Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-393-167/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
1-393-167/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02242-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
S. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-393-167/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02242-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. S. (S. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai J. S., būtent: 2014 m. gruodžio 10 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tyčia sugriebdamas lovoje gulinčiai nukentėjusiajai J. S. už plaukų ir ją ištempdamas iš lovos bei keturis kartus spirdamas į dešiniąją ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, 2014-12-10 vakare nuėjo pas savo mamą J. S. į namus. Buvo girtas, bet tą momentą, kai nuėjo prisimena. Namuose dar buvo tėvas V. S.. Prisimena, kad jie trise dar gėrė alų, jis susiginčijo su motina. Kiek prisimena, tai mama sėdėjo ant kėdės prie lovos, jis jai stipriai čiupo už rankos ir patempė, dėl ko tempė neprisimena, buvo girtas. Kiek prisimeną tada iš karto čiupo už plaukų ir tempė, ji nukrito ant žemės. Kad būtų spyręs neprisimena, bet gal ir įspyrė, buvo girtas, susinervinęs. Tada namo parėjo sesuo S. S.. Prisimena, jog kažkas sakė, kad atvažiuos policija. Daugiau mamos nebemušė, atsisėdo ir laukė, kol atvažiuos policija. Supranta, kad mušdamas mamą J. S., jai sukėlė fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl visko kaltas alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kiek prisimena, prieš tėvą ir seserį nesmurtavo. Jis ir mamos, ir sesės Sigitos, ir tėvo atsiprašė. Nuoširdžiai gailisi, kad sumušė mamą (b.l. 66, 70).

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2014-12-10 apie 19 val. kartu su sūnumi S. namuose gėrė alų. Po to grįžo vyras, dar parsinešė alaus, kurį jie visi išgėrė. Baigus gerti, ji nuėjo į lovą. Tada sūnus jai pradėjo priekaištauti, jog nori jį išskirti su mergina ir jai gulint lovoje, kumščiu sudavė į galvą. Po to pagriebė už plauką, ištempė iš lovos ant žemės ir pradėjo spardyti į dešinį šoną. Tada į namus parbėgo dukra S. S., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Praėjus po įvykio apie valandai laiko, ji pajuto didelį skausmą dešinėje rankoje, todėl paprašė, kad dukra iškviestų greitąją. Ligoninėje jai nustatė dešinės rankos dilbio kaulo skilimą. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą. Kai ji buvo mušama niekas nematė, vyras tuo metu miegojo. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Po sumušimo greitoji med. pagalba ją išvežė į ligoninės priėmimo skyrių, ten jai sugipsavo ranką, liepė nueiti pas šeimos gydytoją, bet ji neėjo ir daugiau į jokius gydytojus nesikreipė. Pas teismo med. ekspertus nevyko ir nevyks, nes sūnui S. S. atleido ir jam pretenzijų neturi. Ranka jai iki pat šiol sugipsuota, ji nežino, ar gali ją išimti iš gipso, nes pas gydytojus neėjo, neturi pinigų. Ar iš vis eis pas gydytojus nežino, praeis kiek laiko ir pati išsiims gipsą. Kas yra rankai, ji nežino, kai greitoji nuvežė į ligoninę, tai sakė, kad skilęs kaulas, tai tiek ir težino. Sūnus S. jos atsiprašė, labai gailisi dėl to (b.l. 20, 21-22).

Liudytoja S. S. parodė, kad 2014-12-10 ji visą dieną buvo pas savo draugą R. M., matė, kad jos brolis S. S. visą dieną gėrė, o girtas jis būna agresyvus, dažnai puola mušti mamą, nes ji silpnesnė. Buvo vakaras, gal apie 21 vai. ji, įtardama, kad S. gali sumušti mamą, paprašė, kad draugas R. M. paskambintų jos mamai ir paklaustų, ar S. ramus. R. M. skambino mamai, ji stovėjo šalia jo ir girdėjo, kaip jie šnekėjo. Atsiliepusi mama, verkdama pasakojo, kad S. ją sumušė, sakė, kad už plaukų ištempė iš lovos ir pasimetęs ant žemės ją spardė. Dar mama sakė, kad S. grasina ją papjauti. Ji išsigando dėl mamos sveikatos, žino, kad S. girtas yra agresyvus, todėl iš karto paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams, su jais parėjo pas mamą į namus. Mama labai verkė, rodė į galvą, aiškino, kad S. tampė už plaukų, su ja buvo sunku susikalbėti dėl jos verkimo, matė, kad jos plaukai pasišiaušę, atrodė taip, kaip būtų už jų tampyta. Vėliau pastebėjo, kad mamos dešinioji ranka pamėlusi, todėl iškvietė greitąją med. pagalbą ir su mama išvažiavo į ligoninę. Ji nenukentėjo, buvo išsigandusi tik dėl mamos sveikatos. Po to įvykio brolis S. nebegeria, atsiprašė ir jos, ir mamos, jos jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 38-39).

Liudytojas R. M. parodė, kad S. šeimą pažįsta. S. S. gyvena su jo seserimi R. M., o jis draugauja su S. S.. 2014-12-10 vakare pas jį buvo draugė Sigita. Sigita paprašė jo paskambinti jos mamai ir paklausti, ar S. „neblūdija“. Jam paskambinus, J. S. pasakė, kad S. ją sumušė, tampė už plaukų. Tada S. paskambino pagalbos telefonu. Pas S. jie neėjo, kaip buvo sumušta S. nematė, tik suprato, kad S. ją sumušė (b.l. 40-41).

J. S. 2014-12-11 protokole - pareiškime nurodyta, kad 2014-12-10 apie 21 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., girtas sūnus S. S. smurtavo prieš ją, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. 1. 3).

2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta įvykio vietos esančios gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., apžiūra (b. 1. 8-12).

2014-12-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2014-12-10 apie 21.09 val. buvo gautas S. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. neblaivus brolis S. S. smurtauja, grasina papjauti. Įvykio vietoje nustatyta, jog neblaivus S. S. tampė už plaukų, sudavė bei grasino savo mamai J. S.. (b. 1. 5-7).

Garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto Centro informacinėje sistemoje 2014-12-10 21.00 val. užfiksuoto S. S. telefoninio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje kopija, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad paskambinusi S. S. kviečia pareigūnus, nes brolis smurtauja, muša tėvus, grasina (b.l. 18-19).

Specialisto išvadoje Nr. G 1860/14(04) nurodyta, jog J. S. kūne sužalojimų nėra. Dešiniojo dilbio ir galvos sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (b.l. 30).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 11068/14(01) nurodyta, jog J. S. kraujyje rasta 3,04 promilės etilo alkoholio (b.l. 31).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2014-12-10 21.38 vai. J. S. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. 1. 32).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2014-12-10 22.07 vai. S. S. nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. 1. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog S. S. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. S. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, jo parodymus pavirtina byloje esantys ir ištirti įrodymai – jo, nukentėjusiosios, liudytojų apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas. S. S. nusikalstami veiksmai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: tyčia sugriebdamas lovoje gulinčiai nukentėjusiajai už plaukų, ją iš lovos išvertė ir bei keturis kartus spyrė į dešinė ranką.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir S. S. už veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti bausmę 9 mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant S. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamasis S. S. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ( b.l. 86).

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, už BK 140 straipsnio 2 dalį numatytą nusikaltimą, yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis S. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (b.l. 55-56), nebaustas administracine tvarka (b.l.54), nedirba ( b.l. 49). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-12-10, 21.30 val., iki 2014-12-12, 11.45 val. (dvi paros) (BK 66 str.) (b.l. 78,79).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 82-83).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, įpareigoti S. S. per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-10, 21.30 val., iki 2014-12-12, 11.45 val. - 2 paras.

Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti S. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas