- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-505-785/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 91-6 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje 1-ojoje valdyboje bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2001-02-20 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 278 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų su turto konfiskavimu.
Bausmės pradžia – 1999-12-15, bausmės pabaiga – 2015-12-15.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-01-14 nutarimu Nr. 91-6 nutarta taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą siūlant teismui nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas savo sprendimą motyvavo klaidinga nuomone, kad Komisija tariamai neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad liko didelė neatliktos bausmės dalis, neatsižvelgta į bausmės individualizavimo principą bei į padaryto nusikaltimo sunkumą.
Skunde nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka tinkamai, yra atlikęs didesnę, nei numatyta įstatymo, bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema (12 balų) ir visos šios aplinkybės leido Komisijai priimti nutarimą lygtinai paleisti iš pataisos namų. Prokuratūra lygtiniam paleidimui prieštarauja tik dėl vienos priežasties, t. y. dėl to, kad padarytas itin sunkus nusikaltimas. Akcentuojama, kad atlikus visą paskirtos bausmės laiką nei nusikaltimo sunkumas, nei kilusios pasekmės nepasikeis, kadangi pasekmės yra negrįžtamos. Be to, nusikaltimo sunkumas negali būti laikomas pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi BVK 158 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas lygtinio paleidimo netaikymo pagrindų, todėl teismas, nenustatęs nė vieno iš paminėtų pagrindų, neturėtų savo nuožiūra, dirbtinai kurti naujų teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo pagrindų. Be to, teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis yra tris kartus baustas, tačiau visai nevertino to, kad jis net vienuolika kartų skatintas, o pagal BVK 9 straipsnį teigiamas nuteistojo elgesys gali ir turi tapti pagrindu nuteistojo teisinės padėties švelninimui. Tokiu atveju teikimo atmetimas dėl kažkada praeityje padarytų klaidų naikina pačią teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo sąvoką. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos sprendimą net nenurodo, kokių priemonių nuteistasis privalo imtis, kad būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės ar neatliktos bausmės „dovanojimas“. Asmuo, paleistas iš pataisos įstaigos, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai ir net menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą. Nuteistasis pažymi, kad jo pavojingumas visuomenei yra žemas, individualų socialinės reabilitacijos planą įvykdė pilnai, todėl yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartis naikinama.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas deramai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, todėl tvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė nepagrįstai.
Nustatyta, kad šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę. A. M. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo galimą pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai ir remdamasis vien tik formaliais pagrindais atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. M. lygtinio paleidimo.
Išnagrinėjus skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. M. šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis A. M. bausmę atlieka už tris nusikaltimus, tame tarpe ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą (dėl savanaudiškų paskatų), neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dieną buvo 1 metai 11 mėnesių 6 dienos, šios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Nors nuteistasis A. M. buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nuo 2008 m. pabaigos naujų pažeidimų nepadarė, skatintas periodiškai nuo 2002 m. vienuolika kartų, dirba visuomeniniais pagrindais, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra linkęs savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Nuteistajam Komisija du kartus buvo priėmusi palankų nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, teismui jų nepatvirtinus, nuteistajam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos priemonės, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurias jis abu kartus įvykdė per nustatytą terminą. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis, net ir teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, elgėsi tinkamai, savo elgesiu stengėsi įrodyti, kad jis gali būti lygtinai paleistas. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje vertintina ta aplinkybė, kad anksčiau A. M. neteistas, pagal OASys vertinimo metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (12 balų), žemesnė už vidutinę ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Nuteistasis A. M. socialinio tyrimo išvadoje ir psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės apibūdinamas teigiamai, nurodoma, kad nuteistasis supranta nusikaltimo neigiamas pasekmes tiek nukentėjusiesiems, tiek savo asmeniniam gyvenimui, yra nusiteikęs daugiau nepažeidinėti įstatymų, turi realią galimybę įsidarbinti (yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma), o ši aplinkybė yra reikšminga atsižvelgiant ir į nukentėjusiųjų interesus, kadangi byloje priteistas civilinis ieškinys, kuris, nuteistajam įsidarbinus, bus greičiau atlygintas.
Kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinamos kaip trukdančios tikėtis pozityvaus A. M. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Neatliktos bausmės dalis, kaip jau minėta anksčiau, negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, ar - ne, privalėjo vertinti visumą duomenų, bet ne atskirus duomenis, kaip šiuo atveju padaryta skundžiamoje nutartyje. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.
Atsižvelgus į A. M. elgesį viso bausmės atlikimo metu galima daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismo nutartis naikinama, o Komisijos 2014-01-14 nutarimas Nr. 91-6 tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 91-6 dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo ir A. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba tęsti mokslus per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;
per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
lygtinio paleidimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudžiamojo poveikio priemones taikyti iki neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino pabaigos, t. y. iki 2015-12-15.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.