Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui S. K., tretieji asmenys UAB Ūkio banko lizingas, BIGBANKAS AS, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas mažai bendravo su šeima, įsigydamas brangius daiktus, nesitardavo, palaikė ryšius su kitomis moterimis, nutraukus bendrą gyvenimą, neteikė išlaikymo vaikams. Ieškovės nuomone, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Šiuo metu laukiasi trečio vaiko, kurio biologinis tėvas nėra atsakovas, nedirba, turi visas reikiamas sąlygas vaikams gyventi. Gyvenamąsias patalpas paremontavus, pakaktų vietos visiems trims vaikams. Atsakovas trukdo matytis ir bendrauti su dukra, pageidautų, jog abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išaiškėjus, jog dalintinas turtas yra sugadintas, bevertis, kilnojamojo turto atsisako.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas prašė dukros gyvenamą vietą nustatyti su atsakovu, kadangi pas jį sudarytos geresnės buitinės sąlygos, šiuo metu dukra K. gyvena pas atsakovą, lanko mokyklą, pageidauja ir toliau gyventi su tėvu. Gauti kreditai iš banko buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, todėl abu sutuoktiniai yra atsakingi solidariai pagal kredito sutartis. Mano, kad šeima iširo ne tik dėl atsakovo kaltės.

Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovai posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai šiuo metu jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, nuo 2011 m. gruodžio mėn. nebeveda bendro ūkio, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgą laiką, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nebuvo geras ir lojalus šeimai, buvo neištikimas, paliko šeimą ir neteikė moralinės ir materialinės paramos.

LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kt. sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių santykiai nebuvo geri, šeimoje nuolat kildavo nesutarimų. Ieškovės teigimu atsakovas buvo neištikimas, nes palaikė ryšius su kitomis moterimis, tačiau leistinų įrodymų nepateikė, ieškovas tokius faktus neigia, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas elgėsi nepriimtinai moralės požiūriu.

Ieškovės teigimu atsakovas paliko šeimą, išvyko į Vokietiją, ilgą laiką neteikė išlaikymo vaikams ir paramos šeimai. Šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas uždarbiauti į užsienį išvyko šalių susitarimu, trūkstant lėšų pragyvenimui. Iš uždirbtų užsienyje pinigų šeima įsigijo buitinės technikos (šaldytuvą, skalbimo mašiną), dalį uždirbtų pinigų atsakovas persiųsdavo į ieškovės sąskaitą. Šalims gyvenant atskirai, atsakovas suteikė vienkartinę piniginę paramą šeimai, rūpinosi dukra, ją išlaikė. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo parama šeimai nebuvo pakankama, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pastarajam palikus šeimą ir visiškai nesirūpinant ja, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Atsakovas teigia, jog ieškovės elgesys taip pat buvo nepriimtinas, nes pastaroji girtavo, gyvena su kitu vyriškiu, laukiasi vaiko. Tai, kad ieškovė šiuo metu bendrauja su kitu vyru, laukiasi vaikelio, nepatvirtina santuokinės neištikimybės fakto. Sutuoktiniai bendrą gyvenimą nutraukė 2011 m. gruodžio m., santuokinių ryšių nebeatnaujino, todėl, faktiškai iširus šeimai, ieškovė turi teisę į asmeninį gyvenimą. Atsakovas kaltindamas ieškovę girtavimu, nesirūpinimu nepilnamečiais vaikais, jokių įrodymų nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodinėjo.

Remdamasis šalių paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad tarp sutuoktinių nebebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų visais bendro gyvenimo klausimais: dėl lėšų šeimos išlaikymui poreikio ir panaudojimo, skirtingo sutuoktinių požiūrio į šeimą, į vertybes, dėl ko nuolat kilo nesutarimai, kol sutuoktiniai 2011 m. gruodžio mėn. bendrą gyvenimą nutraukė. Abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nebuvo išsiaiškintos nesutarimų priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, dėl ko sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Santuokinių ryšių išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, spręstinas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus: K., gim. 2006-12-30, ir G., gim. 2011-06-09. Dukra šiuo metu gyvena su atsakovu, sūnus - su ieškove. Tarp šalių kyla ginčas dėl dukros K. gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė, reikšdama ieškinį, prašo abiejų vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja, atsakovas siekia, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.), todėl ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas, vadovaujantis vaikų interesais (LR CK 3.174 str. 2 d.), įvertinus kiekvieno iš tėvų šeimos aplinko sąlygas, kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė gyvena jos sugyventinio tėvams priklausančiame gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kuriame sąlygos vaikams sudarytos tik minimalios. Gyvenimui pritaikytas vienas kambarys ir virtuvė, namas be patogumų, apšildomas malkomis kūrenama krosnimi, tualetas įrengtas lauke, vonios kambario neturi, vanduo nešamas iš šulinio, kambaryje sofa-kova ir vaikiška lovelė, spinta, televizorius, aplinkoje mažai vaikus dominančių daiktų.

Patikrinus atsakovo S. K. gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad nepilnametei K. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovas gyvena tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r.,, kur atsakovo dukrai K. skirtas atsiras kambarys, jame yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, K. sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui bei mokymuisi, supirktos visos reikiamos mokymosi priemonės.

Remiantis gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais, darytina išvada, kad atsakovo galimybė užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai yra geresnės, pas ieškovę sąlygos nepilnamečiams vaikams yra tik minimalios.

Priimant sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat vertintini kiekvieno iš tėvų asmeniniai bruožai, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir jų pobūdis, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių ir kitų giminaičių, vaikų norai.

Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna socialinę pašalpą, laukiasi trečio vaikelio.

Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo kasmėnesines pajams sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir darbštus darbuotojas, laiku ir gerai atliekantis darbo užduotis, neturintis drausminių nuobaudų, nekonfliktuojantis su bendradarbiais.

Duomenų, kad atsakovas tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukrai, nėra. neužtikrintų tinkamos priežiūros dukrai nėra.

Abiejų tėvų užimtumas, darbo grafikas leidžia jiems abiems prižiūrėti bei auklėti vaikus savo gyvenamojoje vietoje. Esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Byloje pateikta Šilutės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos informacija, kad šalių dukra K. lanko mokyklą, tėvas rūpinasi dukra, K. ateina į mokyklą prižiūrėta, turi visas ugdymui reikalingas priemones, tėvas nuolat domisi mergaitės pasiekimais mokykloje, bendrauja su grupės vadove telefonu.

Šalių paaiškinimais, liudyt. J. K. parodymais nustatyta, kad šalių dukra K. nuo 2012 m. mėn. gegužės mėn., gyvena su atsakovu, kuris ją išlaiko ir prižiūri, ieškovės ryšys su dukra palaikomas telefonu, trumpalaikiais susitikimais, tėvo ir dukros ryšys šiuo metu yra glaudesnis, nei mamos ir dukros.

Pagal Šilutės r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą tėvas (atsakovas) rūpinasi tinkama dukters sveikatos priežiūra, užtikrina reikiamas gyvenimo ir poilsio sąlygas, skiria pakankamai dėmesio dukters auklėjimui, ja tinkamai rūpinasi. Mergaitė išreiškė norą gyventi su tėčiu. Tokia K. nuomonė bylos nagrinėjimo metu nekito. Aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir noro arba prieštarautų jo interesams, nenustatyta.

Vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Šalių dukra nuo 2012 m. gegužės mėn. pastoviai gyvena su ieškovu pastarojo tėvams priklausančiame bute, rūpintis nepilnamete dukra padeda seneliai, santykiai tarp šeimos narių yra geri, jau yra susiklosčiusi vaiko gyvenamoji aplinka, dukra lanko mokyklą, turi draugų, todėl gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi.

Pagal Šilutės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-10-18 išvadą K. interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

Pagal Plungės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-10-17 išvadą K. ir G. yra sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos.

Įvertinus abiejų tėvų galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai, susiklosčiusius vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, kiekvieno iš tėvų asmenines savybes, tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, pastangas, darytina išvada, kad K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka jos interesus, todėl šalių dukros K. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, o G. su mama.

Pas ieškovę auga nepilnametis sūnus G., tarp jo ir K. yra beveik penkerių metų amžiaus skirtumas, abu vaikai yra mažamečiai, tarpusavio ryšiai nėra susiformavę, santykiai nėra artimi, todėl K. gyvenamosios vietos nustatymas, nepakenks vaikų tarpusavio bendravimui. Pažymėtina, kad tėvų, gyvenančių skyriumi, pareiga užtikrinti skyrium gyvenančių vaikų bendravimą.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, atsižvelgiant į tai, kad vieno iš vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o kito su atsakovu, konstatuotina, kad tokiu būdu yra realizuota tėvų pareiga išlaikyti vaikus, todėl išlaikymas iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinas.

Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, ar aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.) ar dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jai kilnojamojo turto už 1550 Lt, atsakovui – už 1000 Lt.

Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad ieškovės reikalaujamas turtas yra bevertis, ieškovė šio turto nebepageidauja, šis klausimas nebespręstinas. Atsakovui, atsižvelgiant į šalių nuomonę, priteistinas virtuvės kombainas, kurio vertė nustatytina, įvertinus nusidėvėjimą pagal atsakovo siūlymą, t.y. 600 Lt. Ieškovė kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį neprašo, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vardu buvo paimti du kreditai: pagal 2008-04-30 vartojimo kredito sutartį su Bigbankas AS (Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-12-24 įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-9031-582/2008) ir pagal Kauno 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą UAB „Ūkio banko lizingas“.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. LR CK 3.109 str. numato, kokios prievolės laikomos bendromis, t.y. sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios prievolės.

Ieškovė teigia, kad lėšos, gautos pagal šiuos kreditus, panaudotos asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, tačiau kreditai paimti sutuoktiniams gyvenant santuokoje, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad iš šių lėšų buvo perkami buitinė technika (kompiuteris), lėšos išleistos šeimos pragyvenimui, todėl pripažintina, kad sandoriai sudaryti šeimos namų ūkio išlaikymui, būsto ir buities pagerinimui, kitiems su šeimos išlaikymu susijusiems tikslams, todėl finansiniai įsipareigojimai pripažintini solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas pripažinti asmenine atsakovo prievole kreditorinius įsipareigojimus netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 99 str.). Nuo žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista, ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, išieškotina 71 Lt žyminis mokesčio it 150 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2006 m. rugsėjo 9 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 197, tarp S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 600 Lt virtuvės kombainą.

Pripažinti solidariomis S. K. ir V. K. prievolėmis pagal 2008-04-30 vartojimo kredito sutartį su Bigbankas AS ir pagal Kauno 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr.8190 UAB „Ūkio banko lizingas“ (vykd. byla Nr.0153/10/01341 antstolės A. T. kontoroje).

Nustatyti K. K., gim. 2006-12-30, gyvenamą vietą su tėvu S. K., G. K., gim. 2011-06-09, gyvenamą vietą su motina V. K..

Priteisti iš S. K. 71 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.