Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-06 · Byla Nr. ATP-412-309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-06
Bylos Nr.
ATP-412-309/2011
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00826-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Administracinė byla Nr. ATP-412-309/2011Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00826-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2, 39.4; 45.4.4; 45.4.5; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustojo S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, privačiame kieme, vairuodamas traktorių „Fendt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukė elektros laidus. Palikęs traktorių ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 134, 234 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutarimu pripažino S. M. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 100 Lt baudą; ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Remiantis ATPK 33 straipsniu, S. M. paskyrė galutin subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad pagal 1998-03-04 Darbo sutartį Nr. 41 jau 13 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagrindinė įmonės veikla: augalininkystė, sėklininkystė, grūdų priėmimas, paruošimas, sandėliavimas¹) vairuotoju-traktorininku, vairuoja traktorių „Fendt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo priemonė). Atlikdamas tiesiogines darbines pareigas, apeliantas traktoriumi lygino suartą dirvą Mažeikių rajone. Pasibaigus darbo dienai, traktorių nakčiai palikdavo bendrovės agronomo G. L. nurodytoje vietoje, sėsdavo į jo vairuojamą automobilį, kuris jį ir kitus bendradarbius parveždavo namo ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.), o rytais atveždavo pasiimti traktoriaus, su kuriuo jis dirbdavo toliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sodybos Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime šeimininkės S. M. sutarimu, šioje sodyboje buvo laikoma įvairi darbdaviui priklausanti žemės ūkio technika ir padargai. Jokių pastabų, pretenzijų ar pageidavimų iš savininkės dėl to nebuvo gauta.

2011 m. rugsėjo 10 d., pasibaigus darbo dienai, apeliantas, lydimas bendrovės agronomo G. L., su traktorium atvažiavo į S. M. priklausančią sodybą Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Agronomas su lengvuoju automobiliu važiavo priekyje ir rodė kelią o atvažiavus į sodybą išlipo iš automobilio ir rankomis rodė kur važiuoti. Važiuodamas į kiemą apeliantas išgirdo, kaip agronomas sušuko „stok“. Jis sustabdė traktorių, išlipo ir pamatė, kad traktoriaus pakeltas žemės ūkio padargas - dirvos lygintuvas (aukštis 3,7 m.) remiasi į skersai kelio ore kabantį elektros laidą. Matydamas, kad pravažiuoti toliau negalės, grįžo į traktorių ir pavažiavo atbuline eiga. Minėtas elektros laidas nebuvo nutrūkęs, o tik nusimovęs nuo izoliatoriaus. Apeliantas su agronomu norėjo apie tai pasikalbėti su sodybos šeimininke, tačiau pasibeldus į gyvenamojo namo duris, jų niekas neatidarė. Kadangi jau buvo vėlus paros metas, tai galimai dėl to garbaus amžiaus šeimininkė ir neatidarė jiems durų. Nepastebėję jokios žalos, bei įvertinę tai, kad jų ekipažo laukė kiti susiruošę namo važiuoti bendrovės darbuotojai, nusprendė nesitrukdyti ir važiuoti namo, o elektros laido klausimą spręsti rytojaus dieną. Apeliantas sėdo į agronomo vairuojamą lengvąjį automobilį ir kaip įprastai išvažiavo namo. Rytojaus rytą, apeliantas apie elektros laidą S. M. sodyboje pranešė savo bendrovės direktoriui, kuris davė nurodymą bendrovės elektrikams apžiūrėti kas ten įvykę. Kadangi šeštadienį ir sekmadienį elektrikai nedirba, tai pirmadienį, trijų asmenų elektrikų brigada iš UAB „(duomenys neskelbtini)" (vyr. elektrikas S. S., elektrikas A. M., elektrikas R. G.) atvyko į S. M. priklausančią sodybą Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Elektrikai užlipo kopėčiomis ir elektros laidą uždėjo atgal ant izoliatoriaus. Jokių papildomų medžiagų ar detalių šiam tikslui neprireikė, laidas buvo atstatytas įbuvusią padėtį tik elektriko veiksmais. Agronomo prašymu S. M. 2011-09-20 raštu patvirtino, jog dėl elektros jokių pretenzijų neturi. Savininkė nurodė, kad ji dėl to įvykio į policiją nesikreipė, kad tai padarė su ja nepasitarę jos vaikai, kurių veiksmams ji nepritarė.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes jokia žala nebuvo padaryta. Byloje pareigūnų surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina žalos padarymo fakto. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu transporto priemonei, traktoriui „Fendt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos nepadaryta ir tai yra neginčijamas faktas, taip pat žalos nepadaryta ir S. M. turtui. Apeliantas pažymi, kad traktoriumi kliudytas laidas nebuvo nutrauktas, t.y. sugadintas (apgadintas), o tik nusimovė nuo izoliatoriaus. Tai tas pats, kas ištraukti elektros laido kištuką iš rozetės ir tuo sustabdyti elektros energijos tiekimą į elektros prietaisą. Dėl to buvo laikinai sustabdytas elektros energijos tiekimas į ūkinį pastatą tačiau jokios žalos nei elektros prietaisams, nei elektros perdavimo tinklui, nei tam užkliudytam laidui, nei kitiems įrenginiams nebuvo padaryta. Apelianto darbdavio nurodymu atvykę elektrikai tą patį kliudytą elektros laidą užmovė atgal ant izoliatoriaus ir elektros tiekimas buvo atstatytas. Sodybos šeimininkė jokių pretenzijų dėl elektros tiekimo neturi.

Pasak apelianto dėl jo veiksmų, jokia žala nebuvo padaryta. Sodybos šeimininkė patyrė tik laikinų nepatogumų dėl to, kad į jos ūkinį pastatą laikinai buvo sustabdytas elektros energijos tiekimas. Tačiau ir šie nepatogumai buvo itin menki, nes jokių pastovios priežiūros reikalingų naminių gyvulių ar paukščių ūkiniame pastate nebuvo. Pabrėžia, kad apie šiuos nepatogumus jis įvykio momentu net nežinojo. Jis vizualiai matė nuo izoliatoriaus nusimovusį laidą, tačiau, pats nebūdamas elektriku, nežinojo ir nesuprato, kad dėl to galėjo sustoti elektros energijos tiekimas. Jis suprato, kad kliudytą laidą reiktų grąžinti į buvusią padėtį, tačiau sąžiningai manė, jog tai galima padaryti tik rytojaus dieną. Atsižvelgiant į tai, kad elektros darbus gali dirbti tik kvalifikuotas specialistas-elektrikas, buvo būtina tokį specialistą iškviesti, o įvykio momentu to padaryti buvo tiesiog neįmanoma.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog elektros laidą traktoriumi kliudė ne dėl savo kaltės. Jo vairuojamo traktoriaus „Fendt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabaritinis aukštis iki kabinos viršaus 2,5 m., pakeltų žemės ūkio padargų aukštis 3,7 m. Sodybos šeimininkė, davusi leidimą į jos kiemą įvažiuoti ir jame laikyti įvairią žemės ūkio techniką jokių pastabų apie tai, kad transporto priemonės ar jų padargai gali kliudyti jos kieme esančias oro elektros linijas neišsakė, neįspėjo apie tai nei apelianto, nei jo darbdavio. Pagal LR ūkio ministro 2007 m. sausio 31d. įsakymo Nr. 4-40 „Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių ir skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 67 punkte nurodyta, kad Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvės) ar įvažiavimo važiuojamosios dalies paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m, o iki šaligatvio ir takų paviršiaus - ne mažesnis kaip 3,5 m. Atvado aukštis prie pastato nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m.“. Elektros laidai įvykio vietoje buvo įrengti žemiau nei imperatyviai nurodyta teisės normose. Prie įvažiavimo į S. M. sodybą nebuvo pastatyto jokio transporto priemonių aukštį ribojančio kelio ženklo Nr. 316 (Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytą ženkle). Kadangi sodybos šeimininkė antžeminę elektros perdavimo liniją įsirengė pažeisdama teisės norminių aktų reikalavimus, t.y. per žemai nuo važiuojamosios dalies (elektros oro linijos apsaugos zona), bei neįspėjo apie tai į jos kiemą įvažiuojančių transporto priemonių, todėl apeliantas, kurio vairuojamas traktorius, užkliudęs tokį per žemai įrengtą elektros laidą, negali būti laikomas kaltu.

Apeliantas mano, jog dėl aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad jokia žala nebuvo padaryta, o apie laikinai sustabdytą elektros energijos tiekimą jis įvykio metu nežinojo, to nesuprato, ir dėl to nėra jo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad eismo įvykio nebuvo, todėl pirmos instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl žalos padarymo neturėdamas jokių įrodymų apie tą neva padarytą žalą. Sodybos savininkės S. M. duktė D. D. 2011-09-10 pareiškime policijai nurodė, jog laidas nutrauktas, sugadintas, tačiau ji tokią išvadą padarė tik todėl, kad ūkiniame pastate dingo elektra. Šis išsireiškimas teismo turėjo būti traktuojamas kaip šnekamoji kalba, o ne kaip žalą apibūdinantys žodžiai. Visi kiti pareigūnų raštai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, surašyti D. D. pareiškimo pagrindu, kuris neatitinka tikrovės. Jokių kitų žalos padarymo faktą galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra. Apeliantas neigia kaltę padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužalotas žmogus, kai įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat jeigu padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Nagrinėjamu atveju aktualu pastaroji situacija, reglamentuota Kelių eismo taisyklių 234 punkte. Kadangi nebuvo pastebėta, kad būtų sugadintas ar apgadintas apelianto vairuojamas traktorius ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, turto savininkė buvo įvykio vietoje, tačiau dėl vėlaus paros meto atsisakė bendrauti, tai daroma išvada, kad tariamas eismo įvykis neatitiko nė vienos aukščiau paminėtos sąlygos. Pasak apelianto jis neturėjo pareigos pranešti policijai. Apelianto teigimu, įrodinėjant ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos tyčia pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N63-2972/2010 ir kt). Taigi nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta šio pažeidimo sudėties požymių. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kadangi, kaip jau minėta aukščiau, joks įvykio vietoje buvęs turtas nebuvo sugadintas ar apgadintas, tai minėtas 2011-09-10 įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu, apie kurį būtų reikalinga pranešti policijai. Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti padarytos žalos mastą kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po įvykio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Elektros laidas buvo kliudytas nežymiai, jis nebuvo nutrauktas, apie tai, kad sodybos šeimininkei kilo nepatogumų dėl elektros energijos tiekimo, apeliantas nė nesuprato, to nežinojo, traktorių palikęs išvyko kaip ir kasdien po darbo darydavo, t.y. ketindamas prie jo grįžti sekančios darbo dienos rytą į sodybą atvyko ir į kiemą važiavo bendrovės agronomo nurodymu, kuris taip pat neįvertino, kad žemės ūkio padargai gali kliudyti laidą, transporto priemonė yra apdrausta, priklausanti darbdaviui, pagrindinė ir vienintelė jo darbo priemonė, be kurios jis negalėtų atlikti savo darbo funkcijų, todėl jam nebuvo jokio tikslo ir pagrindo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti galimos atsakomybės. Sodybos šeimininkė apeliantui jokių turtinių pretenzijų neturi ir niekada neturėjo. Dėl neva padarytos žalos turtui pareiškimą policijai rašė asmuo, kuriam tas turtas nė nepriklauso. Dėl aukščiau išdėstyto, apeliantas negali būti pripažįstamas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis iš įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios pasišalinti, o dėl to, kad nebuvo padaryta žala jokiam turtui ar asmens sveikatai. Todėl, pasak apelianto, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įvardintą pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Apeliantas pažymi kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tyčios forma) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei įrodymų, galinčių patvirtinti žalos padarymo faktą, kas reikšminga ATPK 127 straipsnio 2 dalies inkriminavimui, administracinės bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat kelia ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas mano, kad net jeigu jis ir būtų padaręs jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog jau 13 metų dirba traktorininku, įvykis buvo taip pat atliekant tiesiogines darbo funkcijas, t.y. statant traktorių į darbdavio nurodytą vietą nakčiai. Ši veikla yra vienintelis apelianto pragyvenimo šaltinis. Iki senatvės pensijinio amžiaus jam liko 9 metai. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis nebegalės dirbti ir gauti pajamų pragyvenimui. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės kaip patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens pripažinimas padarius nusižengimą, jo tiesioginis darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu ir kai tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, būtų pagrindas svarstyti klausimą neskirti nuobaudos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas neįvertino, kad apeliantas anksčiau nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai tik dar labiau patvirtina apeliantą buvus sąžiningu, t.y. jog jis iš įvykio vietos išvažiavo tik todėl, kad šio įvykio nelaikė eismo įvykiu, bei būdamas tikras, kad žalos niekam nepadaryta.

Apeliantas teigia, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, visai neatsižvelgė nei į jo asmenybę, nei į teisės pažeidimo pobūdį, nei į atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes ir tokiu būtu jam paskyrė per griežtą nuobaudą. Apeliantas mano, kad paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, t.y. mažesnę baudą ir neskyrus nuobaudos - atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, tokia nuobauda tinkamai atliks savo funkcijas - nubausti ir auklėti (LR ATPK 20 str.). Skiriama bauda jam taps skaudžia pamoka. Vien reali grėsmė patirti finansinių išlaidų arba netekti teisės vairuoti, verčia jį labai apgailestauti dėl šio įvykio. Apeliantas suvokė, kaip reikalinga ir kiek daug jam reiškia teisė vairuoti, todėl, jausdamas atsakomybę, kaip įmanydamas stengsis būti atidesnis, tiksliai ir nenukrypstamai laikytis administracinės teisės normų ir nepažeisti jų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį numatyta, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes jokia žala nebuvo padaryta.

Nors nutarime ir nurodyta, jog buvo nutraukti elektros laidai, tačiau iš administracinėje byloje esančių fotonuotraukų ( b. l. 15-16) nematyti, kad elektros laidai būtų nutraukti. Nenustatyta kokia ir kam turtinė žala buvo padaryta, kas elektros laidus remontavo ir kiek tai kainavo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N63?983/2010). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė asmens kaltės formos. Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti S. M. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonę paliko įvykio vietoje. Pažymėtina, jog S. M. ir kartu su juo buvę asmenys siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, sekančią dieną pašalino įvykio metu kilusias neigaimas pasekmes. Šiuos pažeidėjo paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Įvertinus visus minėtus duomenis, tikėtina, kad įvykio metu kontaktas tarp traktoriaus ir elektros energijos perdavimo linijos buvo nestiprus ir S. M. galėjo jo nepajusti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti. Nebuvo nustatyti ir apklausti įvykį matę liudytojai, nenustatyta kam ir kokia turtinė žala buvo padaryta, kas ir už kieno lėšas pašalino įvykio padarinius. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina surinkti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas