Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI1-10027-394/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: eI1-10027-394/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02055-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: M. K.
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui
Trečiasis asmuo: Lietuvos kalėjimų tarnybos
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI1-10027-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02055-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SN-24-575; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 2S-1841; 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą iš naujo išnagrinėti M. K. prašymą dėl bausmės vykdymo (kalinimo) sąlygų; 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai pareiškėjui M. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu ir jo atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas M. K. nuo 2022 m. kovo 23 d. paskirtą bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų (pataisos namų) sąlygomis. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą Šiaulių kalėjimo viršininkui taikyti jam paskirtos bausmės atlikimo sąlygas ir laikyti (kalinti) pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis, taikomomis kalintiems nuteistiesiems paprastoje grupėje, sudarant sąlygas dirbti. Šiaulių kalėjimas 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SN-24-575, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo taikyti nuteistajam laikymo (kalinimo) pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastoje grupėje sąlygas, suteikiant galimybę dirbti. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-1841 ir skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas paaiškino, kad bausmę Šiaulių kalėjime atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis paprastoje grupėje, gyvenamojoje kameroje Nr. 10; prieš tai buvo kalinamas gyvenamosiose kamerose Nr. 44, 12 ir 23. Kamerose kartu su pareiškėju bausmę atlikinėjo ir kiti asmenys, todėl visą laikotarpį buvo ne vienas, kameros nuolatos rakinamos. Pareiškėjas paaiškino, kad kameroje Nr. 10 laikymo sąlygos neatitiko teisės aktuose numatytų sveikatos saugos laikymo sąlygų reikalavimų ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kalėjime reikalavimų. Kamerose įrengta vėdinimo sistema, tačiau ji oro neventiliuoja, langai nesandarūs, pro juos nuolat pučia, kamerose drėgna. Pareiškėjui yra diagnozuotas sveikatos susirgimas – Hepatitas C, jo gydymui skirtas vaistinis gydymo kursas, tačiau Šiaulių kalėjime gydymo netaiko (nevykdo), pareiškėjui skirtų vaistų neturi. Pareiškėjui nėra suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti po tris valandas. Nurodė, kad ši teisė į pasivaikščiojimus nėra suteikiama, nes pasivaikščiojimo kiemeliai (patalpos) yra įrengtos ant kalėjimo stogo, nėra suolelių, todėl vaikščioti ir išbūti kiemelyje 3 valandas yra fiziškai labai sunku. Nurodė, kad užimtumas Šiaulių kalėjime nėra organizuojamas tinkamai, nes tik 2 – 3 kartus per savaitę sudaroma galimybė sportuoti už gyvenamosios kameros ribų. Per dieną užimtumas trunka ne ilgiau kaip dvi valandas, nors turėtų trukti ne mažiau kaip penkias valandas per parą. Pareiškėjas yra darbingas ir pageidauja dirbti. Nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 19 d., t. y. tik po to, kai kalėjimo administracijai oficialiai pateikė prašymą sudaryti bent minimalias bausmės vykdymo (kalinimo) sąlygas, buvo įrašytas į darbo grafiką Šiaulių kalėjime darbinei veiklai. Pareiškėjui buvo suteiktas laikino pobūdžio darbas, šiuo metu nedirba, todėl mano, jog jam Šiaulių kalėjime nesudaromos sąlygos ir galimybė dirbti. Perkėlus bausmę atlikti į Šiaulių kalėjimą, pareiškėjui buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, kurį vykdo, dalyvauja renginiuose, drausminių nuobaudų neturi. Pažymėjo, kad vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, drausminių nuobaudų neturi, elgesys pasikeitė, todėl kalėjimo administracijos atsisakymas įvertinti pareiškėją dėl nusikalstamo elgesio rizikos visiškai nepagrįstai riboja jo teises dėl galimybės būti perkeltam į lengvąją nuteistųjų grupę ar į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pareiškėjas, įvertinęs esamą situaciją ir nurodytas faktines aplinkybes, mano, kad jam yra taikomos uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygos. Griežtesnės taikomos bausmės vykdymo (kalinimo) sąlygos, nei yra paskirta, pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves, nepagrįstai ir neteisėtai yra taikomi ribojimai, kurie yra numatyti nuteistiesiems, atliekantiems bausmę uždaro tipo atlikimo sąlygomis.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o tuo atveju jeigu byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka nedalyvaujant minėtų institucijų atstovui. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. uždaro tipo sąlygomis. Paaiškino, kad pareiškėjui visas kalinimo dienas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, o baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Šiaulių kalėjime yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, į kuriuos yra vedami čia laikomi asmenys. Atkreipė dėmesį, kad asmeniui, norint pasinaudoti tualetu pasivaikščiojimo metu, yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, pastarasis išvedamas iš pasivaikščiojimo ir nuvedamas į tualetą, o paskui grąžinamas atgal į pasivaikščiojimą. Paaiškino, kad Šiaulių kalėjime pusiau atviro tipo bausmę atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos visos įstatymuose numatytos teisės, t. y. asmenims suteikiamas atitinkamas pasimatymų, telefoninių skambučių skaičius ir pasivaikščiojimo laikas. Vadovaujantis Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 30 d. sprendimu, pareiškėjas yra įtraukiamas į darbinę veiklą pagal sudarytus grafikus. Įvertinus objektyvias aplinkybes, kalėjimo infrastruktūros technines galimybes, teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atskirą arba izoliuotų asmenų laikymą, kalėjime laikomų asmenų ir su jais dirbančio personalo skaičių, M. K. darbinė veikla ir užimtumas vykdomi pagal turimas galimybes. Kiekvieną savaitę sudaromas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų užimtumo grafikas, pagal kurį nuteistieji ir suimtieji pagal patalpų užimtumą ir kitus faktorius eilės tvarka vedami į sportinius ir kitus laisvalaikio užsiėmimus. Atskiro plano, grafiko ar kito planavimo dokumento, kuriame būtų iš anksto suplanuotos užimtumo priemonės Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims, 2023 metais nėra sudaryta. Nuteistajam M. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 13 d., kitos metodikos vertinant nuteistąjį nebuvo taikytos, todėl skunde minimi nuteistojo teiginiai, kad 2022 m. gegužės mėnesį jis buvo svarstytas komisijoje ir jam buvo nustatyti 123 balai pagal smurto rizikos vertinimo metodiką, neatitinka realybės. Nurodė, kad pareiškėjas apskundė Šiaulių kalėjimo sprendimą Nr. SN-24-575 Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2S-1841 pareiškėjo skundo netenkino ir informavo, kad Šiaulių kalėjimo pateiktas atsakymas yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 2S-1841 yra pagrįstas teisės aktų normomis, sprendime yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Lietuvos kalėjimų tarnyba savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti bei tenkinti pareiškėjo prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. K. skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 19 d. rašto Nr. SN-24-575 „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 2S-1841 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. K. 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, prašydamas taikyti jam paskirtas bausmės atlikimo sąlygas ir laikyti (kalinti) pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis taikomoms kalintiems nuteistiesiems paprastoje grupėje, sudarant sąlygas dirbti. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas 2023 m. birželio 19 d. raštu Nr. SN-24-575 „ Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ pareiškėjui nurodytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios kalinimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, ir jis informuotas, kad šiuo metu yra įtraukiamas į darbinę veiklą pagal sudarytus darbo grafikus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių kalėjimo raštu, pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 2S-1841 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog byloje ginčas kilęs dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtų raštų teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad priimti raštai yra pagrįsti ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tačiau argumentų dėl skundo dalyko, t. y. dėl priimtų skundžiamų raštų pagrįstumo ir teisėtumo, nepateikė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. prašyme „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ Šiaulių kalėjimui nurodė, kad jam nėra suteikiamos kasdien trys valandos pasivaikščiojimui bei galimybė dirbti, todėl prašė atsakovo taikyti jam paskirtas bausmės atlikimo sąlygas ir laikyti (kalinti) pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis, taikomomis kalintiems nuteistiesiems paprastoje grupėje, sudarant sąlygas dirbti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje.

Atsakovas skundžiamame rašte nurodė, kad M. K. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (įtaigos, kurioje bausmę atlikinėjo sąlygomis, numatytomis pataisos namams) į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimo perkeltas motyvuotu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. NN-106. Rašte nėra nurodyta, kokioje grupėje pareiškėjas atlieka pusiau atviro tipo bausmę, tačiau iš rašte nurodytos BVK 34 normos ir jos citavimo galima spręsti, kad pareiškėjas yra laikomas paprastoje grupėje.

BVK 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) keturis kartus per savaitę paskambinti; 3) kasdien pasivaikščioti po tris valandas.

Pareiškėjas prašyme atsakovui nurodė, jog jam nėra suteikiamos trys valandos pasivaikščiojimui.

Atsakovas skundžiamame 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. SN-24-575 „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ nurodė BVK 34 straipsnio taikymą asmenims, priskirtiems paprastajai grupei, taip pat nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 124 punkte numatytus atvejus, kada pasivaikščiojimas gali būti nutraukiamas anksčiau. Rašte nėra aptariama pareiškėjo nurodyta situacija, nėra aišku, ar pareiškėjui yra suteikiami 3 valandų pasivaikščiojimai, kaip tai numato teisės aktai. Atsiliepime atsakovas taip pat pateikė duomenis apie pasivaikščiojimo kiemelių būklę ir atitiktį įstatymuose numatytiems reikalavimams, tačiau nepasisakė apie tai, ar pareiškėjui buvo užtikrintas 3 valandų pasivaikščiojimas kiemelyje.

BVK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras.

BVK 60 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumas darbine veikla organizuojančioje įstaigoje organizuojamas taip, kad nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą. Nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nurodytą laiką tik jo rašytiniu sutikimu ir jei tai netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir įgyvendinti jo resocializacijos plane nurodytų priemonių. BVK 61 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, sudarinėdama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus į darbinę veiklą neįtrauktus ar nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus šios dalies 2 punkte nurodytus nuteistuosius, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip aštuoniasdešimt valandų per mėnesį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368 patvirtinto Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte numatyta, kad naujai atvykusiam į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistajam, iki vieno mėnesio, kol aiškinamasi jo turima profesija ar specialybė, turimi darbiniai įgūdžiai, darbinės veiklos patirtis ir kvalifikacija, paprastai pavedama atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų ar teritorijos tvarkymo veiklą.

Aprašo 7 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems užimtumas darbine veikla gali būti organizuojamas tokiomis formomis: 1) laisvės atėmimo vietų įstaigos ūkio priežiūra ir aptarnavimas (nuteistieji skiriami nuolatinio pobūdžio darbinei veiklai atlikti); 2) nuteistųjų buities sąlygų gerinimas (darbinė veikla, atliekama remonto, patalpų ar teritorijos atnaujinimo, įrengimo, apstatymo srityse); 3) nuteistųjų sportinės, kultūrinės, laisvalaikio ir kitos pozityvios veiklos organizavimas; 4) laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (nuolatinio pobūdžio darbinė veikla arba trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį); 5) nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį); 6) produkcijos gamyba; 7) kitų paslaugų, kurių teikimas nuteistiesiems nėra ribojamas ar draudžiamas teisės aktais, suteikimas (Aprašo 7.1 – 7.7 papunkčiai).

Aprašo 9 punkte nurodyta, jog atrenkant nuteistuosius į nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą taikomi žemiau nurodyti kriterijai prioriteto tvarka: 1) nuteistojo darbingumas ir su jo sveikata susiję kiti apribojimai vykdyti darbinę veiklą; 2) nuteistojo profesija ar specialybė, jo darbo patirtis veiklos srityje, kurioje pavedama atlikti darbinę veiklą; 3) nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) nuteistasis turi prievolę mokėti išlaikymą; 5) nuteistasis nėra įrašytas į linkusių užpulti ir (ar) pabėgti įskaitas; 6) nuteistojo motyvacija įsitraukti į prasmingas jo ir visuomenės interesus atitinkančias veiklas.

Pareiškėjas bausmę Šiaulių kalėjime atlieka nuo 2022 m. kovo 23 d., be to nurodė, jog turi prievolę mokėti išlaikymą. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad tik nuo 2023 m. birželio 19 d. yra įtrauktas į darbo grafiką Šiaulių kalėjime darbinei veiklai.

Atsakovas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. SN-24-575 „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ atsakė, kad pareiškėjas šiuo metu, vadovaujantis Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 30 d. sprendimu, yra įtraukiamas į darbinę veiklą pagal sudarytus darbo grafikus.

Įvertinus pateikto atsakymo turinį, nėra aišku, kada pareiškėjas įtrauktas į sudarytus darbo grafikus, ar iki 2023 m. sausio 30 d. sprendimo pareiškėjui buvo suteiktas darbas, ar po minėto sprendimo pareiškėjui buvo suteiktas darbas, ar priešingai tik po 2023 m. balandžio 25 d. pateikto prašymo pareiškėjas buvo įtrauktas į darbo grafikus. Šiuo konkrečiu atveju nėra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi atsakovas, pateikdamas atsakymą, taip pat neaišku, ar buvo tinkamai laikytasi teisės aktų, reglamentuojančių darbo suteikimą pareiškėjui.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo 2023 m. balandžio 25 d. prašymą yra neaiškus, neargumentuotas ir nemotyvuotas. Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 19 d. raštas Nr. SN-24-575 „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 2S-1841 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

Panaikinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos raštus, atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas įpareigotinas pareiškėjo M. K. 2023 m. balandžio 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjui šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-A-2023-00119 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, t. y. advokatui suteikta teisė pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. ADP-2023-016090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad advokato Vilmanto Poškaus antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. ATS-2023-13894, iš viso sudaro 498,33 Eur. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11 ir 27.1.2.1 punktais. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinami, todėl patirtos išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. birželio 19 d. raštą Nr. SN-24-575 „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 2S-1841 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. K. 2023 m. balandžio 25 d. prašymą „Dėl bausmės vykdymo sąlygų“.

Priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos valstybės naudai 498,33 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė