- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1-382-651/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Civilinis ieškovas
- S., A. P.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kaltinamasis
- G.J.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Zenonas Jonas Januška
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. P., civilinei ieškovei A. P., jų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G.J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :
1990-01-03 pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
1991-08-28 pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 1990-01-03 nuosprendžiu galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
1995-07-24 pagal BK 116 str. 2 d.- laisvės atėmimu 1 m., pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 1/3, t.y. 2 mėn. 4 d.;
2004-06-02 pagal BK 178 str. 4 d.- viešieji darbai 2 mėn., įpareigojant atlikti po 20 val. nemokamų darbų;
2005-07-19 pagal BK 300 str. 1 d. – areštas 40 parų, 2005-08-26 paleistas pasibaigus arešto bausmės laikui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J., 2008-07-15, apie 16.20 val., Kaune, Birželio 23-osios g., vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo V.Krėvės pr. link Savanorių pr., sankryžoje su Partizanų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismo, sukdamas į kairę nedavė kelio važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai motociklui Gilera Runner 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. P. ir su juo susidūrė, ko pasėkoje S. P. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-07-15, apie 16.20 val., važiavo antra eismo juosta, jam degė žalias šviesoforo signalas, kai sankryžoje suko į kairę pusę į Partizanų g., ir tik tada visai netikėtai, baigiant manevrą, prieš pat susidūrimą pamatė motociklą, kuris jau čiuožė šonu link jo mašinos, ir atsitrenkė į jo automobilį jau beveik įvažiavus į Partizanų g. sankryžą. Pirma eismo juosta buvo tuščia, prieš jį stovėjęs automobilis matomumo neužstojo. A.V. sėdėjo priekyje keleivio pusėje ir pasakė, kad „ateina motociklas“. Su eismo įvykio planu sutiko, pasirašė. Su pareikštu ieškiniu nesutinka
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais :
Nukentėjusysis S. P. parodė, kad važiavo motoroleriu 50 km/h greičiu pirma eile prie krašto, sankryžoje jam degė žalia šviesa, todėl sustoti nereikėjo, jis važiavo tiesiai, nebuvo nukritęs ir nečiuožė, ir tada viskas įvyko staigiai ir akimirksniu, ir jis dėl patirtos traumos neprisimena ar prieš jį iššoko automobilis ir kas atsitiko.
Liudytojas N. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos skyriuje vyresniuoju tyrėju ir pagal gautą pranešimą nuvyko į eismo įvykio vietą, ją apžiūrėjo, surinko pirminę medžiagą. Paaiškinimus apie eismo įvykį vairuotojai rašo patys ir priduoda prie langelio, jų paaiškinimai ten neregistruojami.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2008-07-15 G. J. vairuojamu automobiliu „Audi 100“ Birželio 23-osios gatve vyko į darbą, esantį Partizanų gatvėje, sėdėjo šalia vairuotojo. Važiavo antra eismo juosta, privažiavus šviesoforą laukė žalio signalo, nes reikėjo sukti į kairę. Pirmoje eismo juostoje iš kairės stovėjo kitas automobilis, kuris taip pat ruošėsi sukti į kairę, tačiau jam buvo kliūtis. Už jo matėsi kiti automobiliai, bet motociklo nepastebėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo daryti manevrą ir pamatė, kad slysdamas ant kairio šono į jų automobilį lekia žmogus su motociklu ar motoroleriu. Motociklas važiavo pirma eismo juosta ir atsimušė į jų automobilio centrą.
Liudytojas R. G. parodė, kad 2008-07-15 apie 16.00 val. stovėjo kryptimi nuo Partizanų g. link PC „Savas“ prie raudono šviesoforo signalo, kai pamatė įvykį, kurio metu motoroleris atsitrenkė į automobilį „Audi 100“, kuris suko į jo pusę. Kuria eismo juosta važiavo motoroleris ir kokioje padėtyje jis buvo susidūrimo metu tiksliai pasakyti negali, kadangi susidūrimas įvyko kitoje automobilio pusėje. Automobilis „Audi 100“ nespėjo pravažiuoti, kai į jį atsitrenkė motoroleris. Mano, kad prieš pat susidūrimą motoroleris galėjo lenktis prieš automobilį.
Rašytine medžiaga :
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, pažyma apie autotransporto įvykį nustatytos autoįvykio aplinkybės, užfiksuota eismo įvykio vieta Kaune, Birželio 23-osios g. – Partizanų g. sankryžoje, kelio ženklai „201“, „203“, žinios apie transporto priemones, vairuotojus (1 t., b.l.4-5,25-26). Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio Audi 100 ir motorolerio padėtis po eismo įvykio, raudonos dėmės, panašios į kraują, motociklininko šalmo ir Audi 100 užpakalinio bamperio išsidėstymo vietos (1 t., b.l. 6).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinio sugadinimo požymiai matyti galiniame sparne, galiniame bamperyje ir galinėse dešinės pusės durelėse (1 t., b.l.10-11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad motociklo „Gilera Runner 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinio sugadinimo požymiai matyti prietaisų skydelyje, priekinėje šakėje, kairės ir dešinės pusės plastmasinėje apdailoje, sudaužyti užpakalinio vaizdo veidrodžiai (1 t., b.l .12-13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada S. P. konstatuota odos nubrozdinimai krūtinėje, pilvo srityje, poodinė kraujosruva kairio peties srityje, kairio šlaunikaulio, dešinės plaštakos 1-o piršto galinio pirštikaulio lūžimai, krūtinės ląstos abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžimai, oro susikaupimas krūtinplėvių ertmėse, kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiai plaučių sužalojimai, stuburo krūtininės srities I, II, III slankstelių lūžimai, IV, V kompresiniai lūžimai ir išsivystęs trauminis nugaros smegenų uždegimas su kojų paralyžiumi bei dešinio vidurinio nervo išemine neuropatija. Stuburo krūtininės srities IV-o slankstelio kompresiniai lūžimai, pilnas trauminis nugaros smegenų pakenkimas su kojų paralyžiumi, oro susikaupimu abipusėse krūtinplėvių ertmėse, daugybiniais šonkaulių lūžimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 32-33).
Specialisto išvada nustatyta, kad 2008-07-15 17.25 val. paimtame G. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l.51).
LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-111 (10) nustatyta, kad kairiojo šlaunikaulio lūžis ir stuburo krūtininės dalies lūžis su poslinkiu į dešinę nurodo tai, kad didesnė traumuojanti jėga buvo į kairę kūno pusę, tačiau negalima nustatyti, kuriuo momentu ir su kokiomis transporto priemonių dalimis jie buvo padaryti ( 2 t., b.l. 82-85).
LTEC ekspertizės aktu Nr. 11—583 (10) nustatyta, kad automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. J., sankryžoje prieš sukdamas į kairę į Partizanų g. privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir duoti kelią pagrindine gatve prie sankryžos priešpriešinio eismo juosta artėjusiam motociklo „Gilera Runnner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., tokiu būdu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su šia transporto priemone. Automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. J. veiksmai – sankryžoje sukdamas į kairę į Partizanų g. nedavė kelio pagrindine gatve priešpriešinio eismo juosta prie jo artėjusiam motociklo „Gilera Runnner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., dėl ko su juos susidūrė,- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b.l. 86-89).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. J., reguliuojamoje lygiareikšmių kelių sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas automobiliu į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai motociklu važiavusiam S. P. ir su juo susidūrė, ko pasėkoje S. P. patyrė sunkų kūno sužalojimą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad G. J. padaryti Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01) 53 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo) ir 199 (sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę) punktų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kaltinamojo G. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d. Nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels avariją, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamojo G. J. versija, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo S. P. kaltės, nes jis nesuvaldė motociklo ir čiuoždamas įvažiavo į jo automobilį, nepaneigia nei G. J. kaltės nei priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. P. degant žaliam šviesoforo signalui važiavo tiesiai, t.y. jokios pareigos pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus stabdyti ir praleisti į kairę pusę sukantį automobilį neturėjo. Tai, kad S. P. reaguodamas į neišvengiamą susidūrimą, galėjo bandyti nusukti ar pasilenkti, taip pat neturi teisinės reikšmės dėl BK 281 str. 3 d. taikymo G. J. atžvilgiu (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-158/2009).
Skiriant bausmę ir įvertinant nusikaltimą atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ( BK 54 str. 2 d. ).
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. J. teistas, padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą teistumui neišnykus (BK 97 str. 3 d. 3 a p.), baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones (1 t., b.l. 45-50), todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmais padaryta didelė žala, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas negauta, bei siekiant patenkinti nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius dėl žalos atlyginimo, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir teismo įpareigojimus (BK 68 str., 75 str.).
Dėl turtinės žalos.
Civilinis ieškovas S. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 133702,52 Lt turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (1 t., b.l. 186-189).
Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 1 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma eismo įvykio metu buvo 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.
AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimais (1 t., b.l. 135-138, 2 t., b.l. 10) nustatyta, kad pagal civilinių ieškovų reikalavimus draudimas atlygino 12451,26 Lt turtinės žalos ir negautų pajamų, 3452,80 Lt neturtinės žalos, ir patvirtino mokos aktą dėl žalos atlyginimo už S. P. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 (8861,10 Lt). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo 15 str. nustatyta, kad norintis gauti draudimo išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pats arba per atstovą pateikti draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kokia žala jam buvo padaryta dėl įvykusios autoavarijos, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).
Ieškovas S. P., jo atstovė prašo palikti nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį dėl netekto darbingumo pensijos iki 2011-05-18 – 32490,07 Lt, nurodo, kad šiuo metu socialinio draudimo išmokos skiriamos nukentėjusiajam mažėja, todėl didėja mokamos sumos dalis iš draudimo. Pagal pateiktus dokumentus prašo priteisti 1000,00 Lt už mobilųjį telefoną NOKIA N95 ir 1600,00 Lt už rankinį laikrodį, kurie eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužyti. Nurodo, kad pagal pateiktus kvitus buvo pirkta medikamentų ir raumenų stiprinimo priemonių už 4656,60 Lt, draudikas atlygino 1848,88 Lt, liko neatlyginta 2807,72 Lt, todėl prašo šią sumą priteisti. Prašo priteisti A. P. turėtas kuro išlaidas kelionei į Palangos reabilitacijos ligoninę, nurodo, kad draudimas atlygino tik nukentėjusiojo S. P. turėtas kelionės išlaidas – 138,83 Lt. Taip pat prašoma atlyginti slaugymo išlaidas nuo sužalojimo dienos iki 2011-05-18, iš viso 23200,00 Lt už 29 mėn., Nurodo, kad S. P. yra nustatyta nuolatinė slauga, už nukentėjusiojo S. P. priežiūrą mokamos socialinės išmokos po 360,00 Lt į mėnesį nepakanka, todėl prašo papildomai priteisti po 1 MMA - 800,00 Lt slaugos išlaidų į mėnesį. Pagal pateiktą sąmatą lifto įrengimui S. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prašo priteisti 71255,69 Lt, kadangi antrame aukšte įrengta vonia ir miegamieji, o pirmame aukšte nėra sąlygų normalių fizinių poreikių patenkinimui.
Teismas, susipažinęs su pateiktais civilinio ieškovo dokumentais dėl turtinės žalos pagrįstumo bei šalių išsakytais argumentais teisiamojo posėdžio metu sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškovas prašė priteisti vienkartinę 32490,07 Lt netekto darbingumo kompensaciją, tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko su draudimo bendrovės pasiūlymu šią kompensaciją gauti periodinėmis išmokomis, bei prašė palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą, kadangi šiuo metu socialinio draudimo išmokos skiriamos nukentėjusiajam mažėja, todėl draudimas turi atlyginti didesnę dalį sumos.
Atsižvelgiant į išsakytus ieškovo motyvus ir atsakovo atsiliepimus, ieškinio dalis 32490,07 Lt sumai dėl negautų netekto darbingumo pajamų iki 2011-05-18, paliktina nenagrinėta, kadangi keičiantis socialinio draudimo išmokų sumoms, nėra galimybės apskaičiuoti draudimo atlygintinos sumos dalies, todėl šis reikalavimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Byloje pateikti tik rankinio laikrodžio (1 t., b.l. 193) ir mobilaus telefono įsigijimo dokumentai (1 t., b.l. 106), kitų įrodymų, kad minėti daiktai nepataisomai sudaužyti autoįvykio metu nepateikta, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2600,00 Lt priteisimo už minėtus daiktus atmestinas, kaip neįrodytas.
Ieškovas nurodo, kad išlaidos medikamentams ir raumenų stiprinimo priemonėms sudarė 4656,60 Lt, draudikas atlygino 1848,88 Lt, liko neatlyginta 2807,72 Lt. Kaip matyti iš pateiktų medikamentų įsigijimo kopijų (1 t., b.l. 97-104), bendra pateiktų pirkimo čekių suma – 2591,22 Lt. Tokiu būdu neatlyginta suma 742,34 Lt, iš kurios atimama lojalumo kortelės įsigijimo suma - 2,99 Lt bei pirktos prekės UAB „Senukų prekybos centras“ – 47,90 Lt (1 t., b.l. 104), nesant galimybės įvertinti šių prekių paskirties. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam S. P. reikalingi ne tik medikamentai, bet ir higienos priemonės : paklotai, įklotai, servetėlės, todėl priteistina turėtos išlaidos medikamentams ir slaugos priemonėms, kurios būtinos sveikatos sugrąžinimui - 691,45 Lt.
Iš pateiktų kuro pirkimo čekių kopijų matyti, kad jie išduoti laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2008-12-10, bendra suma 475,72 Lt, kuras pirktas Kauno degalinėse ( 1 t., b.l. 105). Iš pateikto VĮ Palangos reabilitacijos ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad S. P. buvo hospitalizuotas 2008-10-15, išrašytas 2008-12-10, jo būklė atvykus – visiškas priklausomumas apsitarnaujant, išrašant – gali važiuoti neįgaliųjų vežimėliu, savarankiškai rengiasi, persikelia iš lovos į vežimėlį ir atgal su minimalia priežiūra (1 t., b.l. 191). Draudikas sumokėjo 138,83 Lt, t.y. kuro sąnaudas reikalingas S. P. transportavimui. Teismas sprendžia, kad pagal sveikatos būklę S. P. reikalingas lydintis ir jį prižiūrintis asmuo, todėl prašomos priteisti kuro sąnaudos realios, pagrįstos, todėl priteistina 336,89 Lt suma.
Iš pateiktų KMUK Neuroreabilitacijos poskyrio, Palangos reabilitacijos ligoninės medicininių dokumentų matyti, kad S. P. reikalinga pastovi slauga, priežiūra, pagalba apsitarnaujant (1 t., b.l. 90-91, 190-191), nustatytas neįgalumo lygis – nedarbingas (1 t., b.l. 92-94). Teismas sprendžia, kad esant nustatytam poreikiui gauti nuolatinę priežiūrą, ieškovo reikalavimas atlyginti sužaloto asmens priežiūros išlaidas yra pagrįstas, o gaunama socialinės išmokos po 360,00 Lt į mėnesį (2 t., b.l. 42) suma nėra pakankama reikalingai priežiūrai užtikrinti, todėl priteistina po 1 MMA- 800,00 Lt į mėnesį nuo sužalojimo dienos 2008-07-15 iki sprendimo priėmimo dienos, t.y. už 23 mėn. 8 d. – 18613,00 Lt (kasacinė byla Nr. 3K-3-598/2005).
Pagal pateiktą lokalinę sąmatą lifto įrengimui S. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti 71255,69 Lt (2 t., b.l. 48). Nors draudikas nesutinka su šiuo reikalavimu, motyvuodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą būsto pritaikymo žmonėmis su negalia 2007-2011 programą, nukentėjusysis S. P. įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybę dėl būsto pritaikymo, teismas sprendžia, kad draudiminis įvykis suponuoja draudiko prievolę atlyginti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą. Kaip matyti iš pateiktų būsto išplanavimo dokumentų (2 t., b.l. 35, 43-45), lifto įrengimas yra būtinas, siekiant užtikrinti nukentėjusiajam S. P. normalias poilsio ir fiziologinių poreikių tenkinimo funkcijas, reikalingas normaliai gyvenimo kokybei. Be to, iš pateikto Kauno rajono savivaldybės atsakymo matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija S. P. prašymo pritaikyti būstą 2009 m. nesvarstė ir asmuo nebuvo įtrauktas į eilę asmenų, laukiančių būsto pritaikymo (2 t., b.l. 49-50). Tokiu būdu tikėtis lifto įrengimo valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis S. P. gali per labai neapibrėžtą tolimą laiką, kas neigiamai įtakotų nukentėjusiojo ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną. Pažymėtina, kad draudikas neginčija prašomos priteisti sumos dydžio.
Dėl neturtinės žalos.
Civiliniai ieškovai S. P. ir A. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 496547,20 Lt neturtinės žalos priteisimo S. P. ir 200000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo A. P. iš civilinio atsakovo G. J. (1 t., b.l. 186-189).
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo G. J. veiksmų ( KET 53 ir 199 punktų pažeidimų ) nukentėjusiajam S. P. padaryta neturtinė žala, kadangi jis patyrė sunkų kūno sužalojimą, kurio pasekmės neigiamos ne tik fizinės sveikatos požiūriu, bet ir sukėlė dvasines kančias, nes esant ribotai galimybei judėti dabar ir ateityje, kai sužalojimai nebepataisomi, patiriami dideli dvasiniai pergyvenimai ne tik dėl prarastos sveikatos, bet ir prarastos galimybės dirbti, gyventi pilnavertį santuokinį ir socialiai integruotą gyvenimą.
Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje ) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).
Teismas, įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į kaltinamojo šeiminę, materialinę padėtį, į tai, kad G. J. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų stengiamasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – jokios pagalbos nukentėjusiajam S. P. neteikė, jo gydymo eiga nesidomėjo, bei į tai, kad yra jauno amžiaus, sveikas ir gali dirbti, sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis nustatytinas 70000,00 Lt. Atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas įstatymu numatytą neturtinės kompensacijos sumą – 3452,80 Lt atlyginus, iš kaltinamojo G. J. priteistina – 66457,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui S. P..
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Nr. (75) 7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, 13 punkte nurodoma, kad nukentėjusiojo tėvas, motina ir sutuoktinis, kurie dėl nukentėjusiojo fizinės ar psichinės negalios patiria dvasines kančias, turėtų teisę į kompensaciją tik tuo atveju, jeigu šios kančios yra išskirtinio pobūdžio, o kiti asmenys neturėtų turėti teisės į šią kompensacijos rūšį.
Teismas sutinka, kad civilinė ieškovė A. P. dėl sutuoktinio S. P. sunkaus sužalojimo patyrė išskirtinio pobūdžio kančias, kadangi dėl sutuoktinio fizinės negalios, pastovios slaugos ir priežiūros pakito ne tik jos asmeninio ir santuokinio gyvenimo būdas, bet ir socialinio gyvenimo galimybės. Kaltinamasis G. J. laikytinas atsakingu už nukentėjusiojo S. P. sutuoktinės A. P. išgyvenimus (CK 6.283 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. P. nustatytinas 20000,00 Lt neturtinės žalos dydis, priteisiant iš kaltinamojo G. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
G.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. J. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti Kauno miesto kelių policijai.
Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo S. P. 90897,03 Lt (devyniasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis litus 03 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. J. S. P. 66457,20 Lt (šešiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus 20 ct) ir A. P. 20000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti S. P. teisę į ieškinio dalies dėl netekto darbingumo pajamų kompensavimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
S. P. ligos istoriją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.