- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1731-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00621-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.9.12Kiti pareiškimo palikimo nenagrinėto atvejai
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. V. ieškiniu prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės A. V. (ikisantuokinė pavardė K.) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, JAV, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo prašė palikti jiems pavardes „V.“, „V.“; 2) santuokoje įgytą automobilį „T. S.“, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei A. V., o jam iš A. V. priteisti 8000 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, nes jo ir atsakovės santuoka jau yra nutraukta, ir palaikė reikalavimą dėl santuokoje įgyto automobilio „T. S.“ priteisimo atsakovei A. V., dėl kompensacijos iš atsakovės jam priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir 8000 Eur kompensacijos priteisimo atmesti. Nurodė, kad santuoka jau yra nutraukta Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) ir šis teismo sprendimas registruotas LR generaliniame konsulate Čikagoje. Atsakovė sutiko, kad automobilis „T. S.“ yra pirktas santuokoje, tačiau nurodė, kad jo vertė yra 14975 JAV dolerių arba 13360 Eur, todėl ieškovui kompensacija sudarytų 6680 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio neskiria jokios finansinės paramos trims savo nepilnamečiams vaikams, todėl ji reikš priešieškinį ir prašys priteisti iš ieškovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą jos ir ieškovo nepilnamečiams vaikams, kuris būtų nukreiptas į ieškovui priklausančią turto (automobilio) dalį, kadangi ieškovas jokio kitokio turto ar nuolatinių pajamų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. V. ir A. K. nutraukimo; paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto automobilio priteisimo atsakovei ir dėl 8 000 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui iš atsakovės už jai atitenkantį didesnės vertės turtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinių Amerikos Valstijų Aštuonioliktosios teismo apylinkės teismas (Du Page apskritis, I. V.) priėmė sprendimą byloje Nr. 2019 D 123 nutraukti A. V. ir K. V. santuoką. Šis sprendimas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje ir yra įsiteisėjęs. Tai patvirtina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio įrašo nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje (JAV), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nutraukta. Po ištuokos ieškovo pavardė „V.“, atsakovės pavardė – „V.“. Taip pat minėtame įraše nurodyta, jog šalys turi tris bendrus vaikus iki 18 metų. Kadangi nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka jau yra nutraukta kitoje civilinėje byloje ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo.
4.2. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio neteikia išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams: T. V., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje atsakovė teikė priešieškinį, prašydama nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, kurį prašė nukreipti į atsakovui priklausančią santuokoje įgyto automobilio dalį, kadangi ieškovas kito turto neturi ir negauna pajamų. Teismas atsisakė priimti priešieškinį, nusprendė, jog šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, visi trys ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai gimė ir visą laiką gyveno JAV.
4.3. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos CPK 784 straipsnio 1 dalies, CPK 785 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos formaliai, vien remiantis šalių pilietybės, kaip jurisdikcijos nustatymo, kriterijumi. Prioritetas turi būti taikomas ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui ir turi būti vertinamas bylos nagrinėjimo vietos atitinkamoje valstybėje artumo vaikams kriterijus. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra JAV, todėl darytina išvada, jog šios valstybės teismas labiausiai atitinka artumo nepilnamečiams vaikams kriterijų. Be to, ir Aštuonioliktosios teismo apylinkės teismo Du Page apskrities I. V. (duomenys neskelbtini) sprendime (bylos Nr. 2019 D 123), kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta, kad šalys ir jų byla išlieka šio teismo jurisdikcijoje, kad būtų įvykdytos visos nurodytos teismo sprendimo dėl skyrybų nuostatos.
4.4. Nurodė, kad CPK 381 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė A. V. gyvena JAV, ieškovas K. V. gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tačiau neturi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Nors teismas nesprendė šalių santuokos nutraukimo klausimo, tačiau ieškovo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra susijęs su santuokos nutraukimo byla.
4.5. Nurodė, kad, pagal CPK 782 straipsnį, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi po bylos iškėlimo teisme konstatuojama, jog ieškovo ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovo reikalavimas priteisti automobilį atsakovei, o jam iš atsakovės – piniginę kompensaciją paliktinas nenagrinėtas.
4.6. Nurodė, kadangi civilinės bylos dalis dėl santuokos nutraukimo nutraukiama, o dėl kitos dalies ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl panaikintinos ir 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės; ieškovui grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas (toliau ir – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl palikto nenagrinėto reikalavimo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, žyminio mokesčio grąžinimo ir šį reikalavimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundo motyvai:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pažeidė CPK 784 straipsnio reikalavimus ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą kasacinę praktiką.
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimą siejo su vaikų išlaikymo klausimu, vaikų gyvenamąja vieta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad jei būtų tenkinamas vien tik ieškovo reikalavimas padalyti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą (automobilį), kartu nesprendžiant šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo klausimų, tuomet šalių nepilnamečiai vaikai netektų teisės gauti išlaikymą iš tėvo, jam tenkančio santuokinio turto dalimi.
6.2. Nurodo, kad pateikti JAV teismų sprendimai patvirtina aplinkybes, kad atsakovei ir jos trims vaikams JAV teismas dėl smurto šeimoje suteikė apsaugą nuo ieškovo 2 metams. Teismas jam leido matytis su vaikais 2 kartus per savaitę ir kas antrą savaitgalį, tačiau pažeidus teismo nustatytas apsaugos sąlygas jam buvo iškelta kriminalinė byla ir panaikinta teisė matytis su vaikais. 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas buvo suimtas ir 2019 m. sausio 16 d. deportuotas į Lietuvą. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. neteikia išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams. Ieškovas teisme nurodė, kad 2018 metų rudenį pardavęs jo bendrovei priklausančius krovininius automobilius gavo 100 000 JAV dolerių grynaisiais, kuriuos neva pralošė kazino ir dar 70 000 JAV dolerių padovanojo savo motinai. Tokie ieškovo demonstratyvūs pareiškimai neteisėtai pasisavinus bendras santuokines lėšas tik įrodo jo nesąžiningumą bei piktybišką nenorą vykdyti įstatymų numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jo reikalavimas padalyti santuokoje įgytą automobilį „T. S.“ ir dar prisiteisti iš atsakovės 8000 Eur kompensaciją prieštarauja LR CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo, geros moralės ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto automobilio priteisimo atsakovei ir dėl 8 000 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui iš atsakovės už jai atitenkantį didesnės vertės turtą, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. ir atsakovė A. V. (tuo metu dar K.) 2005 m. rugpjūčio mėnesį atvyko į JAV ir apsigyveno kartu. Gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. V. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, JAV, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus N. V., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. V.. 2019-01-16 ieškovas buvo deportuotas iš JAV į Lietuvą. Atsakovė su trimis šalių nepilnamečiais vaikais toliau gyvena JAV, I. V., (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovė yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos į JAV. Ieškovas ir atsakovė, gyvendami santuokoje, įgijo automobilį „T. S.“, kuris registruotas JAV. Šiuo automobiliu naudojasi atsakovė su trimis šalių nepilnamečiais vaikais, nes ieškovas gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad JAV Aštuonioliktosios apylinkės teismas (Du Page apskritis, I. V.) (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką (bylos Nr. 2019 D 123) pagal atsakovės prašymą.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.
10. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“).
11. Reglamento „Briuselis II bis“ komentare paaiškinta, kad šis reglamentas griežtai neapibrėžia tarptautinės savo taikymo srities arba taikymo ratione loci (išlyga, apribojanti akto taikymą tam tikroje teritorijoje). Komentatorių yra pažymėta, kad reglamentas „Briuselis II bis“ neturi ir nuostatų, apibrėžiančių jo taikymo sritį asmenims (t. y. skirtingai nuo reglamento „Briuselis I“, neturi taisyklės, reikalaujančios, kad tam, jog reglamentas apskritai būtų taikomas, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Europos Sąjungos valstybėje narėje), todėl vien tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra už ES ribų, automatiškai nereiškia reglamento „Briuselis II bis“ netaikymo. Taigi šis instrumentas leidžia ES valstybės narės teismui prisiimti jurisdikciją nagrinėti bylą ir tais atvejais, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje, – reglamento „Briuselis II bis“ taikymui pakanka nors vieno iš jo 3 straipsnyje nurodytų pagrindų (jungiamųjų faktorių) (M., U.; ir M., P. European Commentaries on Private International Law, Brussels II bis regulation. Germany: Sellier European Law Publishers, 2017, p. 20; 92).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, jurisdikcijos patikrinimas vis tiek turi apimti ir reglamento „Briuselis II bis“ nuostatų, įtvirtinančių jurisdikcijos nustatymo pagrindus, įvertinimą.
13. Taigi reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos.
14. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyti 6 pagrindai, kuriems esant šalis gali prisiimti jurisdikciją. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo; taip pat kitas pagrindas – jeigu tos valstybės teritorijoje buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena.
15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktas JAV Aštuonioliktosios apylinkės teismo (Du Page apskritis, I. V.) (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka (bylos Nr. 2019 D 123) pagal atsakovės prašymą, kadangi tiek pareiškėjos (atsakovės) nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV ir ji ten gyveno daugiau nei metus iki pareiškimo padavimo, tiek abiejų sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta buvo JAV, o atsakovė JAV tebegyvena, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiu, kad JAV neturėjo jurisdikcijos išspręsti šalių santuokos nutraukimo klausimo. Tiek Lietuva, tiek JAV turėjo jurisdikciją spręsti šalių santuokos nutraukimo klausimą, tačiau JAV šį klausimą išsprendus pirmiau ir (duomenys neskelbtini) sprendime nurodžius, kad šalys ir jų byla išlieka šio teismo jurisdikcijoje, kad būtų įvykdytos visos nurodytos teismo sprendimo dėl skyrybų nuostatos, tai ir ieškovo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra susijęs su santuokos nutraukimo byla ir teismingas JAV, o ne Lietuvos Respublikos teismams.
16. Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimo teismingumo klausimą, visų pirma turi būti įvertintos reglamento „Briuselis II bis“, o ne nacionalinės teisės nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nurodyta, jog ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, klausimus reguliuojant ES teisės normoms, CPK ar kiti nacionaliniai įstatymai tiems klausimams nėra taikomi.
17. Pažymėtina, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą, turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai.
18. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris, be kita ko, privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo. Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo.
19. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo klausimas taip pat buvo teismingas JAV teismui, byla jau išnagrinėta ir sprendimas priimtas ir įsiteisėjęs, tai ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai taip pat teismingi JAV teismui, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pažeidė CPK 784 straipsnio reikalavimus ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą kasacinę praktiką, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimą siejo su vaikų išlaikymo klausimu, vaikų gyvenamąja vieta.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimą siejo ne tik su vaikų išlaikymo klausimu ir vaikų gyvenamąja vieta, tačiau ir nuolatine gyvenamąja vieta JAV pačios atsakovės, su kuria liko gyventi šalių trys nepilnamečiai vaikai, kadangi CPK 381 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė gyvena JAV, ieškovas gyvena Lietuvoje, tačiau neturi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Nors teismas nesprendė šalių santuokos nutraukimo klausimo, tačiau ieškovo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra susijęs su santuokos nutraukimo byla.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas padalyti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą (automobilį), kartu nesprendžiant šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo klausimų, kurie teismingi JAV, tuomet šalių nepilnamečiai vaikai netektų teisės gauti išlaikymą iš tėvo jam tenkančio santuokinio turto dalimi. Be to, teismas pažymėjo, kad, jei būtų ieškovui priteista kompensacija iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį, tuomet šalių nepilnamečių vaikų materialinė padėtis taptų dar sudėtingesnė, nes atsakovė, viena išlaikydama tris nepilnamečius vaikus, taip pat turėtų išmokėti kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę turto (automobilio) dalį. Visa tai prieštarauja ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nurodyta apelianto kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 73-378/2018) negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, kadangi nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Ieškovo nurodytoje nutartyje šalių santuoka nebuvo nutraukta kitos valstybės teismo, dėl to susidaro visiškai priešingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Jei šalių santuoka nagrinėjamoje byloje nebūtų buvusi nutraukta JAV, tai pirmosios instancijos teismas būtų privalėjęs spręsti šį santuokos nutraukimo klausimą kartu su turto padalijimo klausimu.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.