- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-14796-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09985-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, T. K., M. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, T. K., M. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio I. V. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad santuoką su mirusiu sutuoktiniu I. V. sudarė (duomenys neskelbtini). Susilaukė dviejų vaikų – T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu su sutuoktiniu I. V. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1993-11-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-942 ir 1994-08-03 sutarties Nr. ML-15-3044 pagrindu. Nors nurodytas butas buvo įregistruotas tik pareiškėjos vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypto nuo sutuoktinių lygių dalių principo, yra pagrindas pripažinti, kad minėtas butas pareiškėjai ir I. V. priklausė nuosavybės teise po ½ dalį. Taip pat sutuoktinio I. V. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į asmeninį turtą: 2,35 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,9000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. V. mirė. Po I. V. mirties liko: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo, dokumentų tvarkymo žinių stokos, laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties buvo labai sukrėsta, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikusi dėl rūpesčių apgulties. Sutuoktinio mirtis buvo netikėta. Pradžioje pareiškėja tvarkėsi su netektimi, tvarkė laidotuvių, vėliau kapo tvarkymo, paminklo statymo reikalus. Be to, iki 2006 m. I. V. nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, o butas buvo įregistruotas tik pareiškėjos vardu, todėl buvo įsitikinusi, kad butas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise ir palikimo po sutuoktinio mirties priimti neprivalo. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, nuo 1996-11-24 jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, kito būsto neturi. Moka komunalinius mokesčius (už elektros tiekimą, dujas, šiukšlių išvežimą, geriamąjį vandenį, nuotekų tvarkymą, administravimo paslaugas). Kadangi po sutuoktinio mirties praėjo beveik 20 metų, todėl didžioji dalis mokėjimo kvitų buvo išmesti arba išbluko, todėl pareiškėja teikia tik tuos kvitus, kuriuos pavyko išsaugoti. Taip pat pareiškėja visą gyvenamą tvarko sutuoktinio žemę ir miškus. Seniūnijos pažyma patvirtina, kad žemės sklypas yra nuolat apdirbamas, prižiūrėtas, žemės sklypo plotai yra deklaruojami. Šiemet žemės sklype yra pasėti grikiai. Taip pat pareiškėja nuvažiuoja į vyrui priklausantį mišką, jos prašymu yra nupjaunama žolė, išvežamos šakos, praretinami želdiniai. Niekas kitas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, I. V. nebuvo palikęs testamento, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vaikai neprieštarauja teikiamam pareiškimui. Sūnaus faktinė buvimo vieta pareiškėjai nėra žinoma, kadangi jis vartoja narkotines medžiagas, ryšį su šeima yra visiškai nutraukęs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo T. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
5. Kadangi suinteresuoto asmens M. V. gyvenamosios bei darbo vietos adresai nežinomi, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Suinteresuotas asmuo M. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
7. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Iš byloje esančio mirties įrašo nustatyta, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis pateikta Gyventojų registro pažyma, I. V. mirė būdamas vedęs J. V.
10. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis (2022-06-07 išrašas), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra nurodyta tik J. V., tačiau nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu (santuoka sudaryta – (duomenys neskelbtini)) 1993-11-15 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-942, ir 1994-08-03 Sutarties Nr. ML-15-3044 pagrindu, todėl priklausė pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
11. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad mirusio I. V. vardu 2006-01-13 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-21731 pagrindu yra registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
12. Palikimas po I. V. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjų paaiškinimus liko turto: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, Gyventojų registro pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, pateikti mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – pareiškėja liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.
15. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. V. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įregistruotų mirusio I. V. testamentų nėra. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po I. V. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.