Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 223 str. 1d. ir už tai jam paskirta 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda, pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir už tai jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 2 p, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta pagal 2014-04-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priimtas civilinio ieškovo atstovo atsisakymas nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio kaltinamajam V. J. ir byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Tai yra, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 21 str. 1 d., 2 d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d., esant trunkamajai veikai, įstatymu nustatytą laiką neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2000 m. rugsėjo 18 d. - 2011 m. gruodžio 22 d laikotarpį, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. reikalavimus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, „Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka“, „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, bei, pažeisdamas 1996-02-22 LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymą Nr.13, galiojusį nuo 1996-03-01 iki 2011-01-01 reikalavimus, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis - 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.

Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005-01-01 (Žin. 2004, Nr. 57-1982 ) 12 str. reikalavimus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, todėl neišsaugojo už 2000 m. rugsėjo 18 d - 2011 m. gruodžio 22 d. laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d. negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, nuo 2006 m. sausio 30 d., jau nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 251432220, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų pavyzdžių kortelę, reikalingą piniginių operacijų vykdymui ir taip, suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoją V. M., 2007 m. balandžio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, jog nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 219 600 litų, tokiu būdu apgaule padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 219 600 litų turtinę žalą.

Nuteistojo V. J. gynėjas, nesutinkant su teismo priimtu nuosprendžiu, nuteistojo pavedimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir apeliaciniame skunde prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-25 apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl V. J. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo gynėjo nuomone, nuosprendis dalyje dėl V. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Gynėjo teigimu, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2000-09-15 steigimo sutarties pagrindu. Joje taip pat nurodyta, kad steigėjai susitaria V. J. steigiamajame akcininkų susirinkime paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu - direktoriumi. Steigimo sutartis Juridinių asmenų registre registruota 2000-09-18. 2006 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. Ž. 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nustatyta tvarka, kai įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, 2006-01-30 nutraukė darbo sutartį su administracijos vadovu - direktoriumi V. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu bankroto administratoriumi nuo 2006-01-30 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. Ž.. 2006 m. vasario 28 d. tarp bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei K. R. atstovaujant bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. Ž. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią 2007-03-02 nutartimi patvirtino Kauno apygardos teismas ir bankroto bylą nutraukė. Įsiteisėjus nutarčiai, pavesta bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. Ž. atlikti veiksmus numatytus Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. Nutartis įsiteisėjo per 7 dienas. Bankroto administratorius neteko įgaliojimų atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-03-09.

Gynėjas savo skunde teigė, kad 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. numato, kad Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų <...> visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Visuotinis akcininkų susirinkimas V. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pareigų niekada neatšaukė, todėl nutraukus įmonės bankroto bylą šioje dalyje viskas turėjo grįžti in status quo res erant ante bellum, t. y. V. J. turėjo tęsti vadovavimą bendrovei, ką jis faktiškai ir darė. Dėl paminėtų aplinkybių teismo teiginys, kad V. J. veikos padarymo metu, t. y. 2007-03-21, kai buvo pildoma parašų pavyzdžių kortelė ir 2007-04-06, kuomet buvo iš sąskaitos paimti gryni pinigai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebuvo ir taip neva pasireiškė apgaulė, neatitinka tikrovės.

Gynėjo nuomone, tai pripažįsta ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nes pripažindamas V. J. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 223 str. 1 d. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 18 d iki 2011 m. gruodžio 22 d., esant trunkamajai veikai, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tačiau dokumentų neišsaugojo. Jei V. J. būtų tik akcininku, negalėtų atsakyti už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

Gynėjas savo skunde nurodė, kad liudytojas R. Ž. apklausos metu parodė, jog 2007 m. tikslaus mėnesio nurodyti negali, buvo baigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, tuomet jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Atlikus visas bankroto procedūras jam buvo sumokėtas priklausantis atlyginimas už darbą (administravimo išlaidos) - 75 000 litų. Minėtus pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. (2 t. b.l. 38).. R. Ž., pasibaigus jo įgaliojimams, visus finansinius dokumentus ir įmonės antspaudą perdavė V. J. taip pripažindamas, kad šis po bankroto bylos nutraukimo vėl tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2011-12-22 pagal Kauno apygardos teismo nutartį buvo paskirtas bankroto administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teismo priimtą nutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. buvo įpareigotas perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, t. y. E. K., tačiau įmonės vadovas V. J. nieko neperdavė ir paaiškinimų iš jo pusės nebuvo.

Teismo posėdžio metu V. J. paaiškino, kad jam keista dėl 219 600 Lt, nes tie pinigai buvo jo sumokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tie pinigai buvo sumokėti į garantinį fondą. Tuos pinigus buvo sumokėjęs, po to atsiėmė. Turtas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo. Tuos pinigus buvo pervedęs jis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, V. J. atsisakė gynėjo. Sudarius su juo teisinių paslaugų sutartį ir detaliai pradėjus aiškintis įvykių aplinkybes paaiškėjo tokia seka: 2003-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl „UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės skerdyklos projekto finansavimo. Susitarta, kad 75 procentai išlaidų bus kompensuojama iš SAPARD lėšų, o 25 procentai išlaidų bus kompensuojama iš Lietuvos Valstybės biudžeto. Agentūra suteiks paramą UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai patirtų išlaidų pagrindu, pateikus projekto įgyvendinimo metu originalius mokėjimo dokumentus. Projekto sąmatinė vertė 21 035 400 Lt.

2003-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba nutarė suteikti AB bankui (duomenys neskelbtini) 50 proc. garantiją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą ilgalaikį 9 700 000 kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama pritraukti investitorius projekto įgyvendinimui, susitarė su V. J. individualia įmone „(duomenys neskelbtini)“, dėl investicijos, padidinant įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų, bei išleisti naujų akcijų emisiją. 2003-07-11 V. J. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, pervedė pradinį įnašą pavedimu Nr.96 290000 litų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą ir taip suformavo rezervą savoms akcijoms įsigyti. Pavedimo pagrindas „Už akcijas“ (Priedas Nr. 1). 2000 m. liepos 13 d. 2003-07-16 didžioji dalis gautų pinigų, t. y. 266 750 Lt buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 1 b.l. 31)

2007 m. V. J. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ savininkas V. J. priėmė sprendimą neinvestuoti pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi projektas „(duomenys neskelbtini)“ tapo neįgyvendinamas.V. J., 2007-03-09 tapęs teisėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2007-03-21 patvirtino banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašų ir kortelę kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl garantinės įmokos grąžinimo.2007-04-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba nutarė grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 220 934,75 Lt garantinio užmokesčio ir pervedė jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.2007-04-06 V. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atskaitingas asmuo iš banko grynais pinigais gavo 219 600 Lt.

Patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. J. atsiskaitymo, kaip atskaitingo asmens dokumentus už gautus pinigus iš banko nėra galimybės, kadangi jis neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, tačiau vadovaujantis dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022, neatkuriamai prarastų skolų ir įsipareigojimų dokumentai atkuriami remiantis kitos sandorio šalies patvirtinimu. Kadangi, kaip jau minėta, V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pinigus paimtus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnešė į „(duomenys neskelbtini)“, V. J. buvo paprašyta pateikti V. J. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Juose buvo rastas tiek jau minėtas 2003-07-11 pavedimas Nr.96 290000 Lt sumai, tiek 2007-12-29 kasos pajamų orderis Nr. 02504, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per atskaitingą asmenį V. J. grąžino dalį V. J. individualios įmonės įnašo už akcijas - 219 600 Lt už nepanaudotą investuotų pinigų sumą (akcinis kapitalas nebuvo padidintas), tiek šį grąžinimą patvirtinantys Pinigų gavimo žurnalas) ir Kasos knyga.

Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 7 d. nurodyta, kad įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų.

Darytina išvada, kad V. J. apgaulės būdu svetimo turto neįgijo, o teisėtai grąžino individualios įmonės įnašą už akcijas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

V. J. pagal BK 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m sausio 30 d., jau nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, AB „(duomenys neskelbtini)“ banke užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų pavyzdžių kortelę, reikalingą piniginių operacijų vykdymui, ir taip suklaidindamas banko darbuotoją 2007 m. balandžio 6 d. žinodamas, jog nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas tam teisėto pagrindo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 219600 litų, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio pat dydžio turtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas pagrįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi paties nuteistojo paaiškinimu, kuriuo jis pripažino, kad banke užpildė parašų pavyzdžių kortelę ir iš banke buvusios bendrovės sąskaitos pervedė į kitą savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ 219600 litų, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai 2007-03-21 parašų pavyzdžių kortele, kurioje nurodyta, kad V. J. pasirašė kaip bendrovės direktorius, tai banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2007-04-06 V. J. išgrynino 219600 litų, tai bankroto bylos iškėlimą patvirtinančiais ir kitais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laiko, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. J. kaltumo apgaule įgijus svetimą turtą, laiko, kad nuteistojo veiksmuose nėra minėto nusikaltimo požymių.

Iš V. J. paaiškinimo seka, kad pastarasis būdamas vienu iš akcininkų ir vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku, nutarus didinti bendrovės įstatinį kapitalą ir siekiant gauti Europos sąjungos paramą, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 290 000 litų, iš kurių buvo sumokėta Žemės ūkio garantiniam fondui. Vėliau bendrovei negavus žadėtos Europos sąjungos skiriamos paramos, jis, po to kai bankroto byla buvo nutraukta, nutarus nedidinti bendrovės įstatinio kapitalo, būdamas bendrovės direktoriumi, nutarė pinigus, pervestus į Žemės ūkio garantinį fondą, sugrąžinti individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir taip 219600 litų, paėmus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, sugrąžino įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Tokį nuteistojo aiškinimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties (t-1 b.l. 94-95) matyti, kad 2000m. rugsėjo 15 d. buvo įsteigta minėta bendrovė ir jos administracijos vadovu – direktoriumi paskirtas V. J.. Iš duomenų apie juridinį asmenį (t-1 b.l. 103-105, 14-15, t-3 b.l.30) matyti, kad 2006 m. vasario 6 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki 2007 m. kovo 14 d. vyko bankroto procedūra, po ko teismo nutartimi (2007-03-02) buvo patvirtinta kreditorių taikos sutartis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nutraukta. Tai patvirtina nuteistojo aiškinimą, kad būtent nuo šio momento, kai buvo patvirtinta kreditorių taikos sutartis, bendrovė toliau tęsė savo veiklą iki 2011 m. gruodžio 22 d., kai bendrovei antrą kartą buvo iškelta bankroto byla (t-1 b.l. 12), ir jis suvokdamas, kad bankroto administratorius nustojo veikęs, toliau tęsė pagal neterminuotą darbo sutartį (t-3 b.l. 27), savo, kaip įmonės vadovo, veiklą. Kaip nurodė nuteistasis, dėl to jam nekilo jokių abejonių, nes jis, save laikydamas bendrovės akcininku ir direktoriumi, tvarkė bendrovės turtą, patvirtino savo parašą banke, asmeniškai atsakė ir už bendrovėje kilusias prievoles (taip 2007 m. balandžio 12 d. jis pagal pajamų orderį Nr.0008 (t-3 b.l. 63) išmokėjo 75000 litų už administravimo paslaugas pagal 2006-08-16 pavedimo sutartį), mokėjo bendrovei skiriamas baudas.

Iš mokėjimo pavedimo Nr. 96, sąskaitos išrašo (t-2 b.l. 193, t-3 b.l. 52, 53-54) matyti, kad 2003 m. liepos 11 d. V. J. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ 290 000 litų. V. J. patvirtino, kad šie pinigai buvo pervesti ir turėjo būti skirti bendrovės įstatinio kapitalo didinimui, tuo pačiu 242 500 litų sumokėti (duomenys neskelbtini) (t-1 b.l. 30,31,32) už banko suteiktiną paskolą ir skirtiną Europos sąjungos paramą žemės ūkiui (9 6000 000 litų). Negavus sutartos paskolos ir paramos, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl garantinio užmokesčio grąžinimo ir kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo, sąskaitos išrašo (t-1 b.l. 33,34), šis fondas 2007 m. balandžio 6 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 220 934,75 litus sumokėto garantinio užmokesčio. Būtent šias pinigines lėšas, tai yra 219 000 litų, laikydamas jas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, ir supratęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas tapo neįgyvendinamas, nutaręs į tai neinvestuoti pinigų, nuteistasis paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir įnešė į individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ką patvirtina individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai: kasos pajamų orderis VIK Nr. 02504, išrašai iš pinigų gavimo žurnalo, kasos knygos (t-3 b.l. 194, 195, 196).

Taigi paminėti duomenys, jų seka, kurių pirmos instancijos teismas netyrė ir tinkamai neįvertino, patvirtina nuteistojo aiškinimą, kad jis, save laikydamas teisėtu bendrovės vadovu (direktoriumi), faktiškai vykdydamas bendrovės vadovo pareigas, įvykdė finansinę operaciją – piniginių lėšų paėmimą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavimą individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kurią vėl gi jis laikė kaip sutartinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymą. Tokie nuteistojo padarytieji veiksmai jau buvo įvertinti civiline prasme, 2013-02-11 Kauno apygardos teisme išsprendus civilinę bylą pagal bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus ieškinį atsakovui V. J., ir priėmus nutartį priteisti iš V. J. UAB – ės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 219 600 litų žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas (t-1 b.l. 45-47). Šiame teismo dokumente konstatuota, kad V. J. veiksmai, išimant lėšas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, neatitinka racionalaus, protingo, rūpestingo asmens elgesio normų, ir turėjo reikšmę, vykdant anksčiau teismo patvirtintą taikos sutartį ir atsiskaitant su kreditoriais. Tokiu būdu įvertinant visas virš paminėtas ir aptartas aplinkybes, nuteistojo padarytus veiksmus, kuriais jis neteisėtai įgyvendino, turėjusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinius – sutartinius santykius, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę, laikyti apgaulingais, pakankamais sukčiavimui pagrįsti, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad kaip ir minėta šie santykiai, jų pagrįstumas ir teisėtumas buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, taikant civilines sankcijas. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo elgesys, pasireiškęs kaip netinkama juridinio asmens valdymo organo veikla, visų pirma turėtų būti vertinamas, kaip civilinio kodekso normų reglamentuojamų nuostatų pažeidimas.

Tokiu būdu pirmos instancijos teismo išvada apie V. J. padarytą svetimo didelės vertės turto įgijimą, panaudojant apgaulę, nepagrįsta ir todėl jis pagal minimą kaltinimą išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 str., 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą tenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m lapkričio 25 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo ir subendrinta bausmė, panaikinti ir V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.