- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- I-2486-661/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
- Pareiškėjas
- UAB „Inesitas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininko ir teisėjo pranešėjo), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „„Inesitas“ atstovei Eglei Šileikienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Inesitas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (toliau – atsakovas arba VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr.69-263, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2007 08-09 sprendimas Nr. T13-10, kaip neteisėtą iš esmės, kuris savo turiniu prieštarauja LR galiojančioms teisės normoms ir priteisti turėtas teismo išlaidas - sumokėtą žyminį mokestį-100 Lt. (b. I tomas, b. l. 3-5).
Nurodė, kad VMI rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus pateikta 2006-08-10 specialisto išvada Nr.5-3/71, nepagrįstai ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga vertinama kaip įrodymai, iš kurių atsiranda mokestinė prievolė.
Prašo įvertinti, ar liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo surinktoje medžiagoje gali būti vertinami kaip įrodymai mokestinei prievolei atsirasti.
VMI sprendimai remiasi ikiteisminio tyrimo byloje Nr.30-1-124-05 surinktais liudytojų apklausos protokolų duomenimis: M. G., M. Z., M. M., A. K., V. M., V. M. ir D. Č. apklausos protokolų duomenimis, kurie turi būti vertinami kritiškai, nes visi parodymai remiasi žodiniais įrodymais, kaltė finansinės atskaitomybės dokumentais neįrodyta ir dokumentų nėra, buvo mokami atlyginimai nustatyti darbuotojų Darbo sutartyse. Be to, liudytojai buvę UAB „INESITAS“ darbuotojai.
Pažymėjo, kad sprendimas priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.
Specialisto išvada turėtų būti vertinama kritiškai, nes ji nėra prokuroro patvirtintas dokumentas ir negali būti vada mokestinei prievolei atsirasti. Teisinėje valstybėje galioja nekaltumo prezumpcija.
Paaiškino, kad VMI sprendime visiškai neatsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, nei į įmonės finansinę būklę, sumokėjus neteisingai VMI apskaičiuotus mokesčius, baudas, delspinigius, Sodros mokesčius ir baudas, įmonė bankrutuotų, reikėtų atleisti 22 darbuotojus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti (b. l. 62).
Atsiliepimas
Atsakovas - Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 26-28).
Atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu ir paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX - 2112) (toliau - MAĮ) 72 str., MAĮ 30 str. 2 dalies nuostatomis, Inspekcija pagrįstai ir teisėtai, remdamasi FNTT atlikto Pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga, t. y. FNTT specialisto 2006-08-10 išvada Nr. 5-3/71, 2007-06-29 surašė patikrinimo aktą Nr. T12-9.
Pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančių liudytojų apklausos protokolų duomenis nustatyta, kad Pareiškėjos direktorius A. K. 2004-04-01 - 2005-03-31 laikotarpiu buvusiems Pareiškėjos darbuotojams M. G., M. Z., M. M., A. K., V. M. ir D. Č. faktiškai mokėjo didesnį atlyginimą, negu nurodyta darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Liudytojai nurodė, kad jiems darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, atlyginimą išmokėdavo Pareiškėjos direktorius A. K., kuris atliko ir kasininko pareigas, prieš apklausas. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str., todėl nėra pagrindo nevertinti liudytojų apklausos protokolų.
Kadangi įmonėje vedama buhalterinė apskaita neatspindi visų ūkinių operacijų, mokesčių administratorius priskaičiuotą darbo užmokestį nustatė atlikdamas tam tikrus matematinius skaičiavimus, naudodamas turimus duomenis apie išmokėtą darbo užmokesčio sumą. Inspekcija nuo papildomai priskaičiuoto 19120 Lt darbo užmokesčio Pareiškėjai papildomai apskaičiavo 5839 Lt GPM, vadovaudamasi MAĮ (1995-06-28 įstatymo Nr. 1-974) 39 str. ir MAĮ 96 str., už laiku nesumokėtą GPM - 1942 Lt GPM delspinigių bei skyrė papildomai apskaičiuoto GPM 50 proc. dydžio 2920 Lt GPM baudos. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja, išmokėdama asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 19120 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 6501 Lt VSD įmokų, iš jų 31 proc. - 5927 Lt, 3 proc. - 574 Lt. Todėl Pareiškėjai nurodyta sumokėti 6501 Lt VSD įmokų bei 13 002 Lt VSD įmokų bauda teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 62).
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos skyriaus (toliau - FNTT) atlikto Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga - FNTT specialisto 2006-08-10 išvada Nr. 5-3/71 2007-06-29, surašė patikrinimo aktą Nr. T12-9 (b.T.I., b.l. 50-56), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 5839 Lt GPM, 1942 Lt GPM delspinigių, 6501 Lt VSD įmokų į 13002 Lt VSD įmokų baudą. Šį patikrinimo aktą 2007 m rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. T13-10 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių, o šį sprendimą patvirtino VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. skundžiamu sprendimu Nr.69-263.
Pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančių liudytojų apklausos protokolų duomenis nustatyta kad Bendrovės direktorius A. K. 2004-04-01 - 2005-03-31 laikotarpiu buvusiem Bendrovės darbuotojams M. G., M. Z., M. M., A. K. V. M., V. M. ir D. Č. faktiškai mokėjo didesnį atlyginimą, negi nurodyta darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Liudytojai nurodė, kad jiems darbo užmokesti: buvo mokamas grynais pinigais, atlyginimą išmokėdavo Bendrovės direktorius A. K. kuris atliko ir kasininko pareigas (b.T. I., b.l. 152-169). Mokesčių administratorių atlikęs mokestinį tyrimą nustatė, kad pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57Z 12 str. 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, išmokėtos sumos nebuvo tinkamai užfiksuotos apskaitos dokumentuose.
Pareiškėja skundą grindžia, kad liudytojų apklausos protokolai turi būti vertinami kritiškai, nes visi parodymai paremti žodiniais tvirtinimais; Bendrovės kaltė neįrodyta; liudytojai, kerštaudami darbdaviui, galėjo surašyti išgalvotus parodymus; šiuo metu svarstoma galimybė apskųsti buvusius darbuotojus dėl šmeižto ir atlyginti moralinę bei materialinę žalą; Inspekcijos paskaičiuota 19120 Lt darbo užmokesčio suma yra abejotina.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mokestinis ginčas kilo dėl to, kad Inspekcija papildomas GPM ir VSD įmokų bei su jais susijusias sumas Bendrovei apskaičiavo remdamasi ikiteisminio tyrimo byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos skyriaus atlikta Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga, kuri įforminta FNTT specialisto 2006-08-10 išvada Nr. 5-3/71 (b.l. T. I., b.l. 59-76).
Nagrinėjamu atveju yra aktualūs: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004-04-13 įstatymo Nr. IX - 2112) (toliau MAĮ), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPM), Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau- VSD), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.
Mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka (72 str. 1 d.). Mokestis šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo.
Pagal Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 33 -1250) 7 str., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turi teisę atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Tokiu atveju darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai galėjo remtis FNTT pateikta medžiaga, kuri atitinka nustatytą procesinę formą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad FNTT pateikta mokesčių administratoriui medžiaga yra nepatikima ir šališka.
GPM įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Patikrinimas atliekamas mokestį išskaičiuojančio asmens, todėl ūkinės operacijos, kurios nebuvo užfiksuotos apskaitoje, patikrinimo metu atkuriamos pagal kaupimo principą, kuris pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 10 str., reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą įtraukiami po to, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokią ataskaitinio laikotarpio dieną yra išmokamas darbuotojams darbo užmokestis, to laikotarpio, kada darbuotojai faktiškai dirbo, apskaitos registruose turi būti nurodoma priskaičiuota už atliktą darbą (atidirbtą laiką) pinigų suma. Suėjus nustatytai atlyginimų mokėjimo dienai, mokestį išskaičiuojantis asmuo išmoka darbuotojui jam priklausančią darbo užmokesčio sumą, kuri skiriasi nuo priskaičiuotos, nes atsižvelgiant į individualų kiekvienam darbuotojui NPD, iš priskaičiuotos sumos atimama priklausanti mokėti į biudžetą GPM bei apdraustojo mokamos 3 proc. VSD įmokos.
Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestį išskaičiuojančio asmens patikrinimą ir nustatydamas mokesčio bazę, turi vadovautis MAĮ 8 str. įtvirtintu teisingumo ir visuotinio privalomumo principu, kuris pasireiškia tuo, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. numato, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius. Kadangi byloje mokesčių administratoriui iš jam pateiktos medžiagos buvo žinoma tik išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio suma, tai jis turėjo apskaičiuoti, kokio dydžio yra priskaičiuota darbo užmokesčio suma, nuo kurios turėjo būti skaičiuojami atitinkami mokesčiai. Kadangi iš įmonėje vedamos apskaitos nebuvo galima nustatyti visų ūkinių operacijų, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiuotą darbo užmokestį nustatė atlikdamas matematinius skaičiavimus, naudodamas turimus duomenis apie išmokėtą darbo užmokesčio sumą.
Tokiu atveju, Inspekcija pagrįstai nuo papildomai priskaičiuoto 19120 Lt darbo užmokesčio Bendrovei papildomai apskaičiavo 5839 Lt GPM, vadovaujantis 1995-06-28 MAĮ Nr. 1-974 39 str. ir 2004-04-13 MAĮ Nr. 2112 96 str., už laiku nesumokėtą GPM - 1942 Lt GPM delspinigių bei skyrė papildomai apskaičiuoto GPM 50 proc. dydžio 2920 Lt GPM baudą.
Dėl VSD įmokų
Pagal 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 4 str. 1 dalies, 34 str. 1, 2 dalių nuostatas darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio draudimo įmokas, kurios skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Pagal 2003-12-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. IX-1902 3 str. 1 dalį draudėjų bendrojo VSD įmokų tarifas 31 proc. 2 dalį - apdraustųjų VSD įmokų tarifas 3 proc.
Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė, išmokėdama asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 19120 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 6501 Lt VSD įmokų, iš jų 31 proc. - 5927 Lt, 3 proc. - 574 Lt. Todėl Bendrovei nurodyta sumokėti 6501 Lt VSD įmokų.
Mokestinio ginčo metu galiojusi VSDĮ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. numatė, jei įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubo šios sumos dydžio bauda. Bendrovei nurodyta sumokėti 13 002 Lt VSD įmokų bauda.
Tačiau 2007-12-20 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1396 (Žin., 2007, Nr. 138-5651) buvo pakeistas 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. 1-1336. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2008-01-01) 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, sumažintinas VSD įmokų baudos dydis. Mokesčių administravimo įstatymo 142 str., nustatyta, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, - ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną.
Pareiškėjai patikrinimo metu nurodyta sumokėti 6 501 Lt VSD įmokų, bei 13 002 Lt VSD įmokų baudos, kuri turi būti perskaičiuota ir nurodyta Bendrovei sumokėti 3 250,5 Lt (6 501* 50%) VSD įmokų baudos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Inesitas“ skundą iš dalies tenkinti.
VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr.69-263, dalyje dėl nurodymo pareiškėjai sumokėti VSD 13 002 Lt VSD įmokų baudos, pakeisti ir VSD 13 002 Lt VSD įmokų baudą sumažinti ir nurodyti sumokėti 3 250,5 Lt VSD įmokų baudą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.