudedant.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas T. L. suėmimo laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. vasario 24 d., nuo 2013 m. liepos 11 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitoma pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė.

T. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. Z. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių (BK 308 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 307 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. D. Z. nusikalto būdamas teistas du kartus, po nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, baustas administracine tvarka, nuo 2012 m. lapkričio 10 d. įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (3 t., 45-56 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su T. L. ir G. K. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad D. Z., būdamas teistas, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra laikomas recidyvistu, jam už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina griežčiausia straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytomas D. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2011-08-24 iki 2011-08-26, suėmimo laikas nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytoma pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį paskirta ir visiškai atlikta bausmė.

D. Z. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių (BK 308 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 307 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. G. K. nusikalto būdamas teistas šešis kartus, po nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, baustas administracine tvarka, dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesigydė (3 t., 177-183 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su T. L. ir D. Z. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad G. K., būdamas teistas, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra laikomas recidyvistu, jam už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina griežčiausia straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinama su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas G. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 19 d. (pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį), pagal Europos arešto orderį ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį), suėmimo laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. vasario 24 d., bei, vadovaujantis BK 63straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo.

G. K. nuo nuosprendžio paskelbimo skirtina kardomoji priemonė – suėmimas ir taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiąją atstovaujantys ir civiliniu ieškovu byloje pripažinti Macikų socialinės globos namai pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikalstamų veikų metu L. I. patyrė didelius išgyvenimus, nuolatinę baimę patirti smurtą, prisiminimuose išlikęs kaltinamojo G. K. panaudotas fizinis smurtas bei patirtas skausmas galvos srityje. Nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tenkant teikti lytines paslaugas nepažįstamiems vyrams bei patiems kaltinamiesiems. 2011 m. rugpjūčio mėnesio įvykiai negrįžtamai pažeidė nukentėjusiosios dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai ir dvasinis bei fizinis skausmas neigiamai paveikė jos būseną ir savijautą, iki šiol psichologiškai neatsigavo nuo patirto sukrėtimo. Prašoma iš G. K. priteisti 5000 Lt, kadangi jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, o iš D. Z. ir T. L. prašoma priteisti po 2500 Lt neturtinės žalos.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar atimant asmeniui gyvybę bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, tad jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal vieningą teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju.

Aptariamu atveju teismas nenustatė, to nėra nurodyta ir kaltinime, kad L. I. buvo verčiama verstis prostitucija panaudojant fizinį ar psichologinį smurtą, nepaneigta G. K. nurodyta aplinkybė, kad jis nukentėjusiajai sudavė iš pavydo. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti kaltinamieji. Be civiliniame ieškinyje nurodytų teiginių, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų iš medicininių dokumentų, kad L. I. kenčia dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai ir dvasinis bei fizinis skausmas neigiamai paveikė jos būseną ir savijautą, iki šiol psichologiškai neatsigavo nuo patirto sukrėtimo. Ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad L. I. konstatuotas nuolatinis psichinis sutrikimas, dėl kurio ji negali teisingai įvertinti įvykio aplinkybių, t. y. ja galima tikėti faktų lygmenyje ir jeigu tai patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į ekspertizės aktu įvertintą L. I. būklę bei simptomus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji turėjo ir galėjo suprasti, jog nukentėjusioji turi psichinę negalią, tuo labiau, kad G. K. nurodė, jog žinojo, kad ji serga šizofrenija. Remdamasis protingumo kriterijumi, teismas mano, kad įvykdyti nusikaltimai galėjo padaryti nukentėjusiosios savijautai žalos, bet neaišku, kokią įtaką jos emocinei, dvasinei būklei jie turėjo įvertinus ekspertizės akte nurodytas išvadas, kad ji visiškai nesuvokia baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio reikšmės, jai būdingi specifiniai mąstymo sutrikimo požymiai.

Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kadangi nustatyta, kad G. K., D. Z. ir T. L. bendrais tyčiniais veiksmais įtraukė L. I. į prostituciją, sąvadavo jai ir pelnėsi iš to, laikoma, kad jų atsakomybė yra solidarioji. Civiliniame ieškinyje G. K. veiksmai įvardinti kaip padarę didesnę žalą dėl panaudoto fizinio smurto, tačiau, neįrodžius, kad šis fizinis smurtas buvo panaudotas verčiant teikti lytines paslaugas, dėl fizinio smurto panaudojimo jis nėra kaltinamas ir teisiamas, nėra pripažintas kaltu, todėl šis civilinio ieškinio argumentas yra atmetamas ir negali būti vertinamas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

Atsižvelgęs į į tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad L. I. psichinė būsena tebėra sunki, liga progresuoja, pagrindinius sunkumus nukentėjusioji patiria dėl savo psichinės ligos, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 3 000 Lt, likusią ieškinio dalį atmeta kaip de facto nepagrįstą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., CPK 178 str.). Ši suma priteistina solidariai iš G. K., D. Z. ir T. L., kadangi nusikaltimai buvo padaryti bendrais tyčiniais nusikalstamais jų veiksmais ir nėra galimybės atriboti, kuris iš kaltinamųjų yra kaltesnis ir kurio veiksmai padarė didesnę žalą nukentėjusiajai L. I..

Iš bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo ir pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnes kardomąsias priemones, G. K. išvyko į užsienį, buvo paskelbta jo paieška (3 t., 123 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino (3 t., 121 b. l.). 2013 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį ne tik minėtos nutarties pagrindu, bet ir pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį (3 t., 128-144 b. l.). Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad G. K. buvo sulaikytas Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje. Baudžiamosiose bylose, kuriose buvo priimtos Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d., Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartys, priimti nuosprendžiai, tačiau neišspręstas ekstradicijos išlaidų klausimas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 14 d. rašte nurodyta, kad bendra išlaidų, susijusių su G. K. ekstradicija, suma yra 5 031, 18 Lt (4 t., 182-184 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats G. K. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos iš G. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiąją L. I. atstovavo advokatė D. M.. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro advokato užmokestis – 516, 80 Lt bei kitos, su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 5, 25 Lt, iš viso – 522, 05 Lt. Nukentėjusiosios atstovas Macikų globos namai dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi į advokatą, jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba ir nei nukentėjusioji, nei jos atstovas pagal įstatymą išlaidų nepatyrė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji nepatyrė išlaidų, jai buvo suteikta nemokama garantuojama antrinė teisinė pagalba, šių išlaidų proceso išlaidomis nepripažįsta.

Nustatyta, kad kaltinamieji gavo 980 litų pajamų iš nusikalstamų veikų, tačiau neteisėtai gautos pajamos buvo išleistos ir nebegali būti paimtos, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir vadovaujantis BK 67 str. ir 72 str. nuostatomis, numatančiomis turto konfiskavimą, T. L., D. Z. ir G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, iš kiekvieno iš jų konfiskuojant turto už 326 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2630“, IMEI 356998012881640, ir „Tele2“ 2011-08-21 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, 4 lapai, grąžinami teisėtam savininkui D. Z. jo neribotai nuosavybei.„Bitė“ SIM kortelė Nr. 8937002110300584802, „Bitė“ SIM kortelės rėmelis be SIM kortelės Nr. 4770192200255, sunaikinami kaip menkaverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d., 5 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 308 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. L. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisyklėmis, visiškai jas sudedant, ir T. L. skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. L. suėmimo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. vasario 24 d., nuo 2013 m. liepos 11 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014 m. vasario 28 d.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 72 str., T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo konfiskuojant turto už 326 Lt.

D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 308 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. Z. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti D. Z. galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., suėmimo laiką nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį paskirtą ir visiškai atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014 m. vasario 28 d.

D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 72 str., D. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo konfiskuojant turto už 326 Lt.

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 308 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. K. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir G. K. skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 19 d. (pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį), pagal europos arešto orderį ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 17 d. (pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį), suėmimo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. vasario 24 d., bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014 m. vasario 28 d.

G. K. skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 72 str., G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo konfiskuojant turto už 326 Lt.

Tenkinti nukentėjusiosios L. I. atstovo ir civilinio ieškovo Macikų globos namų civilinį ieškinį iš dalies ir L. I. naudai iš kaltinamųjų T. L., D. Z. ir G. K. solidariai priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 5 031, 18 Lt (penkis tūkstančius trisdešimt vieną litą 18 ct) ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.