Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, Panevėžio Suaugusių mokymo centro 11 klasės moksleivis, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

M. P. 2005-06-19 apie 18 val., kelio Berželė-Šlapaberžė penktajame kilometre, Kėdainių rajone, kilusių muštynių metu peiliu smogė M. S. penkis kartus į krūtinę ir pilvą, padarydamas nukentėjusiajam tris durtines-pjautines krūtinės ląstos žaizdas, dvi kiaurymines durtines-pjautines pilvo žaizdas, lydimas kepenų pažeidimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą; vieną kartą peiliu smogė E. C. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos, nugaros dešinės pusės žaizdą, lydimą tarpšonkaulinės arterijos nupjovimu ir dešiniojo plaučio pažeidimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą; peiliu smogė vieną kartą L. Č. į krūtinę ir vieną kartą į pilvą, padarydamas durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą, kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą, lydimą liestinio blužnies pažeidimo, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą; ir vieną kartą peiliu smogė A. J. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę nugaros žaizdą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė sveikatą trims žmonėms – M. S., E. C. ir L. Č. bei nežymiai sutrikdė sveikatą vienam žmogui – A. J..

K. M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005-06-19 apie 17 val., kartu su J. R. važiavo motociklu nuo Sūriškio karjero, kur maudėsi. Nusimaudę motociklu važiavo į Panevėžį. Važiuojant palei karjerą sutiko iš priekio ateinančius penkis jaunuolius, kurių vienas ranka dengė kelią. Jie buvo išgėrę, vyresni bei stambesnio kūno sudėjimo nei jis. J. R. pasilenkė, tačiau vienas iš jaunuolių spyrė jam (kaltinamajam) į koją ir jie su motociklu pargriuvo. Atsistojęs pamatė, kad vienas iš jaunuolių puola link jo, todėl metė į jį šalmą ir pradėjo bėgti link žmonių, kurie buvo maždaug už 70 metrų. Atsisukęs matė, kaip jaunuoliai muša J. R.. Vėliau J. R. atsistūmė motociklą iki jo. Jaunuoliai mušę Joną nuvažiavo mikroautobusu. Vėliau automobiliu BMW atvažiavo jo pusseserė I. B. su vyru G. B., bei jo broliu R. B.. Jie pasiūlė išsiaiškinti su šiais jaunuoliais. Sėdę į jų automobilį pasivijo mikroautobusą su jaunuoliais, nes norėjo išsiaiškinti – kodėl jie sumušė J. R.. Prisivijus mikroautobusą, užblokavo jam kelią, iš mikroautobuso pradėjo lipti jaunuoliai. Jam ir balsiams išlipus iš automobilio, vienas iš jaunuolių (M. S.) bėgo ir puolė ant jo-kaltinamojo. M. S. sudavė jam smūgį, po to smaugė jį, abejomis rankomis paėmęs už gerklės, pirštais spaudė kaklą, jis juto dusimą, skausmą gerklėje. Pasimetė, išsitraukė peilį, kurį laikė dešinėje kelnių kišenėje, dūrė M. S. – pataikė į kairį šoną. Šis pasilenkė ir nuėjo link griovio. Kuriuo tiksliai metu išsitraukė peilį, bei kaip sužalojo kitus asmenis, nepamena. Viskas vyko labai greitai, jam buvo šokas, norėjo tik apsiginti, buvo labai išsigandęs, todėl smulkiai įvykio nepamena dėl išgąsčio. Per muštynes peilį pametė. Pamatė, kad ant G. B. taip pat puola du jaunuoliai, tačiau jis apsigynė. Pamatė, kad R. B. guli ant žemės be sąmonės, kruvinu veidu. Jį dar gulintį spardė kitas jaunuolis, todėl peiliu dūrė tam jaunuoliui, prie vairuotojo durelių dūrė dar dviems užpuolikams, kurie jį puolė. Kaip dūrė, nepamena. Su G. B. pakėlė R. B. ir įsodino į mašiną. Įvykio metu jam buvo nubrozdinta koja, sužalota galva. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes sužalojimus puolusiems padarė gindamas save ir giminaičius. Nukentėjusiųjų daiktų ir maisto, važiuojant motociklu, purvu nebuvo aptaškę.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G233/05(12) (t.1. b.l. 53-54) nurodyta, kad įvykio metu L. Č. duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, buvo padaryti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda, kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda, lydima liestinio blužnies pažeidimo, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Objektyviai užsifiksavę dviejų smūgiu aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu požymiai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G220/05(12) (t.1. b.l. 56-57) nurodyta, kad įvykio metu A. J. vienu dūriu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, buvo padaryta durtinė-pjautinė nugaros žaizda, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G218/05(12) (t.1. b.l. 32) nurodyta, kad įvykio metu M. P. buvo padaryti nubrozdinimai kairio momens ir kairio skruosto srityse, poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G216/05(12) (t.1. b.l. 27) nurodyta, kad apžiūrėjus G. B. rasta poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas kairės blauzdos srityje, objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G217/05(12) (t.1 b.l. 29-30) matyti, kad įvykio metu R. B. buvo padaryti nubrozdinimai pakaušio ir kairio momens srityse, kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejų skruostų srityse, smakro bei kaklo srityse, nubrozdinimas kairės mentės srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti aštuoniais smūgiais.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1043/05(05) (t.1 b.l.38) nurodyta, kad J. R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, padaryti ne mažiau trijų smūgių poveikyje, sužalojimai nežymiai sutrikdė sveikatą, jie galėjo atsirasti griuvimo su motociklu metu.

Teisme specialistas-teismo medikas Vaclovas Barauskas paaiškino, kad savo išvadas pilnai tvirtina. Pas M. P. atrasti sužalojimai padaryti muštynių metu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad M. P. važiavo motociklu su motociklininko šalmu, nubrozdinimas kairio momens srityje nugriuvus nuo motociklo, negalėjo būti padarytas. Kairio momens sužalojimas padarytas muštynių metu. Smaugimas ne visada palieka žymes – dažniausiai žymių nepalieka. .M. P. pavojus gyvybei nebuvo iškilęs. Nukentėjusiesiems padaryti durtiniai – pjautiniai sužalojimai. Vien pjautinių sužalojimų nukentėjusiesiems nepadaryta. Ar jie buvo neblaivūs, atsakyti negali.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t.1 b.l. 15-17) konstatuota, kad įvykio vietoje jokių pėdsakų neaptikta.

2005-11-22 poėmio metu iš M. S. buvo paimtos vaizdajuostės su 2005 m. birželio 18 ir 19 dienų vaizdo įrašais (t.1 b.l.125). Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdajuostės, kurioje užfiksuoti 2005-06-19 d. įvykiai prie tvenkinio laikotarpyje nuo 13 val. 12 min. iki 16 val. 55 min., matyti, kad M. S. kartu su kitais esančiais prie tvenkinio asmenimis (tame tarpe nepilnamečiu) geria alkoholinius gėrimus, iš 16 val. 50 min.-16 val. 55 min laikotarpyje užfiksuoto jo elgesio vaizdajuostėje akivaizdu, kad M. S. yra girtas.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-568(06) matyti, kad po įvykio paimtuose nukentėjusiojo M. S. marškinėliuose yra penki kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai, padaryti smūgiuojant duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę, tikėtina peiliu (t.1. b.l. 69-72, 84-85).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1048(06) matyti, kad po įvykio paimtuose nukentėjusiojo L. Č. marškiniuose yra du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai, padaryti smūgiuojant duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu (t.1. b.l. 73-76, 88-90).

Iš VšĮ Kėdainių ligoninės pažymų Nr. 148, 168, 169 ir 170 (t.1. b.l. 60, 62-64) bei prokuroro civilinio ieškinio (t.3 b.l.123-124) matyti, kad nukentėjusieji M. S., E. C., L. Č. ir A. J. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi VšĮ „Kėdainių ligoninė“ ir VšĮ „Kėdainių ligoninė“ jų gydymas kainavo 5136,82 Lt. (M. S. gydymas 1773,77 Lt., E. C. gydymas 2794,51 Lt., L. Č. gydymas 100,20 Lt., A. J. gydymas 468,34 Lt.) ir prokuroras civiliniu ieškiniu prašo šias gydymo išlaidas priteisti iš M. P..

Šio įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad M. P.-06-19 apie 18 val., kelio Berželė-Šlapaberžė penktajame kilometre, Kėdainių rajone, muštynių metu, peiliu smogė M. S. penkis kartus į krūtinę ir pilvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą peiliu smogė E. C. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, peiliu smogė vieną kartą L. Č. į krūtinę ir vieną kartą į pilvą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą; ir vieną kartą peiliu smogė A. J. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė sveikatą trims žmonėms – M. S., E. C. ir L. Č. bei nežymiai sutrikdė sveikatą vienam žmogui – A. J..

Nors M. P. ir tvirtina, kad nukentėjusiuosius jis peiliu sužalojo būdamas būtinosios ginties būklėje, t.y. besigindamas pats ir gindamas savo giminaičius nuo nukentėjusiųjų užpuolimo, teisėjų kolegija įvertinusi visas įvykio aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad M. P. nukentėjusiuosius sužalojo būdamas būtinosios ginties būklėje.

BK 29 str. l d. asmenims leidžia vytis, stabdyti, neleisti ištrūkti bandančius išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir netgi padaryti jiems įstatyme numatytą žalą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens nebuvo galima sulaikyti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad M. S., kiti su juo buvę asmenys po konflikto su M. P. bei J. R. buvo kaip nors sulaikomi ar bandė pabėgti iš įvykio vietos. Praėjus po konflikto apie 20 minučių jie visi sėdo į automobilį ir važiavo į Šlapaberžę. Iš M. P., G.ir R. B., I. B. parodymų taip pat neseka, kad jie automobilį „Ford tranzit“ vijosi ir sustabdė siekdami sulaikyti vengiančius sulaikymo nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Jų aiškinimu automobilį „Ford tranzit“ jie vijosi ir sustabdė siekdami „išsiaiškinti“ kodėl buvo sumuštas J. R. ir M. P.. Nei liudytojai B., nei M. P. teismui negalėjo paaiškinti, ką jie turėjo omenyje teigdami, kad automobilį sustabdė siekdami „išsiaiškinti“ anksčiau buvusio konflikto aplinkybes. Tokie liudytojų ir kaltinamojo veiksmai-automobilio sustabdymas, siekiant kažką išsiaiškinti, neatitinka BK 29 str. numatytos situacijos, kai sulaikymo vengiančiam asmeniui galima padaryti įstatymu nustatytą žalą.

Iš teisme duotų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymu akivaizdu ir tai, kad sustojus abiems automobiliams, iš automobilio BMW išlipo liudytojai Giedrius ir R. B. bei kaltinamasis M. P. ir ėjo link automobilio „Ford tranzit“, o iš automobilio „Ford tranzit“ išlipo nukentėjusieji bei su jais važiavę liudytojai ir jie ėjo link besiartinančių B. ir P.. Nors šioje dalyje liudytoja I. B. tvirtina, kad ji matė, jog M. P. buvo dviejų asmenų ištemptas, ištrauktas iš automobilio, tačiau šie jos parodymai neatitinka nei paties kaltinamojo, nei liudytojų B., nei nukentėjusiųjų bei su jais buvusių liudytojų parodymų, todėl teisėja kolegija šiuos parodymus atmeta kaip paneigtus kitais įrodymais. Dėl tolimesnių įvykio aplinkybių abiejų pusių parodymai skiriasi- nukentėjusieji ir su jais buvę liudytojai tvirtina, kad buvo užpulti G.s ir R. B. bei M. P., pastarieji gi tvirtina atvirkščiai-kad jie buvo užpulti išlipusių nukentėjusiųjų. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurios nors pusės parodymus baudžiamojoje byloje nėra, kaip seka iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jokių pėdsakų joje nerasta. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad įvykio metu buvo nežymiai sužaloti R. B., G. B. ir M. P., sužalojimai jiems galėjo būti padaryti juos mušant ir spardant, bei peiliu sunkiai sužaloti nukentėjusieji M. S., E. C., L. Č., ir nežymiai-A. J.. Iš nukentėjusiųjų bei liudytojų G. ir R. B. parodymų akivaizdu tik tai, kad abi pusės susitiko tarpe tarp automobilių BMW ir „Ford tranzit“ , M. P. susigrūmė su M. S., G. B. bandė spirti vienam iš jo parodymais jį puolusių asmenų, bet nepataikė, R. B. buvo iškart pargriautas ir mušamas bei spardomas.

Iš kaltinamojo M. P. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme matyti, kad paties M. P. parodymai apie peilio panaudojimo konflikto metu aplinkybes skiriasi: ikiteisminio tyrimo pradžioje jis tvirtino, kad iš džinsinio švarko išsitraukė sulenkiamą peilį ir pradėjo juo mosikuoti, galvodamas išgąsdinti, tuomet, kai pamatė ant žemės be sąmonės gulintį R. B., vėliau tvirtino, kad jam išlipant iš automobilio vienas iš vaikinų pribėgęs trenkė jam į veidą, išlipęs iš automobilio pamatė, kad du vaikinai muša G. B., paskui pamatė, kad dviese ar trise muša kumščiais ir spardo kojomis R. B., prisiminė, kad turi peilį, jį atlenkė, norėdamas apsiginti. Ant jo puolė vienas ar du nukentėjusieji, jis pradėjo mosikuoti peiliu prieš save, kad niekas neitų prie jo. Dar vėliau ėmė tvirtinti, kad išlipus iš BMW ir pradėjus eiti link bagažinės, pamatė atbėgantį stambų vaikiną, kuris jam-M. P. bandė suduoti kumščiu, jis-M. P. atsitraukė, iš karto išsitraukė peilį, dūrė stambiam vaikinui į šoną, šis griebė jį už gerklės rankomis, vėl dūrė jam į šoną, vaikinas jį paleido ir susirietė. Teisme gi nurodė, kad M. S. jį užpuolus, sudavus smūgį į galvą ir ėmus smaugti pajutęs dusimą, skausmą gerklėje pasimetė, išsitraukė peilį, kurį laikė dešinėje kelnių kišenėje, dūrė M. S. – pataikė į kairį šoną. Šis pasilenkė ir nuėjo link griovio. Kuriuo tiksliai metu išsitraukė peilį, bei kaip sužalojo kitus asmenis, nepamena. Savo parodymų skirtingumą kaltinamasis aiškina praėjusiu ilgu laiko tarpu po įvykio.

Iš nukentėjusiųjų M. S., L. Č. parodymų, kuriems neprieštarauja ir M. P. parodymai seka, kad M. P. peilį konflikte panaudojo nuo pat jo pradžios, t.y. jam tik susidūrus su M. S. ir L. Č. prie automobilių. Teisėjų kolegija kritiškai, kaip neįtikėtinus atsižvelgiant į įvykio situaciją, vertina M. P. parodymus toje dalyje, kad mušamas ir smaugiamas M. S. jis sugebėjo prisiminti, kad turi peilį, jį išsitraukti iš kišenės, atlenkti ir tik po to smūgiuoti peiliu M. S., taip pat jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis peilį išsitraukė ir panaudojo vėlesnėse konflikto stadijose - pamatęs gulintį ir spardomą R. B., nes šie jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams apie padarytų peiliu sužalojimų aplinkybes bei jų eiliškumą. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad pirmiausiai peiliu buvo sužaloti M. S. ir L. Č., o vėliau E. C. ir A. J., buvę prie brolių B..

Vertinant M. P. veiksmus šioje situacijoje, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbūs liudytojos K. S. parodymai toje dalyje, kad ji pamatė peilį M. P. rankoje jau tuo metu, kai pastarasis išlipo iš automobilio BMW ir ėjo link jų automobilio. Šią aplinkybę ji nurodė jau ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir prisiekusi teisiamajame posėdyje. Teismui netikėti jos parodymais šioje dalyje jokio pagrindo nėra, liudytoja vairavo sustabdytą automobilį „Ford tranzit“, matė priekyje sustojusį automobilį BMW, iš jo išlipančius asmenis. Nors ji ir yra M. S. sesuo, tačiau teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytoja šioje dalyje sako netiesą. Jos parodymai apie tai, kad matė išlipančio M. P. rankoje peilį pašalina bet kokius neaiškumus ir abejones dėl to, kada M. P. išsitraukė peilį ir jį panaudojo konflikto metu: kolegijos nuomone M. P. susidariusioje situacijoje, kuri rutuliojosi labai greitai, ištraukti peilį iš drabužių, jį atlenkti ir jį iškart panaudoti galėjo tik tuo atveju, kai peilio panaudojimą jis jau buvo paruošęs, t.y. turėjo jį rankoje betarpiškai abiejų konfliktuojančių pusių susidūrimo metu, o tokią aplinkybę nurodo ir patvirtina liudytoja K. S..

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. P. sustabdžius automobilį, su kuriuo važiavo nukentėjusieji, iš savo automobilio, jo ir liudytojų B. teigimu „išsiaiškinti“ anksčiau buvusio konflikto, išlipo jau turėdamas rankoje atlenktą peilį, jį tuoj pat panaudojo, kai susidūrė su nukentėjusiais. Todėl M. P. šioje įvykio situacijoje buvo ne besiginanti, o taip pat kaip ir nukentėjusieji - puolančioji šalis.

Liudytojų R. ir G. B., kaltinamojo M. P. elgesys konflikto metu – automobilio pasivijimas, jo sustabdymas blokuojant automobilio judėjimo kryptį, visų trijų ėjimas link sustabdyto automobilio, M. P. turint rankoje peilį, peilio panaudojimas iš kart nuo konflikto pradžios buvo ne gynybiniai, o puolamieji veiksmai atlikti abipusių muštynių metu. Kad liudytojai R.ir G B., M. P. nesijautė nukentėjusiaisiais, rodo ir tai, kad po muštynių jie visi sėdo į automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo, nei tuo metu, nei vėliau nesiimdami priemonių pranešti valdžios institucijoms, kad buvo užpulti ir priversti gintis, kad bandė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. P. nebuvo didelio susijaudinimo būsenoje seka iš specialisto-psichologo paaiškinimų teismui.

Būtinosios ginties nėra tuo atveju, kad abi konflikte dalyvaujančios pusės savo veiksmus grindžia ne gynybiniais, o puolamaisiais veiksmais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek nukentėjusieji, tiek M. P. bei su juo buvę liudytojai santykių aiškinimuisi naudojo puolamuosius veiksmus, tuo abi pusės sukėlė muštynes ir dalyvavo jose. M. P. veiksmai muštynių metu vertintini kaip tyčiniai, padaryti nesant būtinosios ginties būklei ir kvalifikuotini pagal jo veiksmais sukeltas pasekmes.

K. M. P. kilusių muštynių metu tyčia smogdamas peiliu padarė sunkius kūno sužalojimus trims nukentėjusiems-M. S., L. Č. ir E. C., o nukentėjusįjį A. J. sužalojo nežymiai- jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d. teisingai.

K. M. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs sužalojimus nukentėjusiems (BK 59 str. 2 d.), jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 str. 1 d.6 p.) M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. P. padarė vieną labai sunkų, kitą nesunkų nusikaltimą, būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už nepilnamečio nugirdimą (t.2. b.l. 40), „Verdenės“ pagrindinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (t.2, b.l. 161), Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (t.2, b.l. 159). Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam už sunkių kūno sužalojimų padarymą trims asmenims skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė, negu nustatytas sankcijoje šios bausmės vidurkis. Už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą jam skirtinas areštas. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai bei veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 str.5 d. 1 ir 2 p.).

Atsižvelgiant į M. P. asmenybę, į tai, kad jo veiksmus įtakojo suaugusių asmenų sukeltos muštynės, į jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo bei po jų – naujų nusikalstamų veikų nepadarė, mokosi, dirba charakterizuojamas patenkinamai, į specialisto psichologo išvadą, kad jo veiksmus įtakojo ir jo jaunas amžius, teisėjų kolegija prieina išvados, kad M. P. kaip tyčines nusikalstamas veikas padariusiam nepilnamečiui, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir skiriant M. P. auklėjamojo pobūdžio priemones.

M. S. pareiškė civilinį ieškinį 644,74 Lt turtinės žalos atlyginimui, 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, 1500 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinis ieškinys dėl 644,74 litų turtinės žalos pagrįstas pateiktais dokumentais apie turėtas išlaidas ryšium su sveikatos sužalojimu, todėl tenkintinas pilnai. M. S. už advokato paslaugas sumokėjo advokatui1500 litų, todėl sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. turi teisę į pilną šių išlaidų atlyginimą. Pagrindo sumažinti prašomų priteisti išlaidų advokato darbui apmokėti nėra. Prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad M. P. turto neturi, mokosi, taip pat atsižvelgiant į netinkamą paties M. S. elgesį konflikto metu, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

E. C. prašo priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Jam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į M. P. turtinę padėtį, paties E. C. netinkamą elgesį konflikto metu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

L. Č. prašo priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 litų advokato paslaugoms apmokėti. Įrodymų tyrimo teisme metu paprašė priteisti 50 litų už sugadintus marškinius, tuo pačiu prašydamas jam sugražinti ir marškinius, kurie byloje yra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Ieškinys dėl 50 litų turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtinas, kadangi šį reikalavimą ieškovas pareiškė jau teisminio įrodymų tyrimo pradžios, be to civilinis ieškovas reikalauja, kad jam marškiniai, kurių vertę jis prašo atlyginti būtų jam grąžinti. L. Č. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į M. P. turtinę padėtį, paties L. Č. netinkamą elgesį įvykio metu bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Kadangi L. Č. už advokato paslaugas turėjo 1000 litų išlaidų, jos, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. priteistinos iš M. P..

A. J. prašo priteisti jam 25 000 litų neturtinės žalos. Priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumo (nežymus), M. P. turtinę padėtį, paties A. J. elgesį konflikto metu bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Prokuroro civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos naudai pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Teismo proceso metu nukentėjusiems ir liudytojams išmokėta 405,97 Lt kelionėms į teismo procesą atlyginti. Tai sudaro proceso išlaidas. Jos sutinkamai su BPK 105 str.1 d. priteistinos iš M. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: nukentėjusiojo M. S. marškiniai, užtiesalas ir 4 vienetai vaizdajuosčių grąžintini M. S., E. C. marškiniai grąžintini E. C., L. Č. marškiniai grąžintini L. Č., A. J. marškiniai grąžintini A. J..

Rezoliucinė dalis

N USPRENDĖ:

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p. ,140 str. 1 d. ir jį nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p.-laisvės atėmimu ketveriems metams.

-pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.-10 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str.5 d. 1 ir 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 d. paskirtos bausmes vykdymą atidėti, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant M. P. tęsti mokslą ir dirbti, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, kardomąją priemonė-periodinį registravimąsi policijos įstaigoje –panaikinti.

Priteisti iš M. P. M. S. 644,74 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, 1500 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. P. E. C. 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. P. L. Č. 5 000 litų neturtinės žalos ir 1000 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. P. A. J. 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. P. Valstybinės ligonių kasos naudai 5136,82 Lt už M. S., E. C., L. Č., A. J. gydymą.

Priteisti iš M. P. 405,97 Lt proceso išlaidų .

- Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nukentėjusiųjų M. S., Ė. C., L. Č., A. J. marškinius- grąžinti nukentėjusiesiems, užtiesalą ir 4 vnt. vaizdajuosčių grąžinti M. S.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų Lietuvos apeliaciniam teismui, skundus paduodant per Panevėžio apygardos teismą. M. P. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.