- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- I-2852-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00813-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- UAB „Auditas ir konsultacijos“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 26 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) sprendimą Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ (toliau – Skundžiamas sprendimas) (b. 1. 1–7).
Pareiškėja nurodo, kad jai, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – dėl padarytų klaidų vertinat objekto rinkos vertę. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja, rengdama 2016-09-27 VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16 (toliau – ir Ataskaita), nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Metodika) 71.5 papunkčio reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu. Paaiškina, kad 2016-09-27 UAB „Auditas ir konsultacijos“ (toliau – Bendrovė) vardu parengė VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16. Joje nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Ji yra itin didelės apimties (1 788 puslapiai įskaitant priedus), įvertintos 15 598 skirtingos turto pozicijos. Dėl techninio pobūdžio ir itin didelės Ataskaitos apimties atsirado keletas techninių klaidų, dėl kurių galutinė vertinamo turto rinkos vertė pasikeitė 1 287 628 Eur, tačiau tai yra mažareikšmės klaidos (sudaro tik 2,87 proc. bendros turto rinkos vertės). Pareiškėja teigia, kad Ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 71.5 papunkčio reikalavimus. Turto vertinimo ataskaitos patikslinime buvo ištaisytos tik techninės (aritmetinės) klaidos, tačiau nebuvo pateiktos jokios papildomos formulės, skaičiavimo sekos ir nebuvo įvesti jokie nauji pataisos koeficientai.
Atsiliepimas
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti (b. 1. 30–34).
Atsakovė paaiškina, kad įvertino pareiškėjos parengtos Ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Mano, kad turto vertės nustatymo pagrindimas (reikšmių skaičiavimų ir kitų vertės skaičiavimuose naudotų dydžių nustatymas) privalo būti pateikiamas būtent vertinimo ataskaitoje, o ne Ataskaitos patikslinime (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas). Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje, o vėliau, Tarnybai jau identifikavus, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Nustatytos vertės pagrindimas, kai vertinimo ataskaita jau surašyta, ypač tais atvejais, kai priežiūros institucijos tikrina vertinimo ataskaitą, vertintinas kritiškai, kadangi toks vertės pagrindimas turėjo būti pateikiamas pačioje vertinimo ataskaitoje. Tarnyba pažymi, kad Ataskaitą vertino atskirai, t. y. be vėliau pateiktų patikslinimų, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos ir trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 4 dalis, drausmės bylą turto arba verslo vertintojui iškelia ir drausminę nuobaudą skiria ne Tarnyba, o Garbės teismas. Tarnyba, įvertinusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, surašo savo išvadą ir turi teisę raštu kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo (Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Tarnybos išvada Garbės teismo priimamo sprendimo neapriboja. Tarnyba ir Garbės teismas yra atskiros institucijos, vykdančios skirtingas funkcijas. Tarnyba vertina turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, o Garbės teismas nagrinėja turto vertintojų drausmės bylas ir skiria drausmines nuobaudas. Tarnybos surašoma išvada turėtų būti vertinama kaip Tarnybos nuomonė, neturinti įtakos Garbės teismo priimamam sprendimui ir nesukelianti turto arba verslo vertintojui teisinių pasekmių.
Atsakovė pažymi, kad, vertinant techninių klaidų taisymą patikslintoje ataskaitoje, svarbu, kad kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar techninio pobūdžio klaidų taisymas atitinka atidaus asmens kriterijų. Turto vertintojas laikytinas savo srities profesionalu, todėl jam turėtų būti taikomi aukštesni atidumo standartai. Garbės teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, akcentavo, kad apskaičiuojant galutinę turto vertę naudoti dydžiai net 11 kartų Ataskaitoje buvo įrašyti neteisingai. Dėl Ataskaitoje įrašytų klaidų vertinamo turto rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi maždaug 1,3 mln. Eur. Pareiškėja nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek to reikalauja protingumo principas. Dėl padarytų klaidų vertinamo objekto rinkos vertė nustatyta neteisingai, taigi, pareiškėja Ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Auditas ir konsultacijos“ atstovas per teismo posėdį paaiškino, kad su skundu sutinka. Paaiškino, kad Turto vertinimo ataskaitoje buvo padarytos tik techninės (aritmetinės) klaidos, pagrindimas Turto vertinimo ataskaitoje buvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2017 m. sausio 26 d. Garbės teismo sprendimo Nr. GT-4(17)-S, kuriuo pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2016-09-27 pareiškėja UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengė VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16.
Tarnyba 2016-09-29 gavo valstybės įmonės „Visagino energija“ 2016-09-27 raštą Nr. (1.10) 6S-516, kuriame prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams (b. 1. 35).
2016-11-16 raštu Nr. (1.15)D2-4137 Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir Bendrovę su prašymu pateikti paaiškinimus, susijusius su Ataskaitos rengimu (b. 1. 36–39). Juos UAB „Auditas ir konsultacijos“ ir pareiškėja Tarnybai pateikė 2016-11-23 (b. 1. 41–46).
2016-12-30 surašyta Tarnybos patikrinimo išvada Nr. GT-49(16)-I, kurioje nurodyta, kad vertintojos (pareiškėjos) veiksmai rengiant Ataskaitą neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų, kadangi vertintoja Ataskaitoje klaidingai nustatė kai kuriuos vertės skaičiavimuose taikytus dydžius, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamo turto rinkos vertė, dėl to vertinamo turto rinkos vertės nustatymas Ataskaitoje nepagrįstas (b. 1. 47–58).
Turto arba verslo vertintojų garbės teismui 2016-12-30 pateiktas 2016-12-30 teikimas Nr. GT-49(16)-T iškelti pareiškėjai drausmės bylą (b. 1. 58–59). Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2017-01-26 sprendimu Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ skyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą (b. 1. 75–79).
Tarnyba 2017-01-30 surašė patikrinimo išvadą Nr. GT3-11, kurioje nurodė, kad L. J. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengta VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaita kartu su 2016-11-22 ataskaitos patikslinimu atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus (b. 1. 91–101).
Dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams ir Ataskaitos tikslinimo
Ataskaitoje buvo vertinamas VĮ „Visagino energija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis nematerialusis, nekilnojamasis, kilnojamasis ir trumpalaikis materialusis turtas ir įsipareigojimai (programinė įranga (4 vnt.); administracinės, sandėliavimo ir gamybos, pramonės paskirties pastatai ir statiniai (39 vnt.); pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir statiniai (26 vnt.); kitos paskirties pastatai ir statiniai (37 vnt.); šilumos tinklų paskirties pastatai ir statiniai (25 vnt.); vandentiekio tinklų paskirties pastatai ir statiniai (18 vnt. nuotekų tinklų paskirties pastatų ir statiniai (34 vnt.), dujų, elektros ir ryšių tinklų paskirties pastatai ir statiniai (17 vnt.): kitų inžinerinių tinklų paskirties pastatai ir statiniai (56 vnt.); kelių paskirties pastatai ir statiniai (5 vnt. garažai (2 vnt.): transporto priemonės (36 vnt.); mašinos ir įrenginiai, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (1 426 vnt.); atsargos (dyzelinis krosnių kuras, dyzelinas ir kt. (2 829 vnt.); atidėtasis pelno mokesčio turtas (auditas, vadovų priedai, atlygis valdybos nariams, atidėjimai atostoginiams, abejotinos skolos, atsargų nuvertėjimas, ilgalaikio turto nuvertėjimas, atidėjimai išmokoms); kitas ilgalaikis turtas (nekilnojamojo turto draudimas, įkeisto ilgalaikio turto draudimas); išankstiniai apmokėjimai, pirkėjų įsiskolinimas; kitos gautinos sumos; įsipareigojimai). Atliekant vertinimus taikyti lyginamasis ir išlaidų (kaštų) metodai. Ataskaitoje nustatyta vertinamo objekto rinkos vertė 2016-06-30 datą. Ataskaita surašyta 2016-09-27. Vertinimas atliktas dėl nepiniginio įnašo į UAB „Visagino energija“ įstatinį kapitalą.
Pareiškėja teigia, kad Ataskaitoje nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 7.1 p. nurodyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo: išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes (71.1); vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybes (71.2); padarytų šios Metodikos 69 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes (71.3); vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybes (71.4); taikytas formules ir formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (71.5).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teikdama Ataskaitos patikslinimą pripažino neteisingai apskaičiavusi vertinamo turto rinkos vertę. Teismas kritiškai vertina tokį pareiškėjos elgesį, nagrinėjamu atveju ji turėjo nurodyti tikslų vertės pagrindimą pačioje Ataskaitoje, o ne teikdama Ataskaitos patikslinimą tuo metu, kai Ataskaita jau surašyta. Taigi iš esmės turto vertės nustatymo pagrindimas privalo būti nurodytas Ataskaitoje, o ne prasidėjus jos tikrinimo procesui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. A-823-146/2015).
Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2017 m. sausio 30 d. Tarnybos patikrinimo išvada patvirtina, kad Ataskaitoje nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai ir ji atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. sausio 30 d. Tarnybos patikrinimo išvada Nr. GT3-I1 yra priimta jau po Skundžiamo 2017 m. sausio 26 d. Garbės teismo sprendimo Nr. GT-4(17)-S priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju aktuali būtent 2016-12-30 patikrinimo išvada Nr. GT-49(16)-I, kurioje tiesiogiai nurodyta, kad vertintojos (pareiškėjos) veiksmai rengiant Ataskaitą neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų, kadangi vertintoja Ataskaitoje klaidingai nustatė kai kuriuose vertės skaičiavimuose taikytus dydžius, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamo turto rinkos vertė, dėl to vertinamo turto rinkos vertės nustatymas Ataskaitoje nepagrįstas (b. 1. 48). Taigi pareiškėja nepagrįstai remiasi jau po Skundžiamo sprendimo priimta 2017-01-30 išvada.
Pareiškėja skunde teigia, kad dėl techninio pobūdžio ir itin didelės Ataskaitos apimties atsirado keletas techninių klaidų, dėl kurių pasikeitė galutinė vertinamo turto rinkos vertė, tačiau šios klaidos yra mažareikšmės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Be to, pabrėžtina, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad padarytos tik mažareikšmės klaidos, pabrėžtina, kad apskaičiuojant galutinę turto vertę naudoti dydžiai net 11 kartų Ataskaitoje buvo įrašyti neteisingai. Dėl Ataskaitoje įrašytų klaidų vertinamo turto rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi maždaug 1,3 mln. Eur. To negalima traktuoti kaip mažareikšmiškumo, nors tai sudaro tik 2,8 proc. bendros nustatytos turto rinkos vertės. Turto vertintojas laikytinas savo srities profesionalu, todėl pareiškėjai turi būti taikomi aukštesni atidumo standartai. Pareiškėjos padarytos klaidos negali būti pripažintos mažareikšmėmis, pareiškėja nesielgė pakankamai rūpestingai ir objektų rinkos vertę nustatė neteisingai, nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų.
2017-01-30 Patikrinimo išvada Nr. GT-11 yra priimta jau po skundžiamo 2017 m. sausio 26 d. Garbės teismo sprendimo Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ priėmimo, todėl šiuo atveju teismas jos daugiau nenagrinėja.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šioje byloje nebuvo atliktas joks Garbės teismo tyrimas ir Garbės teismas nenustatė jokių pažeidimų, kad galėtų skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtinta Garbės teismo kompetencija nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas ir priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė, pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014 ar 2014 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014. Nagrinėjamu atveju Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Garbės teismas išnagrinėjo jam pateiktus rašytinius dokumentus ir išklausė vertintojos atstovų pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėja, rengdama ataskaitą, pažeidė tam tikrus Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. sausio 26 d. Garbės teismo sprendimas Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjai skirta nuobauda yra adekvati jos padarytiems pažeidimams.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos L. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.